Kaip rasti buhalterio darbą?

Ar labai jau sotesnė būsi už 25 Litus?

Visi turi pasirinkimo teisę....ką dirbti, su kuo dirbti, su kuo gyventi, kur gyventi...
Aš pavyzdžiui dirbu darbe, kuriame alga kukli, bet kaip skaniai ten daro valgyti, o pietūs pagal nutylėjimą priklauso su kava ir desertu visiems darbuotojams....kurį laiką mane tai tenkino, bet keičiu, nes skaniais pietumis už vaikų mokslus nesumokėsi

na gal ne visada
A6, pvz. norėčiau gyventi su Banderasu

Lietuvio pasirinkimo teisė - arba čia gyventi pusbadžiu arba emigruoti.

Provincijoj nėra iš ko rinktis ir pilnai tikiu, kad ir tie 25 Lt yra svarbūs.

O žiū laksto Alfonsas, kad rast kas mokėtų su skaitliukais už 50 Lt

Yra daug aplinkybių, dėl kurių kartais gyveni ten kur gyveni ir tiek, galim daug filosofuoti apie pasirinkimus, bet yra taip kaip yra, ir Lietuva tai ne vien Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
Motyvacijos nežinau, bet keli skudurynai, o jie provincijoj vos ne kas trečiame name ir jau pora šimtukų prie kokios nors neįgalumo ar socialinės pašalpos ir kuris darbdavys už tą darbą mokės na sakykim 100 Lt., jei yra kas padaro už 25 Lt.

Vadinkite savo vyrą taip - ir Jūsų noras išsipildęs

Aš gyvenu provincijoj...kaimukyje

O kur aš postringavau apie skurdą ? Aš kalbėjau apie tai ką visi mes matome. Su kuo susiduriame. Kad atlygis už darbą tikrai nėra teisingas. Ir tikrai ne visada yra iš ko rinktis. O kiti gi kolegos rėkia kad visada gali rinktis. Žinoma, jei paisytum tik savo interesų, nepaisytum vaikų interesų, tuomet sutinku,-gali rinktis. Atsiranda šiek tiek daugiau galimybių.
Bet gal paprasčiau perkratyti savo vertybes. Gal reikia atsirinkti kas tau svarbiau vaikai ar darbas. O svarbu, pasirodo, ir tas ir tas. Ir sukiesi kaip voverė rate. Žinoma, iš šalies, kitam atrodo kad tu čia inkšti be reikalo. Na, keik žmonių, tiek nuomonių.
Tik aš galvoju, ar visada ir visur reikia demonstruoti tik savo sėkmę ? Juk būna visokių dienų, įvairių gyvenimo peripetijų ir tiems patiems sėkmingiesiems. O čia taip išeina, kad jei tu išdrįsti pasakyti apie tai jog nesi toks visada ir visur sėkmingas, - turi atsiprašyti dėl sujauktos ramybės. Tarsi kartelę kažkam būtų netyčia numušęs... Tiek to, einu į polikliniką, pasižiūrėsiu į sutvarstytus žmones, gal ką protingo sumąstysiu...

Byla, jei gyvenime kam nors pasiguosi tai tais pačiais žodžiais ir būsi apkaltinta. Kad esi kvaila, nepatenkinta, nieko nesugebi.
Žmogus išklausys ir paskui bac, tavo pačios žodžiais per galvą.
Lietuviais esame mes gimę.

Nelabai aš suprantu tų verkavimų prasmės, kai pernai 5 mėn. aš be darbo buvau... negaliu sakyti, kad neturėjau ką veikti ar iš ko gyventi, bet nerimas buvo apėmęs... tada mozaikas iš akmenų ant sienos klijavau, kol darbas į duris pasibeldė.... na ne visai toks kokio norėjau, bet tuomet kito nebuvo....paskui viskas ėjosi pamažu, bet su pagreičiu... dabar stengiuosi išmokti pasakyti NE vis atsirandantiems darbams, bet dar tik mokausi...

Kokie verkavimai? Žmogus pasidalino savo gyvenimo aktualijomis, kad vienai tenka rūpintis vaikais, kad sunku pragyventi.
Atsakymas jai: pati kalta, pati durna, ko čia verkšleni, kvaila kad tiek dirbi, kad už tiek dirbi.

kai pamatau, kad Byla pasisako, tai net monitorius iš anos pusės aprasoja... vis tema ta pati: pūskite mane...

visiems būna sunku, bet ar būtina tik šia tema reikštis, viską tik juodom spalvom paišyti... be to aš tik paklausiau ko čia mane ji mini kartu su Prosu, lyg kuo įžeidusi būčiau..... ne mano mada tokius terminus naudoti "pati durna"

"Na, jei už val. ar net už dieną, tai visai negėdingai gaunate, kam tada čia tiek postringauti.... apie skurdą?"

Va ir sakau, kad užuojautos ieškoti neverta.

Gerai, jei iš to kaimuko Vilnius, arba Kaunas už 20 km., o jei už 200 km.

Dabar irgi daug kas prie Vilniaus kaimukuose gyvena.
Ir apskritai, ką čia galime lyginti, sunkumai sunkumams nelygūs yra. Kaip ir provincijoje su darbais yra nesulyginamai sunkiau negu Vilniuj, taip ir vienam auginti ir išlaikyti vaikus yra n kartų sunkiau negu dalinantis šitą pareigą dviese.

Ir aš dabar mokausi pasakyti NE. Jau gana. Geriau kukliau, bet ramiais nervais. Šiandien dar vienas verslininkas rugsėjo mėnesio dokumentų neatnešęs. PVM mokėtojas ! Rytoj turi būti bankui pateiktas ketvirčio balansas. Vadinasi, jam reikia pasakyti "eik kur nors kitur". PO 8 darbo metų su juo už 300 Lt.

Turiu patarimą-meskite buhalteriauti, jei užkniso darbdaviai ir eikite nagus lakuoti. Čia aš rimtai. Pasirodo šiais krizės laikais pas mus mažame miestelyje po darbo neįmanoma pasidaryti manikiūro, reikia min prieš gerą savaitę užsirašyti. O algą pačios pasiskaičiuokite. Ilgalaikis manikiūras kainuoja 40Lt, o jis trunka apie 1val. jei dirbsite tik po 8val, tai uždirbsite per dieną 320Lt, o per mėn jei dirbsite 6dienas per savaitę-8 tūkst. jūsų. Taigi, ateitis šviesi: jokių po darbo, jokių dokumentų supelijusių, jokių užknisančių darbdavių. pati sau ponia. Na, tai kas pirmas?

Ui ne, labai daug dulkių
Juk tai dirbtuvės