Kokius gyvūnus auginate?

Daj bože.
Mano panienka, tai iš kiemo nei žingsnio.Labai jau naminė.O kaimynų katinas tai tik paėst ateina. Bet ateina.Po kelias paras nesibaladoja.

Elste,
ar tik ne Tamstos stafas pasidarbavo?

www.delfi.lt/news/daily/crime/vyriskiui-ran...

Tikrai ne maniškis. Maniškis gerietis

Nemėgstu tų kovinių šunų - bulterjerų, pitbulių, stafų. Negražūs ir tikrai nėra tokie protingi, kaip, sakysim, vilkšuniai ar ir kambariniai šuneliai.

Pritariu..kiek pasitaiko atvejų kad net ir savus vaikus apdrasko. Laikai gyvūną ir nesi garantuotas savo ir artimųjų saugumu. Jei geriau koks mažas bet mielas padarėlis, ir tikrai protingas, kuo jau pati įsitikinau

Nemanau, kad šuns agresija šimtu procentų priklauso nuo jo veislės.
Jei šeimininkas durnius, tai ir šuo bus durnius.
Ne vienas sūnaus draugas augina kovinius šunis.
Na, nemačiau nei vieno hiper agresyvaus.
Visus juos paglostau.
Ir vienas pažįstamas augina du kovinius. Muša juos, neleidžia prie svetimų. Va, ten tai žvėrys.
Bet ir šeimininkas - ne angelas....

Turėjau ir aš stafą. Kaip bebūtų gaila, buvo agresyvus ant svetimų, urzgė ir ant vaiko kai nepasidalidavo sofa. Buvo baigęs ir šunų dresūros mokyklą ir visi mylėjo, tačiau vis tiek jie daro savo, labai jau nepriklausomi jie. Ir visada bijodavom, kad tik neišspruktų kur be ansnukio.

Mano tėvai turi stafą, iš namų nuotraukas įmesiu. Nuoširdžiausias šuo, meilės nežinau kiek Turi tėvai dar ir katę, dar geriausi draugai. Galima pasakyti, kad jie net apsikeitė vietomis. Katė už šunį, o šuo už katę.

Jei buvote atidavę dresuoti - jis ten patyrė smurtą.
Vat ir pažadino jo instinktus....

Ką tik sūnus parvežė Juozapą.
Rado gerokai toli nuo namų, bet visai šalia mano darbo.
Pasiklydusį, alkaną, bet gyvą ir sveiką :)
Tik erkių prisirinkęs :)
Dabar visi gyvūnai apspitę jį - apžiūrinėja. O Juozapas nesitraukia nuo maisto :)))

Smagu girdėt...

Labiausiai džiaugiuosi dėl dukros.
Ji labai prisirišusi prie katino. Abipusiai, beje :)
Dabar, kai sūnus nunešė katiną į jos kambarį, vėl sudrėko akys mano mergaitės :)
Iš džiaugsmo :)
Sakė - dabar katinui namų areštas :)))

Nu ir beširdė

Malonu girdėti, kad paklydėlis atsirado.

Kaip faina, tikrai jausmas labai malonus, kai paklydėlis namo parsiranda. VALIOO

Stafas namie atsirado prieš mano valią. Mieliau turėčiau kokį dvarniašką iš prieglaudos.
Grožis - reliatyvus dalykas, nors šiaip man bele koks gamtos tvarinys gražus Neturėjau vilkšunio - komisaro Rekso - tai negaliu ginčytis, kiek ten to proto, bet mano nuomone, stafui proto pakanka, ypač jei ką nors negero iškrėtė (sugraužė), tai pažiūrėjus į jo kukliai nudelbtas akis ir nuleistas ausis, praeina noras jį bausti Arba tas faktas, kad kai pernai grybaudami matėme voveraitę, kurią jis įnirtingai bandė pagauti, net, rodės, į medį paskui voverę įlips, tai dar net šiemet, kai einam pro tą vietą, vis dar pakelia akis į tą patį medį, o jei paklausi "kur voverytė?" tai net aplaksto aplink keletą pušų su žvilgsniu į viršūnes.
Kad stafai turi žudikiškos prigimties, nė nesiginčiju, užtenka pamatyti, kaip jis graužia didesnį kaulą - šitas žudikiškas galvos krestelėjimas nėr labai malonus pažiūrėti.
Bet šiaip charakterio gero (visas tiesiog į šeimininkus:) - visi svečiai ir šiaip į kiemą užėję jam draugai. Manau, kad tikrai daug kas nuo auklėjimo priklauso. Ir kiek skaičiau, ypatingai žiaurūs būna maišyti su kitom agresyvių veislių šunimis. Grynaveisliai būna ne tokie pikti.
(oi, kokią kalbą parašiau

Kolegos, geriau papasakokit, kaip Jums sekasi uodus auginti?
Šiemet kažkokie baaaisiai šitie brudeliai dideli ir pikti
Tai vakar net šuniui skirto nuo uodų purškiklio nupirkau, bo kai jis pasimaudo (o sezonas jau atidarytas) tai dar nemačiau, kad tokie spiečiai būtų sugulę ant kailio...

Gera kalbą parašei nuostabūs stafukai - fainuoliai

[quote="wwind"]
pas mano drauga stafas namie. toks jausmas, kad praeitame gyvenime filosofas buvo

Kaip gražiai jūs čia :)

a nesvarbu kokia veisle sunelio ar kytytes, visi jie dziaugsmo tik atnesa (o kai mazi, tai ir kvapo namie)

tikrai
ir jaučiu, kad taip galvojate, dėl tos jo kaktytės suraugtos - ar ne???
mes savo stafuką irgi rūpestėliu vadinam. Nes ta mina tokia - amžinai kažką mąstanis, susirūpinęs
nu va toks va