Kokius gyvūnus auginate?

Iš tiesų, nesuvokiama......
Likimas skriaudėjams atlygins... Labai tuo tikiu.
Gyvuliai....

Bijok šaukt , ką tik per "farus" viena tokia gražuolė, kaip koks mauras išlindusi iš patalų vis šaukė..."Nebūk Individas, nebūk individas", o jis matyt norėjo juo būt"

Ir baisybių čia prirašei, o aš prisiskaičiau ant nakties. O dar vakare fantazija labai laki... Kaip gerai, kad tam ciuciui gerai baigėsi... Nuoširdžiai prisidedu prie Elvusios linkėjimų urodams, kurie taip padarė.

Siaubas..... kažkas tikrai nesuvokiama.... tiek žmogaus niekšybė, tiek šuns stiprybė.... tikiuosi, kad dabar šuniuko kančios baigėsi...taip norėtusi, kad tas kaimynas istoriją su foto paviešintų, gal kas atpažintų, kieno tai šuo ir kas tas niekšas.

O aš su savo Komisaru Rexu akmenukus karjero pakrantėse rinkau, žiūriu: šuo pagalį įsimeta į vandenį ir pats puola jį iš vandens traukti su užsidegimu ... dabar - tokiu oru

O mūsų ciucikai lakstyti pradėjo Kai kuriems šiandien mėnuo sueina. Labai vikrūs, žvalūs ir mieli. Labai draugiški - "rankinukai" tiesiog. Šuo vis tik žmogaus draugelis...

Užrašas ant vartelių: „Šuo – žmogaus draugas. Bet ne kiekvieno.“

Truputį pafilosofinsiu: šuo, iš tiesų, kiekvieno žmogaus draugas.
Jei šuo nemėgsta konkretaus žmogaus, reikia atidžiau peržiūrėti nemėgiamo vertybes. Gal jis nelabai Žmogus?.....

Tu teisi, Elvusia.
Teko tuo įsitikinti ne vieną kartą.

Gal tada tiksliau būtų ne kiekvienas šuo ne kiekvieno žmogaus draugas...
Kas dabar bus jei mano šuo bus kiekvieno prašalaičio draugas... kas mano namus sergės?

Matai, KJurate, viskas gerai, kai šuo loja ant prašalaičio.
Bet tu atkreipk kada nors dėmesį, kad šuo ant skirtingų žmonių loja skirtingai.
Kartais taip draskosi, atrodo, jei ištrūktų - suėstų.
O, kartais loja, nes taip reikia :)

Mano šuo , kai aš matau - loja, lyg suėstų, o kai nemato, kad matau, nes taip bendrauja :)
Bet tikrai yra žmonių, su kuriais kieme negaliu susikalbėti- reikia vidun vestis, nes šuo nenurimsta... skalijęs.

O aš ne kartą įsitikinau, kad tai, kad žmogus laiko gyvūną, automatiškai nereiškia, kad jis geras žmogus.
Man labai įsiminė toks atvejis. Kažkada rudenį eina toks pagyvenęs žmogus su nedideliu šuneliu. Ir eina tarp namų, toks tarpas nedidelis. Iš priekio ateina vaikas kokių 9 metų su šuneliu. To vaiko šunelis puolė lodamas ant vyriškio šunelio, na, žinot kaip būna. ABU ŠUNELIAI NEDIDELI. TAI TAS VYRIŠKIS KAD SPYRĖ KOJA TO VAIKO ŠUNELIUI IR NUĖJO TOLIAU RAMIAI (atsiprašau, netyčia didžiosios gavosi). Tas vaikas paskui pasilenkęs glostė to šunelio pilvą, kalbėjo kažką.
Po šiai dienai kai prisimenu tai suspaudžia širdį. Įsivaizduoju, kaip tas vaikas jautėsi.
Todėl kai pasako, kad žmogus kuris laiko gyvūną, yra geras, niekada su tuo nesutiksiu. Čia tik vienas atvejis. Mačiau ir kitokių panašių.

Taip, Amadina22, jus teisi. Yra žmonės, kurie geri tik tam kas jų. Myli tik savo vaikus, svetimo alkano neužjaus.... Ir tai nesusiję su gyvūnais.... tai susiję su aplamai žmogaus požiūrio. Kas mano tai viskas, kas nemano, tai nieko neverta.
Daug sričių galima tai matyti:
išblizgintas kiemas, o šiukšlės pylamos už tvoros.
iščiustintas vaikas, o alkanam kaimyno vaikui gaili obuolio iš sodo, kuris puva ant žemės.

Dabar askaluojamas draudimas veisti tam tikras kovinių šunų veisles... bet juk koviniais jie tampa nei iš gamtos, o žmogaus valia, selekcija... dresūra.
mano draugai turi tokį kovinį "šuniuką"... jie jį kaip pagalvėlę laiko, aš jo vengiu , nes bijau... bet ar nuo to aš tampu blogu žmogumi?

Jei čia replika į mano pasakojimą, tai aš rašiau ne apie kovinius šunis. Ten buvo du nedideli šuneliai. Vyriškis spyrė į pilvą vaiko šuneliui, ir jis cypdamas nulėkė tolyn.
Aš taip pat bijau palaidų didelių šunų.
Bet čia gal jau jūs apie kitą atvejį rašote.

Ai visai apie kitą iniciatyvą... dėl kai kurių veislių draudimą bei naikinimą... iš kito tinklapio mintis iki čia atskrido
ikrauk.15min.lt/aktualu/50991
Gerai, kad maniškis nekovinis o sarginis šuo, dar pagalių nešioklinis...

Pareplikuosiu: o kur ir kas sakė, kad laikantis gyvūną žmogus, automatiškai geras?
Esmė ne tame, laikai gyvūną, ar nelaikai.
Kalbėjome apie tai, kad šuo jaučia gerą žmogų. Ir, kaip vaikas, skiria jį.
Esu įsitikinus tūkstančius kartų. Todėl pasirašau po kiekvienu savo žodžiu.
O apie žmogaus tapimą geru vien todėl, kad laiko gyvūną, niekados taip nesakiau. Ir nesakysiu. Nes, antraip, iš kur pas mane būtų šitiek priglaustųjų, jei juos laikę būtų geri žmonės?
Geri savo augintinių nemeta lauk, arba neskandina, kaip Loretos papasakotu atveju.

Tai jei aš katinu kvepiu ir ant manęs šuo loja, tai jau aš blogas, ane

Loja ir manęs. Nes aš šešiais katinais kvepiu
Ir tai dar nereiškia, kad geras tu ar blogas.
Aš sprendžiu pagal savo keturkojus:
yra keletas žmonių, kuriems tik įsukus į mūsų kiemą, šunys net pasiunta.
Ir aš nelabai myliu tuos žmogiukus, ne tik mano šunys.
Yra už ką ant jų paloti