Akcininko paskola

Reik suprast, kad aš jau kaip ir svočia...Reik tęsti pradėtą darbą

Pasitariau ir aš su SAVO teisininku Dalia teisi
6.154 straipsnis. Sutarties samprata
1. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Šiuo atveju turime 2 asmenis- vienas juridinis, kitas fizinis

Matai, cha-cha šitą nuostatą oponentai ir bando nuginčyti, nes pasirašo kaip ir fizinis asmuo pats su savim. Ir reik pripažinti, yra teisybės ir vienoje pusėje, ir kitoje. Ne teisinė visuomenė, o ir tikrai dalis teisininkų (mačiau pati konsultacijose) pagal kitas nuostatas mano, kad tokia sutartis yra neleidžiama, nes pasirašyti turi du skirtingi fiziniai asmenys (tai teigiama ir VDI išaiškinime), o šiuo atveju ši sąlyga yra netenkinama. Bet šiuo atveju ir įgaliojimas nebeturi prasmės. Tokiu atveju akcininkas kaip ir negali būti vadovu. Bet tokios nuostatos nėra jokiame įstatyme.
Tuo tarpu dalis (ir, manau, kad nemaža, bent jau kiek teisininkų forumuose teko skaityti, ten vienareikšmiškai, kad galima) teisininkų vadovaujasi mano įmestu straipsniu. Ir pagrindinis akcentas ABĮ, kad vadovas šiuo atveju yra atstovas pagal įstatymą.
Panašu, kad tarp teisininkų buvo kilusios karštos diskusijos, mes jau turime tų diskusijų vaisius.
Tai visai nereiškia, kad rytoj bus dar kitaip, dabar yra taip.
Na žodžiu...

Jūsų pacituota ištrauka:
"2.134 straipsnis. Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas
1. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą."

Ir toliau nerasime tiksliai apibrėžtos sąvokos "juridinio asmens atstovas pagal įstatymą", reikia lįsti į ABĮ.
Ten, teisingai, rasime, ir ne tik ten, bet ir kitoje teisinėje literatūroje.
Ir kai pripažįstame, kas tiek UAB akcininkas, tiek direktorius, yra laikomi šio JA "atstovais pagal įstatymą", viskas pasidaro aišku, ir su jos teisininkais teisūs.
Tą jau išsiaiškinau.
Bet tada pasistojo man antras klausimas (tiksliau 3):
1. Kodėl tada tas pats negalioja individualios įmonės savininkui? Juk jis taip pat yra šio juridinio asmens atstovas pagal įstatymą.
2. Ar darbo sutartys yra atskira, specifinė sutarčių rūšis, kad jai netaikoma minėto straipsnio nuostata, kaip aiškina VDI?
3.l Kas laikoma "vienašale sutartimi"? ( 6.160 (1))

Todėl, kad IĮ savininkas yra fizinis asmuo.
O ir IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės įmonė.

Taip sutinku. Domėjausi ir dėl individualios įmonės savininko. Ten jau prasideda išvedžiojimai dėl atsakomybės, dėl to pagal kokį įstatymą jis veikia ir etc.
Nesu stipri IĮ. Bet, man atrodo, kad IĮ savininkas negali būti įmonės vadovu?
Kiek suprantu, IĮ savininkas negali sirgti, negali turėti vaikų, bet privalo mokėti mokesčius. Man ta argumentacija , tiesą pasakius, visai nesuprantama.
Dėl VDI. Taip, jos nuostatos vienareikšmiškos. Sutinku, kad situacija pati iš savęs tampa konfliktiška. Kaip būtų sprendžiama? Neturiu žalio supratimo.

taip, būtent apie neribotą civilinę atsakomybę ir eina kalba. Bet, kiek suprantu, jau senokai IĮ yra laikoma juridiniu asmeniu? Ar aš neteisi?

Na taip. Juridinis asmuo.
Bet kitoks.
Neribotos civilinės atsakomybės.
[quote:c96616da7e]2 straipsnis. Individualios įmonės samprata
1. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.[/quote] www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Seniai, nuo 2004m., atrodo, kai įsigaliojo naujas IĮ įstatymas.

Nėra teismų praktikos. Paaiškinimai dėl IĮ kažkaip pritempti prie , bet tame mažai logikos. Įdomu koks būtų teismo sprendimas, jei kas nepatingėtų tuom užsiimti. Galvoju, kad nuomonė tikrai pasikeistų

Labai atidžiai perskaičiau VDI išaiškinimą.
Nors kalbama apie IĮ, bet radau labai įdomų tekstą:
Lygiai tokia pat teisinė situacija susidaro, kai vienas ir tas pats fizinis asmuo (šiuo atveju individualios įmonės savininkas) tuo pat momentu siekia sukurti darbo teisės santykius ir tapti abiems darbo sutarties šalimis – darbdaviu ir darbuotoju – tarpininko pagalba: pavedant trečiajam asmeniui – jo atstovui - sudaryti sutartį (tarp jų – ir darbo). Kadangi atstovas visada veikia ne savo, bet atstovaujamojo (šiuo atveju – fizinio asmens - savininko kaip darbdavio) vardu, todėl ir tokioje situacijoje teisinis rezultatas nesikeičia: fizinis asmuo, įgaliojantis trečiąjį asmenį būti jo kaip tariamai vienos sutarties šalies atstovu, įgalioja šį atstovą sudaryti sutartį su tariamai kita sutarties šalimi, kai ta kita sutarties šalis yra tas pats fizinis asmuo. T.y. vėlgi tas fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) sudaro sutartį pats su savimi. Ir būtent tokia išvada darytina nepaisant to, kas pasirenkamas atstovu: pavaldus samdomas dirbantis įmonėje darbuotojas, arba pašalinis trečiasis asmuo – atstovas pagal civilinę sutartį, kt., nepaisant to, kiek tokių atstovų bus (pvz., kai vienas atstovas pergalioja savo teisę atstovauti dar kitam asmeniui), bei nepaisant kitų panašių dalykų.
Pagal šitą išaiškinimą akcininkas negali būti įmonės vadovu, man taip išeina Ir tos DS, kurias pasirašė su vadovu buhalterės, įgaliotos to pačio vadovo, yra negaliojančios. Labai juokinga.

[quote=Cha-cha]Nėra teismų praktikos. Paaiškinimai dėl IĮ kažkaip pritempti prie
Vat ir man taip kažkodėl atrodo

Gal aš ką nors ne taip suprantu
sako
Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.
Tai dabar kyla klausimas - prie ko čia VMI DI SODRA ir kitos institucijos?

Kuo giliau į mišką, tuo daugiau partizanų...

Sveiki, direktorius-akcininkas skolins įmonei pinigų, ar gali buhalterė su jo pasirašyti paskolos sutarti, nors yra dar vienas akcininkas?

Gali, jeigu bendrovės vadovas surašys įgaliojimą pasirašyti bendrovės vardu paskolos sutartį.

Viskas aišku, ačiū

Sveiki, noriu Jusu visu paklausti, gal kas nors esate susidure su paskolu grazinimu, mes paememe paskola is akcininku, vienas akcininkas kaip fizinis asmuo, kitas kaip juridinis. Dabar norime puse sumos grazinti (paskola+palukanos). Norejau suzinoti kokius dokumentus reiktu uzpildyti apiforminant puse paskolos sumos Zinau kad reikia uzpildyti FR0711 prieda, o dar kazkokiu deklaraciju reikia, ar kokius mokescius reikia sumoketi valstybei?
Aciu is anksto uz pagalba

ar kas pagelbes siuo klausimu??

Grąžinkite kokią tik norite dalį - kaip jau jums išeina.
Fiziniam asmeniui grąžinta paskolos dalis deklaruojama FR0711. Pildysite kitais metais, nepamenu, iki kokios datos.
Jei buvo sutarta skaičiuoti palūkanas - priskaičiuojate, kaip buvo numatyta sutartyje ir parodote toje deklaracijoje.
O už ką ruošiatės mokėti kažkokius mokesčius valstybei? prie ko čia ji? Skolino jums ką nors? Tegu džiaugiasi, kad deklaracijas gaus.