Nustatytas darbo valandų skaičius esant suminei arbo laiko apskaitai

nesusiduriau su sumine darbo laiko apskaita, tai dabar ir nezinau... nes tik dabar pradejau nagrineti sia problema... gal kas galetumete paaiskinti trumpai, kokia tos sumines apskaitos esme? Ar turetu buti isakymas? Ko tureciau ieskoti ir kaip isspresti mano sargu problema?
Dekui.

[quote=Mandera][/quote]
Gal nuo to pradėkite:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Laba diena,

darbuotojas išeina iš darbo (dirba suminėje darbo laiko apskaitoje), nuo apskaitinio laikotarpio pradžios iki išėjimo jam pagal 5 d.d. laiką priklausė dirbti 100 val. bet išdirbo 110 val. Mano manymu tos 10 val. yra viršvalandžiai. Bet niekur nerandu konkretaus teisės akto išaiškinimo, kuris arba patvirtintų arba paneigtų, gal kas turyte? Nes čia pas mane labai rimtas ginčas.

Negalima taikyti suminės darbo laiko apskaitos, jei yra ne visas darbo laikas!

O jei dirbo daugiau, nei numatyta grafike - tai yra viršvalandžiai.

Visas darbo laikas pas mus , tiesiog balandis pirmas apskaitinio laikotarpio mėnuo. Todėl tiek nedaug ir gaunasi.

Supratau. Tada žiūrite į grafiką. Jei nebuvo nukrypimų nuo grafiko - reiškia, nebus ir viršvalandžių. Jei buvo - bus paprasti viršvalandžiai. Suminių šiuo atveju, manau, nebus, nes neišdirbtas visas laikotarpis. Tam jis ir nustatomas, kad išlygintų galimus nukrypimus nuo normalios darbo trukmės.

Tas mažas žodelis "manau" ir pas mane yra dvi nuomonės o gal turyte kokį teisės aktą kuris tiksliai išaiškinantų šią situacija. Labai labai labai praverstu.

Neturiu...
Galiu tik sava patirtimi pasidalinti. Pas mus taip pat suminė, apskaitinis 3 mėnesiai. Per šiuos mėnesius kinta darbo laikas, nors ir dirbama pagal tvarkingą grafiką. Gale daugmaž išsilygina.
Tai kaip galima apskaičiuoti suminius viršvalandžius, jei SUMINIS laikas neatidirbtas? Mes tokiais atvejais neskaičiuojam...

Ačiū labai , Tininga.

Jei pas jus darbo laikas pasiskirsto tolygiai, galimas dalykas, kad tos 10 val. jau viršvalandžiai, bet lyg būtų daugoka...
Toks skaičiavimas nebūtų tikslus, nors žmogui gal naudingas...

Deja VDI dažnai žiūri ne kaip teisingai, bet kaip darbuotojui naudinga, nes jų akimsi darbdavys yra kenkėjas, kuris tik ir galvoja, kaip maustyti kitus. Todėl man ir norisi savo priimtus sprendimus pagrįsti teisės aktais, kad jei kas galėčiau panosiai pakišti pabaksnoti. Nes tokią situaciją galima labai pakreipti viena ar kita linkme.

Kiek beieškojau - tik tokį komentarą radau (juo mes ir vadovaujamės):
[quote:c2e0568d4e] Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai yra skaičiuojami du kartus.
“Įprasti” viršvalandžiai: kai darbuojas dirba ilgiau, nei numatyta grafike, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas turėjo dirbti 11 val., o dirbo 11,5 val., tai jam už pusę valandos bus skaičiuojami viršvalandžiai ir už juos mokama kartu su atlyginimu už tą mėnesį.
“Suminiai” viršvalandžiai: kai apskaitinio laikotarpio pabaigoje yra susumuojama, kiek valandų darbuotojas dirbo per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį, pavyzdžiui, per tris mėnesius darbuotojas dirbo 529 valandas. Taip pat suskaičiuojama, kiek per tą laikotarpį darbuotojas būtų dirbęs, jeigu dirbtų pagal įprastą grafiką, t.y. penkias dienas per savaitę, aštuonias valandas per dieną, pavyzdžiui, jis būtų dirbęs 520 valandų. Skirtumas, t.y. 9 valandos, ir būtų “suminiai” viršvalandžiai, už kuriuos yra arba mokama kaip už viršvalandinį darbą, arba suteikiamos poilsio dienos, arba sutrumpinama darbo diena kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Suteikti poilsio dienas arba sutrumpintą darbo dieną darbdavys gali tik darbuotojui pageidaujant. Patartina, kad toks pageidavimas būtų išreikštas raštu.
[/quote]

Mariska, čia kažkada buvo teismo nutartis įdėta, atvejis kaip tik panašus į jūsų - darbuotojas buvo atleistas vidury apskaitinio periodo. Nereikėjo darbdaviui viršvalandžių skaičiuoti, darbuotojo išdirbtos darbo valandos buvo lyginamos su viso periodo darbo valandomis.
Nerandu tik niekur to failo, gal neišsisaugojau

Aš irgi jį radau viskas man aišku bet:
1. kai priimame darbuotoja nuo apskaitinio laikotarpio vidurio jam apskaitinis laikotarpis skaičiuojasi trumpenis (Sakykime įmonėje trys mėnesisi, priimame antro mėnesio 1 d. tai apskaitis laikotarpis jo du mėnesiai).
2 . o tai kai atleidžiame kaip traktuoti apskaitinį laikotarpį? Va čia ir visas galvos skausmas

Aš turiu panašią nutartį teismo, bet ten kai trūko darbuotojui, o ne per daug.

Tai gal tą pačią ir turi, matai, nebeprisimenu jau. Bet tai esmė tame, kad lygino su viso periodo valandomis, kitaip, jei trūko, būtų reikėję prastovas skaičiuot.
Arba aš jau visai susipainiojau dėl tos nutarties. Esu linkus manyt, kad nereikia tau viršvalandžių skaičiuot.

Pabandysiu dar pagooglinti, nes pačiai dabar labai įdomų, juk ne man vienai toks klausymas turėjo iškilti.

Nu vat ir mes taip darome. Kitaip ta suminė apskaita netenka prasmės: juk tam ir yra ilgesnis apskaitinis laikotarpis, kad svyruoja darbo laikas, ir kažkokiu kitu momentu negalima teisingai įvertinti viršvalanžių.

Ačiū, merginos,
bet keisčiausia, kad niekur nerandu, kaip yra laikomas ataskaitinis laikotarpis, kai darbuojas atleidžiamas.Jokios oficialios nuomonės. Tikriausiai čia man vienai tik toks klausymas iškilo.

Nebandei į VDI paskambinti?