Kokius gyvūnus auginate?

Nu gal jau ne... Labai liekna tapo - tiek išmaitinti ir sušildyti. Skambinau į 5 pėdutes, sakė priims, jei patys neišdalinsim...
Ajajai.

Ačiū, Jūratėle. Bet graudu kažko. Nu jau labai mieli padarėliai... Bandysim visais būdais ieškot. O dukra užsimojo megztukus jiems megzti

Taxe čia pripozuosim

Tikrai ajajai, jei tenka galvoti apie prieglaudą...
Bet žinau tave, širdele, tu taip nepadarysi :)

Visai nenorėčiau to daryt, čia kraštutiniu atveju.
"Pėdutės" gyvūnėlių lygtai nemigdo... Dalina. Bent patys taip sako. Kai nebegali priimti, nepriima. Galima susitarti bendrom jėgom ieškoti šeimininkų, jiems gali teikti visokią paramą, ir t.t. Juk ir rėmėm...

Pvz. norint priduoti gali tekti laukti ir kelis mėnesius. Bet jie visada turi šiokį tokį rezervą gatvės pamestinukams. Sakė - skambinkit, tarsimės, bendrom jėgom ieškosime sprendimo... O kas belieka?..

Nu jo, septynis išdalinti reiks pavargti...

Taigi... Tu labai gerai žinai, kaip būna su tokiais mažuliais.

Žinau...., va vienas katinėlis, priimtas laikinai globai, gali būti, kad liks suvisam...
Niekam jų nereikia, šitų dūšelių....
Nors šiandien vyras sakė, kad gal jau rado Snapukui naujus namus.
Liepiau išsiaiškinti kuo maitins. Jei įpils tik pieno - neduosiu.

Pamenu, kaimuose buvo (yra?) paplitusi mąstysena: katinui duoti nebent pieno, o visa kita turi pats pasigauti...

O taip. Bet tokie katinai tada įsigudrina vaikščiot pas kaimynus ir ten ieškot maisto. Arba net į kitus kaimus suvaikščioja. Žodžiu, iš tų pelių vis tiek nepragyvena.

Nu jo, žiemą tos pelės nežinia kur. Į būstus sulindusios, pvz. pas IlonąD Paukštukai nebent lieka... O jų man irgi baisiai gaila. Ech...
Mano mama tai pastoviai šeria tabūną tokių priklystančių "pasisvečiuoti" katinų. Ir pieno duoda, aišku, o po kiaulės paskerdimo paliekamas specialus "arsenalas" katinams, zylėms, šunims :)

Pas mus irgi į sodybą priklysta prieš žiemą. Pernai buvo mėlynas senukas toks visiškas, o šiemet juodas atklydo. Tai kiek būnam, tiek visada maitinam, ir prieš išvažiuodami paliekam pilną bliudelį maisto. Tik tiek gerai, kad jie turi pastogę, toks senukas gyvena vienas, tai priima pas save tuos katinus-pernai tą mėlyną laikė, bet jis kažkur pradingo, o šiemet šį juodą iš kažkur atklydusį irgi priėmė. Bet nelabai jis tų katinų maitina, tai tie ir ieško maisto visur.

Na nežinau, nežinau kiek aš turėsiu kantrybės.Jau vien šiandien manęs vos iš proto neišvarė. Jau nekalbu apie tai kad labai judri ir žaisminga ir kad visus namus apvertė antraip, tas tai niekis, nekreipiu dėmesio. Ale kad nesutaria su maniške, puola viena ant kitos ir loja bei cypia abi tragiškais balsais, turiu tą savo mažają vis nešiotis su savimi kad tik mažiau triukšmo būtų, o tai kaimynai man psichuškę iškvies.. O naujokės irgi niekur nepaliksi uždarytos, cypia, duris drasko, kad ir dabar va užsidarėm su savo jorke vienam kambary, o ana paliko kitam kambary, ir cypia už durų nors yra ne viena ten. Vaje vaje...

pasigavau pelyte... nors ir kompiuterine :D

dar išsiaiškink, ar šeimininkai turi aukštąjį išsilavinimą . O jei rimtai, manau, kad Snapuko jau nebenori niekam atiduoti.

Tikras naminis storas katinas

Kaip man patinka tokie postoriai katinai. Tokie tingūs, palepinti....

Labai labai smarkiai galiu paprieštarauti...nežinau apie kokius medžiotojus kalbate.... jei apie brakonierius, tai taip. Bet jei apie tikruosius medžiotojus, tai aš prieš juos labai žemai lenkiu galvą.
Medžioklė, tai seniausias žmonijos amatas. Medžiotojai nepaprastai gerbia gamtą ir žvėrys. Leiskite priminti, kad jie aną žiemą sudėjo ginklus ir rūpinosi tik žvėrelių išgelbėjimu, šėrė ir globojo. Tikro medžiotojo labai stiprus ryšis su gamta... su nušautu gyvūnu jie elgiasi pagarbiai, yra pagarbios tradicijos. Na kadangi mano giminėje yra medžiotojų, tai noriu pasakyti, kad tai labai darbštus ir tvarkingi žmonės. Bet medžioklė įaugusi jiems į kraują. Ir beja myli gyvūnus (užtenka pažiūrėti į mano pusbrolio kiemą su keliais šunimis ir n katinų, kuriems visiems yra vietos)
O dėl žiaurumo žudant, tai pasakysiu, jeigu jie nereguliuotų skaičiaus žvėrių, tai šiems atėjus į ūkininko pasėlius, ūkininkas ištaškytų be gailesčio visą bandą. Kaip dabar nori sunaikinti vilkus.

Valgom kiaulieną, jautieną, veršiukus gabenam į Izraelį. Tai čia ne gyvūnų žudymas? Kažin kaip jaučiasi gyvūnai kai juos varo į skerdyklą?

Gal iš šimto vienas medžiotojas ir yra tikras gamtos mylėtojas. Man tokių sutikti neteko.
Šaudo gyvūnus girti, nepataiko. Sužeidžia, palieka.
Kad medžioklė - seniausias amatas, nesiginčiju. Bet senovėje medžiodavo tam, kad išgyventų.
Dabar medžioja dėl pramogos. Žudyti jiems, matai, pramoga.
Baisūs žmonės.
Kaskart, galvodama apie šiuos žmones, prisimenu 28 metų senumo įvykį: pas mus priklydo didelis šuo. Laukiausi sūnaus. Pamaitindavom tą šunį, nes buvo didelis, bet neagresyvus ir labai mielas.
Vieną rytą, kaip visada, šuo gavęs maisto ėda. Aš sėdžiu virtuvėje prie lango. Išgirstu šūvį. Sukaukia tas šuo. Raitosi iš skausmo.
Pasirodo, medžiotojai nutarė tą šunį, kaip ir buvo priimta, nušauti. Valkataujantis, matai.
Kieme šauti į ėdantį šunį gali tik paskutinis gyvulys.
Išbėgau į lauką ir pradėjau rėkti.
Tada jie šovė antrą kartą....
Nužudė tą šunį mano, nėščios moters, akyse.
Iki šiol tas medžiotojas medžioja. Ir, sutikęs mane, vis mėgina mane kalbinti..
Deja, kaip žmogus jis mano akyse numirė tą pačią sekundę, kai nušovė šunį mano kieme.
Kaskart jam tai primenu. O pati nepamiršiu iki grabo lentos.
Tie, kaip tu sakai, Mariska, gyvūnų mylėtojai, labai ramia sąžine savo augintinius nušauna, kai šie jiems atsibosta.
Nenoriu apie juos kalbėti.
Gamtą ir joje esančius gyvūnus galima mylėti jų nežudant.
O gyvūnų populiacijos reguliavimas - visiškas išmislas.
Kaip tik išbalansuoja visą pusiausvyrą gamtoje. Kiek gyvūnų veislių, per tokius reguliavimus, nelikę iš viso.
Tai mano asmeninė nuomonė, paremta skaudžiu išgyvenimu.
Savo nuomonės nepakeisiu niekada.
Pamaitinti gyvūnus galime kiekvienas. Taikiai ir ramiai galime nuvežti į mišką daržovių ar grūdų. Tam nereikalingas šautuvas su optiniu taikikliu. Ir varovai nereikalingi...

Jie jaučiasi klaikiai.
Žiūrėjau filmuotą medžiagą ir kurį laiką nevalgiau mėsos.