Su tais mikrobais ... gali apsikrėsti. Priskręs ir neatstos. Iki šiol purto.

Aš skaičiuoju taip. Įvertinu savo darbo valandą tarifu, kurį pasiskaičiuoju dalindamas savo pajamas iš darbo valandų. Dirbant papildomai, įvertinu, kad dirbu viršvalandžius. Juos reikia skaičiuoti, nes aukojate poilsį, dėmesį šeimai ar mokymuisi. Ir nesvarbu ką aš tą valandą darau: balansą, suvedinėju pirminius dokus ar šiaip konsultuoju verslininką. Yra taksa ir basta. Čia kaip su taksistais: važiuoji - moki, paprašai pastovėti - irgi moki. Logika gan paprasta.

Pasiūlymas būtų toks. Pasiskaičiuokite apytiksliai laiką per kurį galite atlikti darbą ir pritaikykite individualų neapmokestinamą pajamų dydį.

Netgi labai. Todėl žemaičiai žvalgosi į dzūkes, suvalkietes, aukštaites...

Ar kas matėte trečią serialo "LOST" tęsinį?

Sodroj iš dešimties - aštuoni glušai. Te atleidžia man Sodros moterys. Testosterono injekcija į smegenų sritį pakeistų padėtį.

TikO

Ko gi gaila?

Tiesioginių draudimų savininkui dirbti individualioje įmonėje neradau niekur. IĮ įstatyme yra išlygos dėl valdymo. Tuo tarpu darbo santykius reglamentuoja DK. Jeigu savininkas valdymą perduoda kitam asmeniui, o pats pageidautų dirbti valytoju? Iš pirmo žvilgsnio keistai atrodytų tokie darbo santykiai. Tačiau UAB'e tokia situacija galima. Problemos veikiau atsiranda dėl painiavos savininko pajamų apmokestinime. Greičiausiai.
Iš Proso žinutės lygtai aišku, kad Sodra argumentų neturi. Sodra nemėgsta nestandartinių situacijų, jiems viskas turi būti nuleista iš viršaus. Sodra - kanceliarinių žiurkių bastionas. Aštrūs dantys. smegenų nerasta, stiprus savisaugos instinktas...
Visgi šiuo atveju reikėtų problemą pasiaiškinti, jei ji tokia yra, juristų sluoksniuose.
Reiks užduoti klausimuką forums.infolex.lt/forums/"> forums.infolex.lt/forums/

P.S. Ir išvis prie ko čia Sodra? IĮ įstatymas ir DK ne jų kompetencija. Turi savo įstatymus.

Kai išskaičiavote ir pervedėte Sodrai buvo teisėtai, tai kodėl vėliau tapo neteisėtai. Savo prievoles įvykdėte tinkamai. Kodėl gi Sodra žmogaus pinigus dabar turi grąžinti įmonei? Turi grąžinti žmogui.

Nieko jūs nežinot.
Pirma. Asociacija (LBAA) - tai ne UAB, o profesinės narystės pagrindu veikianti nepelno organizacija. Visi žino jų laikraštį "AAM aktualijos".

Antra. Asociacijos išduotas sertifikatas yra vienintelis, kuris paliudija profesionalumo lygį. Ar girdėjote, kad nors vienas apskaitos srities autoritetas tai menkintų? Pasidomėkite kokie žmonės yra dalyvavę ir dalyvauja LBAA veikloje.

Trečia. Lietuvoje apskaita yra reglamentuojama nevyriausybiniame lygmenyje. Tai reiškia, kad apskaitos metodikos rutuliojasi iš šiai dienai suprantamo verslo procesų suvokimo. Apskaitos standartai yra susitarimo reikalas. Į buhalterinės apskaitos reglamentavimą žiūrima filosofiškai. Joks finmino biurokratas nebūtų teisus nustatydamas savas taisykles. Kitaip ta apskaita būtų orientuota valstybės (mokesčių) reikmėms. Ir reiškia būtų šališka. Ar apskaita gali būti šališka? NE. Nes ji privalo būti objektyvi. Objektyvi mūsų šiandieniniu verslo procesų supratimu. Todėl Lietuva ir turi .

Tiems kam įdomu info ieškokit čia www.lbaa.net

Gerai jau gerai, bandysiu pasitaisyti.
Bobikės be manikiūro.

Kalbėdami apie aukštąjį išsilavinimą paklauskime savęs, o kiek gi procentų įgytų žinių pritaikote savo darbe. Pvz. mužikėlis mokaisi finansų valdymo, finansinės analizės, biudžetavimo, atsargų valdymo ir t.t. ir paskui galvojate, kad viso to reikia smulkioje įmonėje? Verslininkai, kurie išaugo gariūnų turguose to nesupranta. Ir nesupras neragavę šiuolaikinio mokslo.
Prisiminiau vieną direktorių, kuris pasirašinėdamas ant PVM deklaracijos sakydavo - "kodėl aš turiu pasirašinėti, jei aš nežinau kas čia yra ir ar teisingai surašyta".

Taigi suskaičiuojate mokesčius, patvarkote popieriukus pagal reikalavimus ir viskas. Ir už ką čia mokėti 2000-4000 Lt bobikėms su manikiūru. Už minimum darbo maksimum retai gausi... Tik nesakykit, kad tas popierizmas turi kokią vertingą naudą. Susisteminta ir išanalizuota informacija - taip, visa kita - makulatūra. Kiek ir kokios informacijos reikalauja iš jūsų vadovai?

P.S. beje virinti moku, šiltnamis jau kokį 15 metų stovi.

Mano pirmasis buhalterijos pradžiamokslis buvo Apskaitos mokykloje pas Aldoną Dulinskienę.
Malonu prisiminti žmogų, kuris išmokina, o ne atidirba valandas.

Kaip viskas greitai...
Kiek dirbu buhalteriu, nei vienas darbdavys nepaprašė parodyti diplomo... Tai labai stebina.
Lengva šiais laikais susirasti buhalterį.
Linkiu nepakliūti į situaciją ... "santechniku jis dirbo Ukmergėj"...

Apie ką plepam?
Apart sukūrimo yra ir techniniai dalykai:domeno įsigijimas, palaikymas, serverio nuoma...

Aklos?

Taip.

Buhalteris kaip ... lemputė. Kai ji dega - visiems šviesu ir kaktų neskauda, išjunk - ir prasidės... Geras Buhalteris tamsumas prašalina. Jis - šviesa. Jis - saulė.
Lemputei reikia vienodo stiprumo ir dažnio piniginės srovės. Duosi daugiau - perdegs, mažiau - komercinė prietema garantuota. Lemputės turi stabiliai degti. Taip jos kuria stabilią darbo aplinką kitiems įmonės prietaisams.
Lemputes reikia prižiūrėti. Karts nuo karto nuvalyti dulkes. Lemputei reikia gero abažūro. Plika lemputė - nesolidu. Lemputės būna įvairių formų ir spalvų. Jeigu jūsų įmonė ne žibintuvėlis, o Mercedes, tai direktoriniams valdymo prietaisams patinka halogenai. Jiems degti reikia mažiau piniginės energijos. Tačiau dauguma lempučių nenori būti halogeninėmis. Dauguma nori mėgautis didesne tiekiama energija. Manoma, kad tiesa kažkur per viduriuką.
Te visad šviečia...

Tiekėjo kreditinės arba pačių išrašytos debetinės sąskaitos įvedamos pirkimuose.

Manau, kad čia galėtų pasireikšti programistai. VisualBasic'e reiktų suprogramuoti funkciją, kuri celėje laikomą informaciją tikrintų paraidžiui ir formuotų naują eilutę atmetant raides, paliekant skaitmenis.

[quote:efd139a673]...deklaruotus įnašus išsiimant nėra problemos.
Gi jeigu jie nedeklaruoti, tai iš kur savininkas juos gavo? VMI juos traktuoja kaip nuslėptas įplaukas ir apmokestina...[/quote]

Deklaravimas, kaipo toks, nepaaiškina pinigų kilmės.
Galiu įforminti milijonus kaip paskolą ir uždeklaruoti. Ir tai dar nereiškia, kad su mokesčiais švaru. Fintas su apsimestiniu sandoriu...
Taigi nedeklaruoti pinigai savaime netampa pajamomis. Kas yra laikoma pajamomis nustato įstatymas, ne inspektorius. Tai mes buhalteriai gerai žinome.
O pasiaiškinti apie pinigų kilmę teks. O tada jau ir pažiūrėtume ar ramiai miegasi.

DU ir mokesčių likučių vedimas.

1. Sukurti kintamąjį. Pvz. 2005 m. DU likutis
2. Priskirti kintamąjam reikšmę. Pvz., Vardenis Pavardenis - 500 Lt.
3. Sukurti priskaitymą ir atitinkamai nurodyti formulę, kurioje dalyvauja kintamasis.
4. Sukurti darbuotojo priskaitymą, kuris turi būti terminuotas.
5. Atlikti skaičiavimus.

Jei visi tik ir skaitytų, tai nebūtų TAX'o.

Jei įmonės vadovas paskirtų vedėją atsakingu asmeniu kaip tai nurodyta Kasos aparatų naudojimo taisyklėse jūsų problemos išsispręstų.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_..."> www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Ar yra demo QUICBOOKS?

Noriu panarstyti...
Puikiai išmanau PRAGMA, RIVILĖ SOLO, tad su mielu noru palyginčiau.

Vedėja paima pinigus iš kvitą atiduoda vedėjai. Ciklas baigėsi.

Kame problema?

Gal turit veikiantį pavyzdį.
Dėkoju.

Nu ir ko gi kolegos taip susipykdinote?

Keista, kad Lietuvoje negalima taikyti angliško sąskaitų plano.
Ir kuom gi jis toks pavojingas?

Iš asmeninės patirties - Kauno firmos finansus tvarkiau Mažeikiuose internetu...Nelabai sunku parodyti finansinę informaciją esančią mano duomenų bazėje (čia) -> nutolusiame kompiuteryje (ten) ir skaičius pakomentuoti pasinaudojant SKYPE. Pamokius dirbti buhalterine programa galima darbą organizuoti taip, kad duomenis nutolusiame kompiuteryje vartotojas matytų REALIU laiku.
Pasikartosiu, kad šiandieniniai vadovai tai priima dar sunkiai dėl profesinės kompetencijos ir kompiuterinio raštingumo stokos ir dėl to atsirandančio neigiamo psichologinio momento. Tai laiko klausimas. Dešimtmečio klausimas ugdant Žinių visuomenę.
Interneto skvarba šiandien dar nėra peržengusi tą ribą, kai dauguma žmonių informacija keisis virtualioje internetinėje erdvėje. Tačiau judama ta kryptimi sparčiai telekomunikacinių, informacinių technologijų bendrovių ir Vyriausybės e-politikos pastangomis.
Žinoma, autsaiderių visada bus.

Domiuosi šia tema. Kokia tai įmonė? Kokią verslo valdymo sistemą naudoja? Su kokiom problemom susiduria klijentai ir įmonė. Ar galima plačiau?

Manau, kad perspektyva šiame dvidešimtmetyje pieš perspektyvą visgi buhalterinių paslaugų įmonėms, kadangi:

1. Sparčiai keičiasi visuomenės kompiuterinis raštingumas. Ateinanti nauja išsilavinusių vadybininkų karta supranta kas yra ūkinės operacijos. Visi dirbs kompiuteriais. Savo atliekamas operacijas fiksuos verslo apskaitos sistemose, kurios bus integruotos ir su bankais ir su mokesčių struktūromis bei kitais išoriniais vartotojais. Todėl sumanesnės buhalterinių paslaugų įmonės savo sistemas integruos į įmonių sistemas arba tiesiog suteiks verslininkams priėjimą prie savų. Internetas, serveriai ir programinė įranga - tai dabartis (jau dabar prekyba vertybiniais popieriais vyksta virtualioje erdvėje per tarpininkus be fizinio kontakto) ir ateitis (visiškas verslo valdymas per terminalus prižiūrint finansiniam tarpininkui). Šiuolaikiniam verslininkui fizinis kontaktas su buhalteriu, kuris operacijas fiksuoja gretimame kabinete, nėra būtinas. Tai labiau savimi nepasitikinčio, ekonominio išsilavinimo stokojančio vadovo privilegija. Tokia deja dabartis. Ji kinta.

2. Informacinės technologijos kreipia buhalterinių įrašų fiksavimą kita linkme. Pvz.: pinigų pervedimą internetu gali atlikti ir neturintis buhalterinio išsilavinimo. Jei jau mokame pinigus pervesti naujų technologijų pagalba, tai išmoksime ir nupirkti ar parduoti prekes gaudami elektronines sąskaitas faktūras arba ir tokias, ir popierines. Kol nepasirodys, kad popierius per brangu. Asmeniškai dirbu su verslo valdymo sistema, kuri ūkines operacijas leidžia fiksuoti ir neturint žinių apie dvejybinį įrašą. Pardavėjas išrašant sąskaitą, net nežino kas vyksta su buhalterinėm sąskaitom, kas jos tokios. Kiekvienas iš mūsų dirbdamas įmonėje fiksuos tik savo operacijas ir todėl VIENAS BUHALTERIS SUVEDINĖTOJAS kaip toks bus nereikalingas. Nes tai neefektyvu. Bankai tai suprato ir visus mus besinaudojančius INRENETBANKAIS pavertė nemokamais operatoriais.

3. Buhalterinės įmonės tokioje perspektyvoje galės akumuliuoti protus (juristus, ekonomistus, kitus -istus, kurie šiuolaikiškam vadovui reikalingi patarti priimant sprendimus (o ne ūkinių operacijų fiksavimui), duomenų analizei, operatorių konsultavimui ir pan. Manau, tokios įmonės bus jau, šiandienine prasme, nebe grynai buhalterinės, o verslo valdymo "bankai".

Žinoma, tai galima pasiekti ir šiandien. Vienas mažas BET...
Baikim vadinti eilinius pardavėjus vadybininkais (manager), buhalterius (book keeper) finansininkais kaip mėgsta mūsų šiuolaikiniai vadovai (director), t.y. tie patys vadybininkai...

Įsigaliojus Darbo kodeksui prievolės mokėti atostoginius ir atlyginimą vienu metu nebeliko. Ir jau senokai...
Linkėjimai juristei