www.softinterface.com/Convert-XLS/Features/Convert-CSV-To-XLS.htm?gclid=CObSiYSk_4wCFQM8ZwodX2IW7w
Vienas iš formato konverterių, bet jokios ypatingos tvarkos nesitikėk. .csv formatas tiesiog tam nepritaikytas
Tax.lt narys Niemand
- Tax.lt narys nuo
- 2007-05-10
- Miestas / vietovė
- Vilnius
- Profesija
- Teisininkas
- Niemand
- forume parašė 4431 žinučių
Niemand naujausios žinutės:
Alternatyvos tokios:
1. Direktorius greičiausiai gaus administracinę baudą per artimiausią VDI vizitą (apie 1000 Lt., jei atmintis neapgauna);
2. Kada nors darbuotojai susipras teismine tvarka pareikalauti virsvalandiniu uz kiekvienas 8 val., dirbtas sestadieni.
1. Direktorius greičiausiai gaus administracinę baudą per artimiausią VDI vizitą (apie 1000 Lt., jei atmintis neapgauna);
2. Kada nors darbuotojai susipras teismine tvarka pareikalauti virsvalandiniu uz kiekvienas 8 val., dirbtas sestadieni.
Taip, bet ne maziau kaip pgl. 2 savarankiskas ir skirtingas DS.
Pvz, standartine savaite santechniku, o sestadieni 8 val. vairuotoju.
Pvz, standartine savaite santechniku, o sestadieni 8 val. vairuotoju.
Virsvalandiniu valandinis tarifas = visos su atliktu darbu susijusios ismokos / faktiskai dirbtu "normaliu" valandu skaiciaus.
Virsvalandiniai, poilsiniai, sventiniai, naktiniai yra skaiciuojami ne tik nuo pareiginio, bet ir nuo visu priedu, priemoku ir kitokiu pavadinimu. Nereikia iskaiciuoti tik paciu "-iniu", premiju ir nesusijusiu su darbu ismoku (pasalpu ir pan.).
Virsvalandiniai, poilsiniai, sventiniai, naktiniai yra skaiciuojami ne tik nuo pareiginio, bet ir nuo visu priedu, priemoku ir kitokiu pavadinimu. Nereikia iskaiciuoti tik paciu "-iniu", premiju ir nesusijusiu su darbu ismoku (pasalpu ir pan.).
1. Faktiskai dirbtos valandos apmokamos valandiniu, nustatytu DS (su priemokom uz virsvalandinius ir t.t.);
2. Skirtuma tarp faktiskai dirbto laiko ir normalaus darbo laiko (jei toks yra) reikia fiksuoti kaip prastova, nes darbdavys DS isipareigoja suteikti darba ir tai jo beda, kad valandu nepakankamai dave. Apmokejimas kaip uz prastova, t.y. 2/3 nustatyto valandinio bet ne maziau MMA. Isimtis - jei DS nustatytas ne visas darbo laikas.
2. Skirtuma tarp faktiskai dirbto laiko ir normalaus darbo laiko (jei toks yra) reikia fiksuoti kaip prastova, nes darbdavys DS isipareigoja suteikti darba ir tai jo beda, kad valandu nepakankamai dave. Apmokejimas kaip uz prastova, t.y. 2/3 nustatyto valandinio bet ne maziau MMA. Isimtis - jei DS nustatytas ne visas darbo laikas.
LAT praktika dėl neščių moterų ir terminuotų darbo sutarčių.
2005 m. vasario 9 d. Audronė Mateikaitė v. UAB „Electrolux“ Civilinė byla Nr. 3K-3K-3-92/2005 m.
[quote:c9c4458674] DK 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims numatyta garantija, draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. Per šį laikotarpį darbo sutartis gali būti nutraukta pagal DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus. <...>
Darbo sutartis dėl termino suėjimo gali būti nutraukiama, kai pasibaigia jos terminas. Jei terminas yra nustatytas sutarties šalių, bet jo suėjimo metu darbuotojui turi būti taikoma DK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija ir jis ketina ja naudotis, tai pagal šios įstatymo normos nuostatą sutartinis darbo sutarties terminas įstatymo pagrindu perkeliamas į kitą datą. Darbo sutarties, kaip terminuotos, pobūdis išlieka. Per DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką darbo sutartis įstatymo pagrindu vykdoma kaip terminuota ir dar nepasibaigus terminui. Darbo sutartis per tą laiką negali būti nutraukiama suėjus terminui, nes terminas bus laikomas suėjusiu praėjus garantijos taikymo laikui. Iki to darbo sutarties terminas nėra suėjęs ir neatsiranda pagrindo, numatyto DK 126 straipsnio 1 dalyje.
<...>
Kasacinio skundo argumentai dėl DK 35 straipsnio pažeidimo atmetami. Moteriai, dirbusiai pagal terminuotą sutartį ir jos metu tapusiai nėščia, įstatymas nustato garantiją – draudimą atleisti ją tam tikrą laiką iš darbo. Darbuotojo valia yra nuspręsti, ar šia garantija pasinaudoti. Ketindama ja pasinaudoti, darbuotoja informuoja darbdavį apie įstatyme numatytą faktą – nėštumą. Darbuotojo siekimas pasinaudoti įstatymo numatyta garantija negali būti aiškinamas kaip nesąžiningas darbuotojo elgesys, motyvuojant vien pažymos apie nėštumą pateikimo aplinkybėmis, kad tai padaryta paskutinę darbo dieną, po pietų, kai nebuvo vadovo. Teisės aktai nereikalauja, kad darbdaviai būtų informuojami kiekvienu atveju apie tokius darbuotojų gyvenimo faktus vos tik jiems paaiškėjus ar sprendžiant klausimą dėl įsakymo išleidimo. Garantija turi būti taikoma nuo pažymėjimo pateikimo, jei tik darbuotoja neatleista. Ar darbuotoja naudosis įstatymo suteikta garantija, palikta jos nuožiūrai, nes ji gali naudotis garantija, t. y. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai, ar nesinaudoti, t. y. nepateikti duomenų ir būti atleistai vykdant nuostatą, kad darbo sutartis pasibaigė. Darbdavio veiksmai ar sprendimai šiuo atveju įstatyme nenurodomi, darbuotojos teisiškai reikšmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimas siekiant gauti garantiją. Darbuotojos veiksmai atitiko konkrečią įstatymo nuostatą, todėl taikyti sąžiningumą kaip darbo teisės principą, kaip reguliuojančią nuostatą toms aplinkybėms, kurios konkrečiai reglamentuotos teisės normos, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad DK 35 straipsnis nepažeistas.
Kasacinio skundo motyvas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijos nepagrįsto taikymo atmetamas. Teismas, spręsdamas bylą, vadovaujasi įstatymais bei kitais teisės aktais (
2004 m. balandžio 22 d. Nr. A3-105 Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo su nėščia moterimi
[quote:c9c4458674] Klausimas. Darbuotoja, dirbanti pagal terminuotą darbo sutartį, kurios terminas nustatytas iki kitas darbuotojas grįš iš atostogų, pateikė darbdaviui medicinos pažymą apie savo nėštumą. Ar tokiu atveju darbdavys DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį su šia darbuotoja pagal DK 126 straipsnio 1 dalį? Kaip turėtų būti sprendžiamas tokios darbuotojos, atleistos iš darbo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, grąžinimo į darbą klausimas?
Konsultacija. DK 132 straipsnio 1 dalis, nustatanti garantijas nėščioms moterims, draudžia nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus. DK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas patenka tarp tų pagrindų, pagal kuriuos DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu darbdaviui draudžiama nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Taigi DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu darbdavys neturi teisės nutraukti terminuotą darbo sutartį su nėščia moterimi pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (dura lex, sed lex).
Darbuotojo, atleisto iš darbo be teisėto pagrindo arba pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pažeistas teises teismas apgina taikydamas DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus alternatyvius gynimo būdus. Juos taikydamas teismas nėra saistomas darbuotojo reikalavimu ( 270 straipsnio 4 dalis). Taikydamas DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbuotojo teisių gynimo būdą, teismas darbuotoją grąžina į pirmesnį darbą ir priteisia šioje teisės normoje numatytą išmoką
[/quote]
2005 m. vasario 9 d. Audronė Mateikaitė v. UAB „Electrolux“ Civilinė byla Nr. 3K-3K-3-92/2005 m.
[quote:c9c4458674] DK 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims numatyta garantija, draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. Per šį laikotarpį darbo sutartis gali būti nutraukta pagal DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus. <...>
Darbo sutartis dėl termino suėjimo gali būti nutraukiama, kai pasibaigia jos terminas. Jei terminas yra nustatytas sutarties šalių, bet jo suėjimo metu darbuotojui turi būti taikoma DK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija ir jis ketina ja naudotis, tai pagal šios įstatymo normos nuostatą sutartinis darbo sutarties terminas įstatymo pagrindu perkeliamas į kitą datą. Darbo sutarties, kaip terminuotos, pobūdis išlieka. Per DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką darbo sutartis įstatymo pagrindu vykdoma kaip terminuota ir dar nepasibaigus terminui. Darbo sutartis per tą laiką negali būti nutraukiama suėjus terminui, nes terminas bus laikomas suėjusiu praėjus garantijos taikymo laikui. Iki to darbo sutarties terminas nėra suėjęs ir neatsiranda pagrindo, numatyto DK 126 straipsnio 1 dalyje.
<...>
Kasacinio skundo argumentai dėl DK 35 straipsnio pažeidimo atmetami. Moteriai, dirbusiai pagal terminuotą sutartį ir jos metu tapusiai nėščia, įstatymas nustato garantiją – draudimą atleisti ją tam tikrą laiką iš darbo. Darbuotojo valia yra nuspręsti, ar šia garantija pasinaudoti. Ketindama ja pasinaudoti, darbuotoja informuoja darbdavį apie įstatyme numatytą faktą – nėštumą. Darbuotojo siekimas pasinaudoti įstatymo numatyta garantija negali būti aiškinamas kaip nesąžiningas darbuotojo elgesys, motyvuojant vien pažymos apie nėštumą pateikimo aplinkybėmis, kad tai padaryta paskutinę darbo dieną, po pietų, kai nebuvo vadovo. Teisės aktai nereikalauja, kad darbdaviai būtų informuojami kiekvienu atveju apie tokius darbuotojų gyvenimo faktus vos tik jiems paaiškėjus ar sprendžiant klausimą dėl įsakymo išleidimo. Garantija turi būti taikoma nuo pažymėjimo pateikimo, jei tik darbuotoja neatleista. Ar darbuotoja naudosis įstatymo suteikta garantija, palikta jos nuožiūrai, nes ji gali naudotis garantija, t. y. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai, ar nesinaudoti, t. y. nepateikti duomenų ir būti atleistai vykdant nuostatą, kad darbo sutartis pasibaigė. Darbdavio veiksmai ar sprendimai šiuo atveju įstatyme nenurodomi, darbuotojos teisiškai reikšmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimas siekiant gauti garantiją. Darbuotojos veiksmai atitiko konkrečią įstatymo nuostatą, todėl taikyti sąžiningumą kaip darbo teisės principą, kaip reguliuojančią nuostatą toms aplinkybėms, kurios konkrečiai reglamentuotos teisės normos, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad DK 35 straipsnis nepažeistas.
Kasacinio skundo motyvas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijos nepagrįsto taikymo atmetamas. Teismas, spręsdamas bylą, vadovaujasi įstatymais bei kitais teisės aktais (
2004 m. balandžio 22 d. Nr. A3-105 Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo su nėščia moterimi
[quote:c9c4458674] Klausimas. Darbuotoja, dirbanti pagal terminuotą darbo sutartį, kurios terminas nustatytas iki kitas darbuotojas grįš iš atostogų, pateikė darbdaviui medicinos pažymą apie savo nėštumą. Ar tokiu atveju darbdavys DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį su šia darbuotoja pagal DK 126 straipsnio 1 dalį? Kaip turėtų būti sprendžiamas tokios darbuotojos, atleistos iš darbo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, grąžinimo į darbą klausimas?
Konsultacija. DK 132 straipsnio 1 dalis, nustatanti garantijas nėščioms moterims, draudžia nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus. DK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas patenka tarp tų pagrindų, pagal kuriuos DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu darbdaviui draudžiama nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Taigi DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu darbdavys neturi teisės nutraukti terminuotą darbo sutartį su nėščia moterimi pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (dura lex, sed lex).
Darbuotojo, atleisto iš darbo be teisėto pagrindo arba pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pažeistas teises teismas apgina taikydamas DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus alternatyvius gynimo būdus. Juos taikydamas teismas nėra saistomas darbuotojo reikalavimu ( 270 straipsnio 4 dalis). Taikydamas DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbuotojo teisių gynimo būdą, teismas darbuotoją grąžina į pirmesnį darbą ir priteisia šioje teisės normoje numatytą išmoką
[/quote]
2004 m. gruodžio 30 d. FinMin Nr. 1K-417
pakeitimas 2006 m. balandžio 5 d. Nr. 1K-149
Turi jie net savo fin atskaitomybės formas, nors kam to reikia vienas dievas težino. Elementari paslaugų įmonė šiaip jau. Ir dar yra pusšimtis finansinių ataskaitų TLK, iš kurių daugelis kartojasi.
pakeitimas 2006 m. balandžio 5 d. Nr. 1K-149
Turi jie net savo fin atskaitomybės formas, nors kam to reikia vienas dievas težino. Elementari paslaugų įmonė šiaip jau. Ir dar yra pusšimtis finansinių ataskaitų TLK, iš kurių daugelis kartojasi.
zydree rašė:
O kas čia per mistiniai virsmai, įtariu neapsieita bei alhemikų aukso
Nėra jokių apribojimų skolinimuisi. UAB kaip ir bet kuris kitas fizinis/juridinis asmuo gali skolintis iš ko nori ir kiek nori. VMI gali užkliūti tik pernelyg užaukštintos palūkanos. Palūkanų nebuvimas VMI tikrai niekaip nekliudys.
Vienintelis apribojimas - UAB negali užsiimti bankine veikla, t.y. skolintis ir perskolinti grubiai tariant.
Vienintelis apribojimas - UAB negali užsiimti bankine veikla, t.y. skolintis ir perskolinti grubiai tariant.
Jei ta darbuotoja sutinka, galima pasirašyti DS pakeitimą, bet bendras terminas negali viršyti 5 metų.
Dienpinigius gali sumokėti kviečianti organizacija, tokiu atveju siunčianti nemoka. Taip būna bent jau su komandiruotėms į ES įstaigas.
Komandiruotės juridinio fakto nepatvirtina jokie kiti dokumentai, todėl įsakymas iš tikrųjų rašomas.
O šiaip jau iš kur ištraukėte, kad komandiruotės įsakyme turi būti pasakyta apie dienpinigius?
Komandiruotės juridinio fakto nepatvirtina jokie kiti dokumentai, todėl įsakymas iš tikrųjų rašomas.
O šiaip jau iš kur ištraukėte, kad komandiruotės įsakyme turi būti pasakyta apie dienpinigius?
Iš teisinės pusės įsakymas yra dokumentas, patvirtinantis tam tikrą juridinį faktą. Jei tą patį faktą patvirtina kitas dokumentas (pavyzdžiui, darbo sutarties įrašas apie nutraukimą/pakeitimą su abiem parašais), įsakymo surašymas neturi jokios praktinės reikšmės, išskyrus vidinę komunikaciją.
Buhalterei lygiai taip pat galima pateikti bet kokį dokumentą, kurio pagrindu yra daromos išmokos. Jūsų atveju buhalterei pateikiama darbo sutartis (jos nuorašas) su reikalingais įrašais ir buhalterė jų pagrindu daro išmokėjimus pagal priklausančius pagal įstatymus ir sutartis.
Retorinis klausimas: ar reikia įsakymo apmokėta tiekėjui pagal sutartį?
Buhalterei lygiai taip pat galima pateikti bet kokį dokumentą, kurio pagrindu yra daromos išmokos. Jūsų atveju buhalterei pateikiama darbo sutartis (jos nuorašas) su reikalingais įrašais ir buhalterė jų pagrindu daro išmokėjimus pagal priklausančius pagal įstatymus ir sutartis.
Retorinis klausimas: ar reikia įsakymo apmokėta tiekėjui pagal sutartį?
"Kalėdų atostogoms" eilinį kartą nepritarta, taigi kažkas praras dvi poilsio dienas
Ech, nesiginčysiu aš čia be reikalo. Dar vakar Seime per ekspertų grupės posėdį SocMinas verkė, kad niekas negali už pažymos nepateikimą nieko nubausti. Tą patį girdėjau ir iš VDI vadovybės, taigi... 
Šių metų birželio 8 d. 10 val. organizuojamas seminaras-diskusija apie antraeiles pareigas ir papildomą darbą. Dalyvaus profesūra iš VU darbo katedros, pora advokatų, VDI. Manau, buhalteriam paklausyti irgi būtų įdomu. Žmonių kiekis ribotas, todėl galiu pakviesti tik vieną asmenį, kuriam tema tikrai aktuali ir kuris yra susidūręs su antraeiliu darbu praktikoje.
Norintieji sudalyvauti, rašykite marius.dagys@lpsk.lt
P.S. dalyvavimas nemokamas.
Norintieji sudalyvauti, rašykite marius.dagys@lpsk.lt
P.S. dalyvavimas nemokamas.
Prievolė pateikti pažymą tenka darbuotojui, tai niekaip nesiejama su taikymu, dėl kurio darbuotojas teikia atskirą prašymą.
Jei darbuotojas nepateikia pažymos iš pagrindinės darbovietės tai yra jo problema, o ne darbdavio, t.y. darbdavys už pažymos nepateikimą neatsako.
Jei darbuotojas nepateikia pažymos iš pagrindinės darbovietės tai yra jo problema, o ne darbdavio, t.y. darbdavys už pažymos nepateikimą neatsako.
Viskas įsigalios tik nuo kitų metų.
Naujienos iš Seimo. SRDK ką tik pritarė tėvo dienos įvedimui. Taip pat pritarta projektui, kuriuo yra siūloma nekilnoti švenčių, natūraliu būdu sutampančių su sekmadieniais (t.y. velykų, motinos ir tėvo dienos).
Taigi yra 99,9 proc. tikimybė, kad nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios atitinkamas įstatymas. (liko tik balsavimas salėje, kuris aiškiai bus formalus)
Taigi yra 99,9 proc. tikimybė, kad nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios atitinkamas įstatymas. (liko tik balsavimas salėje, kuris aiškiai bus formalus)
DK 147 str. 6 d.: "Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse."
Tokiems darbuotojams grafikas nesudaromas. Direktoriaus įsakyme nurodoma, kad toks darbuotojas paskutinę mėnesio darbo dieną privalo pristatyti buhalterei ataskaitą apie kiekvieną mėnesio dieną dirbtą valandų skaičių, t.y. tą patį tabelį, tik darbuotojas jį sau pats užsipildo ir pasirašo kaip rengėjas. Vadovas tokį tabelį patvirtina ir apmokama pagal faktiškai dirbtą laiką. Čia teoriškai, o praktiškai darbuotojas tik parašiukus ant "savo" tabelio dėlioja. Jei kyla abejonių, šis aiškinimas suderintas su centrine VDI.
Tokiems darbuotojams grafikas nesudaromas. Direktoriaus įsakyme nurodoma, kad toks darbuotojas paskutinę mėnesio darbo dieną privalo pristatyti buhalterei ataskaitą apie kiekvieną mėnesio dieną dirbtą valandų skaičių, t.y. tą patį tabelį, tik darbuotojas jį sau pats užsipildo ir pasirašo kaip rengėjas. Vadovas tokį tabelį patvirtina ir apmokama pagal faktiškai dirbtą laiką. Čia teoriškai, o praktiškai darbuotojas tik parašiukus ant "savo" tabelio dėlioja. Jei kyla abejonių, šis aiškinimas suderintas su centrine VDI.
Šiokia tokia primityvi programėlė fin prognozėms sudarinėti:
www.lpsk.lt/getfile.php?tbl=docs1_lt&id=10
www.lpsk.lt/?lang=lt&mID=4
www.lpsk.lt/getfile.php?tbl=docs1_lt&id=10
www.lpsk.lt/?lang=lt&mID=4
Pagal bendriausią taisyklę UAB' uose, kuriuose yra valdyba, l.e.p. direktorius skiria valdyba lygiai taip pat, kaip ir ne lep.
Bet galimų variantų yra daug, skaitykite savo įmonės įstatus.
Bet galimų variantų yra daug, skaitykite savo įmonės įstatus.
Švietimo darbuotojams dėl išbandymo laikotarpio jokių išimčių nėra.
2004 m. balandžio 14 d. LAT Danutė Vygontienė v. UAB “Vitaresta” Nr. 3K-3-275/2004 m.
"DK 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstama dėl išbandymo, kuris nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui. Byloje nustatyta, kad išbandymo laikotarpis buvo nustatytas patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui. DK 107 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jeigu darbdavys pateikia konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkami atliko darbą. Galima padaryti išvadą, kad ši norma draudžia darbdaviui savivaliauti, tai yra nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, jog darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu, ir todėl jis netinka pavestam darbui. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad per išbandymo laikotarpį ieškovė netinkamai atliko jai pavestą darbą: tai patvirtino atsakovo pateikti ieškovės darbo patikrinimo aktai (b.l. 30, 33, 37), liudytojų R.Brusokaitės, R.Vilutytės, N.Valaitės parodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbdavys turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovė netinka pavestam darbui ir turėjo teisę pasinaudoti DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nutraukti darbo sutartį."
Reziumė: atleisti pagal išbandymą nėra labai paprasta, tačiau lengviau nei drausmine tvarka.
2004 m. balandžio 14 d. LAT Danutė Vygontienė v. UAB “Vitaresta” Nr. 3K-3-275/2004 m.
"DK 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstama dėl išbandymo, kuris nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui. Byloje nustatyta, kad išbandymo laikotarpis buvo nustatytas patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui. DK 107 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jeigu darbdavys pateikia konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkami atliko darbą. Galima padaryti išvadą, kad ši norma draudžia darbdaviui savivaliauti, tai yra nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, jog darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu, ir todėl jis netinka pavestam darbui. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad per išbandymo laikotarpį ieškovė netinkamai atliko jai pavestą darbą: tai patvirtino atsakovo pateikti ieškovės darbo patikrinimo aktai (b.l. 30, 33, 37), liudytojų R.Brusokaitės, R.Vilutytės, N.Valaitės parodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbdavys turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovė netinka pavestam darbui ir turėjo teisę pasinaudoti DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nutraukti darbo sutartį."
Reziumė: atleisti pagal išbandymą nėra labai paprasta, tačiau lengviau nei drausmine tvarka.
D 1xxx (tos dukterines akcijų, t.y. finansinio turto, sąskaita)
K 2xxx (suteiktos paskolos sąskaita)
K 2xxx (suteiktos paskolos sąskaita)
Yra Vyriausybės projektas, kuriuo yra siūloma nekilnoti švenčių, natūraliu būdu sutampančių su sekmadieniais (t.y. velykų, motinos ir tėvo dienos). Beje, vis dar svarstomas projektas visas šventines dienas, sutampančias su savaitgaliais, perkelti į laikotarpį tarp kalėdų ir naujųjų. Projektų likimas šiai dienai yra sunkiai nuspėjamas. Bet mano uoslė sako, kad esant didelei nuomonių įvairovei tvarka iš viso nebus keičiama. Taip siūlo ir SRDK pirmininkas A.Sysas.
Priedai, kuriuos reikėtų pridėti, yra išvardinti formoje. Dokumentų originalų teismas dažniausiai nereikalauja, pakanka pridėti po du egzempliorius visų dokumentų, patvirtintus pačios įmonės.
Dar ne, bet trečiadienį Seimo SRD komitetas svarsto tikriausiai paskutinį kartą šį klausimą. Sakyčiau labai tikėtina, kad tėvo diena pataps valstybine, bet nuomonių komitete labai daug ir įvairių. Devyni komiteto nariai ir dešimt nuomonių. Situacija ir su tėvo diena, ir su kilnojimų likimu turėtų paaiškėti po SRDK posėdžio. Kadangi pats ten dalyvausiu, grįžes galėsiu parašyti apie vėjų kryptį.
Pateikiu pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formą excelyje. Forma privaloma, jos keisti negalima. Paduodama apylinkės (iki 100.000 Lt.) arba apygardos (nuo 100.000 Lt.) teismui pagal atsakovo buveinę (adresą). Konkretų teismą galite sužinoti paskambinę į bet kurio atitinkamo miesto raštinę. Žyminis mokestis šiuo atveju sudaro 0,75 proc. nuo reikalaujamos sumos (būtinas kvitas su banko antspaudu). Procesas rašytinis ir palyginus su įprastiniu gerokai greitesnis. Jei atsakovas pareikš prieštaravimus, procesas pavirs normaliu (ieškinio teisena) ir teismas paprašys primokėti 2,25 proc. žyminio mokesčio ir pateikti ieškinį.
Šis išieškojimo būdas tobulai tinka, kada skola susidariusi dėl paprasčiausio neatsiskaitymo už paslaugas (prekes) ir tarp šalių nėra jokių šalutinių ginčų (pavyzdžiui, dėl prekės/paslaugos kokybės, kiekybės ar kainos apskaičiavimo). Formą užpildyti teisininkas nereikalingas, gali ir pati buhalterė. Bus klausimų, rašykite.
Šis išieškojimo būdas tobulai tinka, kada skola susidariusi dėl paprasčiausio neatsiskaitymo už paslaugas (prekes) ir tarp šalių nėra jokių šalutinių ginčų (pavyzdžiui, dėl prekės/paslaugos kokybės, kiekybės ar kainos apskaičiavimo). Formą užpildyti teisininkas nereikalingas, gali ir pati buhalterė. Bus klausimų, rašykite.
Sutartyje galite užsirašyti nors ir 10 proc. per dieną delspinigių, tačiau teismas greičiausiai priteis ne daugiau 0,2 - 0,5 proc. LAT yra daug kartų pasisakęs, kad didesni delspinigiai neatitinka protingumo kriterijų ir delspinigių paskirties. Žinoma, pasitaiko teisėjų kuriem tai giliai vienodai šviečia (ypač provincijoje). Esu netyčia vieną bylą Trakų apylinkėje laimėjęs su 5 proc. per dieną. Bet jei atsakovą atstovauja protingas teisininkas - delspinigių lubos bus 0,5 proc.
Senatis delspinigiams yra šeši mėnesiai, t.y. grubiai 180 d. Bet yra ir apėjimo kelių. Pats primityviausias: galite pareikšti ieškinį su šešių mėn. delspinigiais, o per parengiamąjį posėdį (kuris vyks po 3 - 6 mėn.) patikslinti pripliusavę delspinigius dar ir už praėjusį laikotarpį. Sudėtingesni žaidimai su ieškinio senaties termino nutraukimu. Jei negaila žyminio, galima sužaisti Va Bank ir pareikalauti delspinigių už metus. (teismas negali taikyti senaties pats, turi būti atsakovo prašymas, o jei tokio prašymo nėra - priteisia nepaisant senties)
Senatis delspinigiams yra šeši mėnesiai, t.y. grubiai 180 d. Bet yra ir apėjimo kelių. Pats primityviausias: galite pareikšti ieškinį su šešių mėn. delspinigiais, o per parengiamąjį posėdį (kuris vyks po 3 - 6 mėn.) patikslinti pripliusavę delspinigius dar ir už praėjusį laikotarpį. Sudėtingesni žaidimai su ieškinio senaties termino nutraukimu. Jei negaila žyminio, galima sužaisti Va Bank ir pareikalauti delspinigių už metus. (teismas negali taikyti senaties pats, turi būti atsakovo prašymas, o jei tokio prašymo nėra - priteisia nepaisant senties)
Muuuse rašė:
Nemi rašė:
Aš irgi nieko nesuprantu, bet įsakymus rašau ne aš, šito keiti niekas neširuošia, ir nediskutuoja šia tema su manim, o vykdyti jį privalau...
Tik aš klausiu - ne apie teisingumą, o prašau pagalbos
Tik aš klausiu - ne apie teisingumą, o prašau pagalbos
va kai paskaičiuosit pagal toki isakyma ir atejes kas patikrins (kas = darbo inspekcija, sodra, mokesciu inspekcija...)... tada jau jusu pasiklaus, ir padiskutuos ta tema.
Mokesčiai neturės jokių pretenzijų, jie tik daugiau pajamų gavo. VDI irgi neturėtų prieštarauti, darbuotojui gi primokėjo, o neatėmė. O štai auditui tokios darbo užmokesčio sąnaudos gali ir nepatikti.
Diskusijos
-
Ar gali direktoriaus pareigos buti antraeiles?????
apie 1 valanda |
failai: 0 |
vilmabux » 20
-
PVM tarp ES valstybiu
apie 1 valanda |
failai: 38 |
vilmabux » 4957
-
Rivilė
apie 1 valanda |
failai: 259 |
smalsuole » 14801
-
Finvalda
apie 2 valandų |
failai: 107 |
renatikes » 6165
-
Kasmetinės atostogos
apie 2 valandų |
failai: 12 |
ausyte » 3252
-
Sveikatos patikrinimai??
apie 2 valandų |
failai: 21 |
vilmabux » 528
-
Priedai prie atlyginimo
apie 2 valandų |
failai: 0 |
Rekvita » 396
-
Nemokama apskaitos programa
apie 2 valandų |
failai: 1081 |
rasitaelz » 14960
-
Mažoji bendrija
apie 3 valandų |
failai: 37 |
tralialiabum » 6247
-
GPAIS
apie 3 valandų |
failai: 59 |
Snaiga » 1960
-
STEKAS
apie 4 valandų |
failai: 78 |
kiskis951 » 4140
-
Sąskaitų korespondencija
apie 4 valandų |
failai: 49 |
virbuh » 20428
-
Dividendai
apie 4 valandų |
failai: 11 |
virbuh » 2500
-
Savininko turtas naudojamas įmonės veikloje
apie 4 valandų |
failai: 1 |
virbuh » 105
-
Sodra
apie 5 valandų |
failai: 57 |
ZNext » 10032
-
darbuotojo atsisakymas dirbti
apie 5 valandų |
failai: 0 |
Jurrgita » 16
-
Praeitų metų klaidų taisymas.
apie 7 valandų |
failai: 5 |
Axis » 4320
-
Buhalterinė programa "Centas"
apie 8 valandų |
failai: 227 |
Dorota1 » 23058
-
Rivilė: Personalas ir alga
apie 9 valandų |
failai: 85 |
upss » 2857
-
Individuali įmonė
apie 9 valandų |
failai: 86 |
virbuh » 11819
-
Pelno mokestis
apie 9 valandų |
failai: 7 |
virbuh » 2005
-
deklaracija GPM312
apie 9 valandų |
failai: 2 |
virbuh » 166
-
Avansinė apyskaita
apie 21 valandų |
failai: 23 |
Girele » 2333
-
Sąnaudos
apie 21 valandų |
failai: 3 |
giedyteee » 1746
-
Individuali veikla
apie 21 valandų |
failai: 5 |
smalsuole » 1595
-
Šios savaitės NAUJIENOS - įdėkite čia naujieną !
8 dienų |
failai: 41 |
Girele » 1988
- Tax.lt forumo taisyklės
- Paieška forume
Kas prisijungęs?
Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis
Atmintinė
Atmintinė buhalteriui
| Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. | 0.03 proc |
| Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. | 0.01 proc |
| Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija nuo 2018-01-01 | 152.92 EUR |
| Draudžiamosios pajamos nuo 2018-01-01 | 476 EUR |
| Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2018-01-01 | 2,45 EUR ir 400 EUR |