Šeima, vaikai

Nereaguojama palankiai. Bet čia ir arkliui aišku, kad pavartoja visi vaikai.

mes saviškę (šešiolikinė jau) auklėjam panašiai, kaip mane tėvai. Papasakojam viską, kas gali nutikti, kaip mes švesdavom, kas kaip būdavo, duodam paragaut ir alkoholio, tėvas ir parūkys davė pabandyt (gal kai kokių 12 m. buvo). Pabandė, nepatiko. Dabar kol kas niekur nesiveržia, namisėda.

Na, prisiminus kai kurias mamytės žinutes - nesistebiu

taip. paragaut tai paragauja visi manau, tik vieni daugiau kiti mažiau. ir cigeretės skonį dauguma žino, tik vieni užsikabina o kitems nė nereikia

Prisiminiau, kaip vieno vaikino tėvas auklėjo sūnų, kai jis pradėjo rūkyti.Nupirko "Primos" pakelį, pasisodino virtuvėje ir liepė rūkyti vieną po kitos cigaretes.Po trečios vaikui pasidarė labai bloga.Tai buvo paskutinė cigaretė jo gyvenime.Dabar , kai prisimena, net nusipurto .Praėjo 30 metų, bet niekada neužsitraukė .

Aš manau, jei jau vakarėliuose yra vartojama, kaip sakoma biški kažko iš kvaišalų, tai jau yra signalas. Suaugusiam labai sunku kontroliuoti tą normą, o vaikams tai manau išvis sudėtinga - bet dėl to jie nėra nei blogesni, nei geresni. Tik vieniems nepatinka ir jie nevartoja bei nebedalyvauja tuose vakarėliuose, kitiems sukelia įdomius pojūčius ir tai jiems patinka.
Labai griežta reakcija tėvų į tuos vadinamus vaikų nuklydimus, dar labiau stumia juos ten , kur ale juos supranta.
Labai emociškai tėvams sunku, nes nesupranta kas vyksta, tiek vaikams - jie jau nebe vaikai , bet dar ir ne suauge.

...

taip taip, čia ne vieną taip auklėjo. Vyro brolis taip buvo atpratintas tėvo. Po šiai dienai net į kaimyną rūkantį negali žiūrėti.

Daugiau reikia su vaikais kalbėtis, na tiesiog , kad jie tėvais pasitikėtų.Aišku, jei mes suaugę esame patys melagiai sau ir vaikams, tada jie sunkiai mumis pasitikės.Kiek kartų atsakėm, ai neturiu laiko, ai, man dirbti reikia...čia ir yra klaida! Nieko nėra svarbiau už mūsų pačių vaikus.
Man žiauru žiūrėti į tas paneles, kurias tarsi jau ruošia tapti "barakudomis"...Man tada jau nervai pradeda nelaikyti: pusnuogės krūtinės, dažyti plaukai, provokuojantis elgesys...nors dar tik vaikai, tarsi neprasiskleidę žiedeliai....
Negi to š....nesuspės prisiryti? Man atrodo, kad nėra nė vieno suaugusio, kuris nesuspėjo TO nuveikti.Prisirijo sočiai ir iki kaklo.Tai kam stumia į tai paneles?

Sutinku. Tik vienas dalykas yra teorija, kitas - praktika. Kol neesi susidūręs su panašiom problemom, labai daug ką gali pasakyt. Ir kiekvienas mes norim savo vaikui paties geriausio. O kas tas geriausias yra, parodo gyvenimas. Laiko, deja, atsukt negalima. Kas kažkada atrodė gerai, gali vėliau pasirodyti blogai.

Tie vyriški metodai kartais veikia
Pripažinkit, kuri ramiai sėdėtumėt, kai vyras verstų per prievartą jūsų vaiką rūkyt Aš tai neišlaikyčiau...

galėčiau ramiai į tai žiūrėt, kad tik ateity didesnių problemų nebūtų.

Aš čia konstatuoju jau praėjusi praktiką
Ir pagal save žinau, kad per savo rūpesčius ir nesibaigiančius darbus , to momento , kai prasideda biški, praleidi, galvodamas kad tai kaip ir nieko tokio. Bet kita vertus, kiekvienas vaikas individualus.

Išlaikytumėte, jei suprastumėte, kad tėvas vaikui blogo nenori.Man atrodo, kad šiais laikais mamytės lepūnėlių itin daug. Leiskit vyrams auklėti savo vaikus vyriškai.Jei verkšlensit, tai tėvams nusvirs rankos, o paskui aiškinsit , kad neprisideda prie auklėjimo.

kartą važiavom per nedidelį miestelį ir žiūriu prie parduotuvės kokios 4 ar 5 panelytės stovi, kelios rūko kelios gal jau parūkiusios, makiažai trumpi sijonai ir .t.t. ir taip savy pagalvojau nujei pamatyčiau saviškę taip stovint ir darkantis neįsivaizduoju ką reiktų daryt ir kaip jai pasakyt kad ji atrodo žiauriai prie tos parduotuvės. labai tikiuosi kad neteks dasigyvent iki to. ir kartais galvoju ar visai griežtailaikyti ar laisviau leisti elgtis, tikrai neįsivaizduoju.

aukso žodžiai

Pritariu. Tėvai tui abu vienodai auklėti. Nes vaikas pasimes, jeigu vienas leis, kitas draus tai daryti.
O dėl tų auginamų panelių - barakudų irgi stebiuosi, kad šitaip savo dukras leidžia.
O netgi ir skatina kai kurios mamytės. Čia, manau, yra ir psichologinis dalykas. Pačios mamos galbūt buvo užguitos, pilkos pelytės, nesulaukiančios dėmesio, matydavo,kad tos prisidažę, apsinuoginę ir kt. dėmesio centre ir pasičiupdavo geriausius vyrus, turtingai gyvena ir t.t., nusprendžia, kad savo dukrą skatins irgi taip elgtis ir prastumti į gerą gyvenimą.

neturiu mergaitės, bet galvoju, kad jau nuo mažens reikia skiepyt, kad ne tas grožio etalonas, kuri propaguoja žurnalai, o natūralumas. Bet vėlgi, čia taip sakau "reikia". O praktikoj tai sunku surasti tą formulę. kaip ir su berniuku... Kiek aiškinta, kiek pavyzdžių duota, o vistiek per savo nuoširdumą, o kartais ir gal kvailumą sugeba įsivelti į visokias istorijas

Taip, aš gal irgi išlaikyčiau, bet jau močiutė tai jokiu būdu. Pradėtų isterikuot, vaikų teisėm gąsdint. Sunku paauglius auklėti, tikrai sunku. O kai dar seneliai kišasi, dar sunkiau.

Mes su dukra sugalvojom rengimosi stilių.Vienas man, kitas jai.Renkasi rūbus atrodo normalius, tiesiog perkam kartu, patariam viena kitai.O apie mokslus, tai šitaip kartais pasakau: žiūrėk, tavo draugė mokosi labai gerai, o tu tikriausiai sėdėsi kokiam PC ......O tada užverda teigiamas kraujas, pažymiai pasipila aukščiausiais balais, tikriausiai sugeba...