Kokius gyvūnus auginate?

O aš kalbėčiau kalbėčiau apie juos :)

Nepatikėsit, užvakar mūsų naujosios katytės Mumusiuko ieškojau iki pusės dviejų nakties. Išėjau į balkoną dūmelį patraukt gal po 12 jau buvo, o ta šiknė ėmė ir nušoko žemyn. O ten jau laukė jos priešė. Nu ir nuvijo į sodelį.
O dievuliau. Slampinėjau slampinėjau po visą sklypą šaukdama Mumusiukai, mumusiukai.
Neradau.
Ką gi, teko palikti pirmame aukšte atidarytas balkono duris nakčiai, kad ji grįžus galėtų įeiti į namus.
Palikau ir šunį (nors jis visada eina miegoti į antrą aukštą), kad kai grįš mažiukė, neįleistų priešės į kambarį. Jiedu su naujoke labai susidraugavę: kartu ėda, kartu miega :)
Jergutėliau, ryte anksčiausiai atskėliau. Chu, grįžus mažė, miega :)

Ir taip kasdien kažkokie veiksmai vyksta :)
Vakar, pavyzdžiui, pirmą kartą mažiukei parodėm, kur vyras žvejoja joms žuvis. Sėdėjo kaip povas ant krantelio, kramsnojo žuvis, kol neatėjo senoji katė. Teko mazgei greit sprukt į namus :)))

Įdomiai katės ir su antimis bendrauja. Jei antys pirmos žuvies negauna, kates varo iš teritorijos. Kai jau pasisotina, leidžia ir katėms arčiau prieiti :)))

Tikrai kad nenuobodžiaujate. Yra ir ką veikti, ir kur akis paganyti.

Atvaryk į mūsų kiemą, gal prieš mėnesiuką kiemo katė 3 atsivedė. Prieš kelias dienas pradėjo į "lauką leist" raitosi, vartaliojasi ant asfalto, mažiukai kvailiukai, ar tik kokia mašina nesuvėžins.

matai, tai yra kol kas tik mano fantazija...

Mano fantazijose daug jų gyvena, todėl gyvenime jų ir neturiu.

Oi...aš noriu linksmo šuns, ir tingios ramios katės . Nu, bet kam man tas vargas...

Oi, Snake, ne vargas.
Katė tai visai jokio vargo. Tik dėžutę išvalyti ir maistelio įdėti. O kokį malonumą teikia... hm... ateina pukuotas padaras, prisiglaudžia prie krūtinės ir įjungia savo murkimo motoriuką. Visą bloga nuotaika, visi skausmai dingsta.

Žinau...mama turėjo kačių. Bet paskutinioji juoda žaliom akim buvo kažkokia ypatinga. Kai mirė mama, mano sesuo be problemų ją išsivežė į savo butą, ji ten puikiai prigijo. Tačiau mano sesuo nėra baisi gyvūnų mylėtoja ir kai katytė ėmė per morčių siaubti jos "botanikos sodą", supyko ir susiruošė ją išvežti į kaimą pas tokią bobulę. Ta, pirmiausia nenorėjo niekur išvažiuoti. O atvežus į kaimą sesuo su savo drauge ją iš mašinos traukė kokią valandą. Ir rankas subraižė, ir pažymėjo teritoriją ilgam . O paskui, pasakojo, ta katė tiesiog užpuolė naują šeiminikę, ją subraižė ir pabėgo. Po kiek laiko grįžo, bet į namus pas ją nėjo, apsigyveno lauke...Na, paėdusi yra, aišku...
Tiesa, sesers namuose (šeimoj) po to įvyko baisi tragedija. Mintis buvo: gal ji atkeršijo...

O kaip katė siaubė botanikos sodą?
Ėdė augalus ar vazonuose tualetus pasidarė?
Jei ėda - sėju žolės.
Jei daro tualetą (laiptinėje auginu didžiulę durnaropę, tai buvo pradėję man joje šlapintis), apdengiau gražiai vazoną kartonu. Šalia stovi dėžė su kraiku.
Jokių problemų.
Katės tokie sutvėrimai - įžeidei, užgavai, keršys.
Todėl su jomis reikia gyventi taikoje ir santarvėje

Ir ėdė ir tualetus darė

www.lrytas.lt/-13098587081308350210-ai%C5%A1...

Pskaitai tokkį straipsnį ir kaip gera darosi :)

kreipiuosi į kolegas, kurie susidūrė su šuniuko narkoze. Vakar vėlų vakarą buvo operuota mano kalytė (nebuvo pilnai atjungta). naktį atsigavusi vaikščiojo šlitinėdama, po to užmigo. Ryte ji jau buvo "savam kailyje" judri, linksma kaip visada. Bet dabar pastebėjau, kad ji vėl nestabili. Kaip manot, kiek laiko "išeidinėja" narkozė?

Po geros paros pradeda būti savimi.
Bet dar šlitinėja.
Bent jau maniškiai ilgai atsigaudinėjo.

Dabar aš jau irgi pradėjau atsiminti kaip savo katytę po narkozės apglėbus vedžiojau, nes ją į šonus mėtė. Nes katytė nesiprašė tos narkozės, čia jau mes už ją nusprendėm. Nuskriaudėm.

Atrodo, jau atsigavo, bet dabar pradėjo "nešti" operuotą koją...

Na, matomai, skauda.
Todėl ir "neša".

Tai mane perspėjo, kad antrą trečią dieną ir paskaudės,ir perštės... Tikiuosi, kad viskas susitvarkys natūraliai, manęs iš meet'o neiškvies ir sekmadienį grįžusi jau rasiu sveiką

www.facebook.com/photo.php?fbid=166342323438588...


Buvo pasmerktas "Grindoje" mirti. Kai pamačiau foto vos neasižliumbiau..... Tikiuosi dabar viskas jam bus gerai

P.S. Elvusiai žiūrėti negalima.

jetau koks mielas fainulis aišku bus gerai, nu kaip tokį galima kur pasmerkti

O aš pirmiausia pasižiūriu :)
Ir man širdy šilta, kad yra neabejingų žmonių. Kad ne visi ramia sąžine numeta gyvą ir dar labai gražų sutvėrimą ar tai sunaikinimui, ar tai į gatvę.
Labai džiaugiuosi, kad yra tokių, ligoniais juos pavadinčiau gerąja prasme, kurie surenka tokius nelaimėlius. Juos globoja ir ieško naujų namų.
Kuo jų, tokių žmonių, daugiau mūsų sviete, tuo mums visiems geriau.
Nes tokie, kurie sugeba pasirūpinti nelaimingu gyvūnu, niekados neišmes į gatvę kūdikio ar nepaliks likimo valiai senolio.
O mūsų pareiga, sakyčiau, paremti finansiškai tokius darbus.
Keli litai neišgelbėtų mūsų piniginės nuo "džiovos", o kai tie keli litai sukrenta iš didesnio skaičiaus piniginių, jau ir savanoriams lengviau dirbti.
Todėl, agituoju protingus, gerus (tikiu, kad tokie ir esame. Tik neturim galimybės įrodyti)žmones, paaukoti nors po kelis litukus gyvūnų prieglaudoms.
Ir nebarkit manęs, kad ne vaikų namams......
Gyvūnai, juk, mums irgi labai svarbūs.
Va, grįžau, ant laiptų prie lauko durų dideliausia žiurkė padėta.
Kuris ją parnešė, nežinau.
Bet dovana yra :)