ar galiu atleisti iš darbo?

Jei atleidžiama pagal 127 str. 1 d. - išeitinė išmoka nemokama

140 straipsnis. Išeitinė išmoka

1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:

1) iki dvylikos mėnesių - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių - trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių - šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

2. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

Manyčiau nesimoka.

Atsiprašau, turėjau tokį atvejį, tai susitarėme šalių sustarimu mokėti dviejų mėnesių išeitinę išmoką, išeinant pagal 125 str. Iš tikrųjų tai susitarimo reikalas. Atsiprašau, kad suklaidinau. Mikėti nebūtina.

Aciukas

Jeigu išeina šalių susitarimu- pagal DK 125 str.- susitarime ir turi būti išdėstyta - ar mokama ir kokia kompensacija, kada atsiskaitoma ir pan. O kompensacijos dydis gali būti toks, dėl kokio susitari.

LRDK 140str. nurodyta kokia kompensacija priklauso atlridžiant pagal atitinkamus straipsniu.
125.126 ir 127 str.1d. išeitinė kompensacija nepriklauso, tik atosotogų kompensacija priklauso.

tik nelabai įsivaizduoju, kaip atleidžiama pagal 125 str., susitarime nenumatant kompensacijos. Manau, kad šitas straipsnis pritaikomas tuo atveju, kai darbdavys tiesiog be priežasties atleidžia jam asmeniškai nepatinkantį darbuotoją, kuris mielai toliau pasiliktų dirbti. Juk gerai dirbančio žmogaus šiaip sau neatleisi. Pažįstamo atvejis: dirbo sau pilietis, kol į jo vietą direktorius nusprendė pasodinti draugelį, kuris buvo išspirtas iš darbo kitoje UAB. Pilietis pareiškimą rašyti 'savo noru' atsisakė, jokių pažeidimų jo darbe nerado, tai darbdaviui teko tartis. Va ir surašė susitarimą - išeiti po savaitės su pusmetine kompensacija.

Sako kad įvyko susitarimas ir tada buvo atleista, o pradžioje sau prieštauraujat atseit tai atleidima darbdavio inciatyva ar valia. Nevisai sutinkčiau nes šio atveju inicijuoti atleidima gali tiek darbuotojas, tik darbdavys.
Atskirais atvejai tai gali būti tinkamas straipsnis visiems darbartiniams atleidimams, kaip darbuotojas parašo prašymą, po 2 dienų vykdomas atleidimas nes visiems sąlygos tinka. O mes pripratome visu kišti ta 127 str. nesvarbu tinka jis ten ar netinka.

Todėl, kad pagal tą straipsnį popieriukų mažiausiai ir pinigėlių atiduodama mažiausiai (minimaliai), dėl to ir propaguoja visi :)

Na pirmą kartą turiu tokį atvejį, darbuotojas nuo 06 12 jau neina į darbą, be jokios priežasties , neturi nedarbingumo ir iš viso nieko, sėdi bare ir geria, kaip jį atleisti, kaip jį atvesti į įmonę, jam 07 10 baigiasi sutartis, bet be jo vistiek negaliu atleisti.

Rasai pravaikstas, siunti registruota laiska kad bus atleistas uz pravaikstas jeiryt nepasirodys, sudarai komisija ir sustatai akta kad uz pravaikstas atleidziamas ir atleidi. Ta diena kai atleidi registruotu laisku pranesi kad tavyktu pasirasyti ir kad su juo atsiskaitysi . O jei neateina tai turi visus popieriukus ir pinigai deponuoti lieka.

Buvo ir pas mane toks atvejis. Jūs bent jau žinot kur žmogelis randasi.
Mes net to nežinojom. Ir taip visą mėnesį, be to jis buvo DB įdarbintas.Tai vot ir pinigėliai nuplaukė ir žmogelio po kaimus,pakrūmes ,paežeres ieškojom, netgi suradom vieną žmogų, kuris kartais jį pamatydavo.
Tai va tas "seklys morka" mums kartą paskambino ir pranešė kur randasi
mūsų darbuotojas.Tada šefas ir dar vienas vaikinas nuvažiavo ir kažkaip
asivežė jį į ofisą ir saugojo kol nesutvarkiau visų atleidimo dokų.Kažkaip labai ramiai visur jis pasirašė ir atleidau aš jį pagal DK 136str.Tik gaila pinigėlių iš darbo biržos.

Konsultavomės VDU, tai pasakė, kad reikia siūsti registruotą liašką, žymėti pravaikštas, surašyti aktą nuo kurios dienos neatvyksta, bet atleisti jo kol neateis negaliu, gali būti, kad visus metus jo teks laukti, bet negaliu ir taškas, sako žmonės ir į užsienį išvyksta, kokia nesamonė.

Kad iniciatoriais gali būti abi šalys niekas ir neprieštarauja, tik iš praktikos rašau, kad niekada neteko susidurti, kad būtų taikytinas šitas - 125 -straipsnis be kompensacijos. Jeigu darbuotojas nori išeiti savo iniciatyva, rašo prašymą ir tiek. Jeigu darbdavys pageidauja atleisti ir 'paspaudžia' darbuotoją, dažnai jis yra priverčiamas 'savanoriškai' rašyti prašymą dėl atleidimo savo noru -sutikite, daugelis žmonių net nebando 'ieškoti teisybės'. Todėl ir rašau, kad žinau tik tokius atleidimo atvejus, pritaikant šitą straipsnį, kai darbdavys sutinka tokį darbuotoją, kuris nebijo darbdaviui paprieštarauti ir išeidamas bent jau išsidera šiokią tokią kompensaciją.
Jeigu abu draugiškai sutaria, kad va, tu Jonai poryt nebeateik į darbą, o šitas sako-gerai, ponas direktoriau, nebeateisiu, tai paprasčiau paimti iš Jono prašymą dėl atleidimo, negu surašyti tarpusavio susitarimą.

Bet tai ir bus Jono ir darbdavio susitarimas - savo prasme pilnai atitinkantis 125 str. Nes 127 str. gina darbdavio teisės ir reikalauja kad darbuotojas atitidrbdu 14 d. ar ilgiau. Teko matyti nemažai atveju kaip taikomas ir 125 str. be jokių kompensacijų, bet tenka pastebėti kad kaip jau buvos sakyta 1 dalykas: pripratimas, 2 dalykas: nenoras tvarkyti daugiau dokumentų nei paprastai.

jeigu jau apie tą 125 str.- mano akimis žiūrint privalumas - kad atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju gali būti ir vėliau, nei paskutinę jo darbo dieną. Čia tuo atveju jeigu darbdavys nenori pažeisti įstatymų, bet atsikaitymui su darbuotoju pinigų neturi. Susitarime parašai atsiskaitymo datą kad ir po mėnesio. (konsultavausi specialiai VDI - tai leidžiama)

...."Nes 127 str. gina darbdavio teisės ir reikalauja kad darbuotojas atitidrbdu 14 d. ar ilgiau"
Reikalauja, jeigu tik vadovas pageidauja, kad jis atidirbtų. Jeigu darbuotojas parašo prašymą atleidimui kad ir po dienos, o direktorius mielai su tuo sutinka, tai kodėl gi ne? Parašo įsakymą - atleisti X nuo rytojaus, remiantis jo prašymu. Darbo sutartyje nurodai - sutartis nutraukta pagal DK 127 str.1 d. ir tiek žinių.
Turbūt kam kaip patogiau taip tas daro - kam patogiau rašyti šalių tarpusavio susitarimą ir atleisti pagal 125 str., kam įprastu būdu - pagal 125 str. 1d.....

Taip tai gali būti - bet niekaip nesugėbu paaškinti kad tai ir yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, todėl tik formaliai nurodome kad tai 127 str., o faktiškai tai 125 str.
Galite bet kurio teisininko paklausti - atsakys tą patį.

sugebate sugebate . Norėčiau dar pasiginčyti dėl to 'formaliai' ir 'faktiškai', bet tiek jau to... Kad nereiktų pačiai paskui kokio straipsnio prisitaikyti už dinderiavimą darbe....