Akcininko paskola

Patikėkit gerb. Raini, dirbu tokioje įmonėje, kur teisininkai yra labai stiprūs, nes tai kasdienio gyvenimo būtinybė.
Jei jau sakote, kad tai prieštarauja normoms, gal bakstelkit kur, parodysiu jiems.
Tinka, be abejo, ir sprendimas. Niekas neprieštarauja.
Bet sutartinių reikalų kartais reikia ne vien paskolinėms sutartims pasirašyti.
Kas yra įgaliojimas pasirašyti. Tai veikimas kito vardu, juk akcininkas įgaliodamas žino, ką tas kitas turi konkrečiai pasirašyti. Sprendimo įgaliotas asmuo priimti neturi teisės, sprendimą priima įgaliojantis asmuo. Faktiškai pasirašo tas pats akcininkas tik parašas kitas, gražiau atrodo.

Dėl sutarčių sudarymo pačiam su savimi yra pasisakiusi VDI, tik klausimas buvo apie ĮĮ savininkų darbo sutarčių sudarymą su savim pačiu. Bet ten yra labai aiškiai išaiškinta kodėl sutartis (nesvarbu darbo ar kitokia) negali būti sudaroma su savim. www.vdi.lt/index.php?-1950470149

ten beros, 37 ar pan. klausimas. Klausimas skamba taip " Ar gali individualios įmonės savininkas įsidarbinti savo įmonėje pagal darbo sutartį?"

kažkaip nuoroda normaliai neįsikelia. Tas klausimas yra skyrelyje Konsultuojame, teikiame paslaugas- Darbo teisė- Įdarbinimas ir darbo sutartis

Aš ne teisininkas, aišku.
Bet ir mūsų forume kartais nuo karto kyla diskusija, kodėl IĮ savininkas negali įsidarbinti savo įmonėje, tai yra, pasirašyti pats su savimi darbo sutartį.
Ir ten buvo oponentams pateiktos tikrai teisininkų oficialios nuomonės, kiek pamenu, remiamasi buvo būtent , pagrindinis argumentas - bet kokia sutartis turi turėti bent 2 fiziškai skirtingus subjektus. Ir visiškai sukritikuotas pasirašymas sutarties "pats su savimi". Nors buvo oponuota, kad viena pusė yra fizinis asmuo, o kita pusė - juridinis, bet vistiek išeina tas pats - pats su savimi susitaria...
Netikiu, kad tokios didelės įmonės juristai gali susidurti su problema, kai nėra kam atstovauti įmonės, pasirašant paskolos sutartį. Nemanau, kad jie silpni teisininkai, tiesiog neįsigilino į tą klausimą, nes tikriausiai neteko susidurti.
O jei jums tikrai aktualu, tai paieškokite forume mano minėtos diskusijos, ten bus nuorodos ir išaiškinimai.

Tikrai nesismulkinsiu kodėl taip yra. Teko susidurti.
UAB-e darbo sutartį pasirašo pats su savim. Nors DS yra specifika, be abejo. Bet teisininkai aiškina, kad UAB gali taip daryti (nes dar yra ABĮ, kuriuo IĮ nesivadovauja)
Dabar dėl kitų sutarčių.
Yra toks 2.134 straipsnis:
2.134 straipsnis. Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas

1. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą.
3. Atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis.

Tuo ir vadovaujasi, direktorius veikia pagal ABĮ . Nes pagal šį straipsnį bet koks kito asmens įgaliojimas taip pat būtų niekinis.
Yra ten net kažkoks LAT aiškinimas.

Tai kuris variantas teisingiausias čia nes dabar visai pasimečiau, aš vienoje įmonėje įgaliojmą parašiau kitam asmeniui kartu pasirašyti darbo sutartį bei paskolų sutartis, o dabar reikia ir kitoje įmonėje, tai kaip suprantu tas įgaliojmas nėra gerai?

Įgaliojimas geriau, jei turite dar nors vieną žmogų toje įmonėje. Tik aišku, iš gatvės kviesti žmogų tokiems dalykams negalima.

Nebuvo daugiau darbuotojų toje įmonėje, tik direktorius, kai jau skolino pinigus, bet įgaliojimą parašėme pusbroliui, kuris įdarbintas tik vėliau, kai veikla pradėta vykdyti. Tai suprantu irgi negalėjome jo įgalioti. Kuris kitas variantas tada geriausias, dar kol laikas pakeisti galime

Negali pašalinis žmogus - nei akcininkas, nei darbuotojas - atstovauti įmonėje, pasirašant bet kokią sutartį. Jei būtų akcininkas, tada labai tiktų.
Na, nežinau. Aš turiu tokią suvargusią įmonę, kur tik vienas direktorius, jis pats ir akcininkas, dirba. Rašau sutartį "paskolinu", uždeda antspaudą už įmonę, pasirašo tik už save.
Ir išvis, laikausi požiūrio, kad turinys svarbiau už formą. Nėra kam atstovauti įmonę, tai kam tas antras parašas?

Na kiek teko dirbti, tai tokiu atveju pasirašydavo vienas ir tas pats asmuo - akcininkas-direktorius.
Dalia29 įdėjo ir kuom rementis tai daroma.
Toje įmonėje, kur dirbau, tai teisininkai peržiūrėdavo sutartis, kai kada ir patys ruošdavo. O be to ir tikrindama VMI jokių pastabų tuo klausimu nedavė.

Galvojau padaryti lygiai tą patį. Bet prisiminiau tas minėtas anksčiau diskusijas šiame forume su nuorodomis į , ir atėjau vėl į forumą patarimų ....

Darykite, kaip kam išeina. Jei pinigai tikrai įplaukė į įmonę, paskola tvarkingai deklaruota, niekas nepasmerks, viena ar kita forma ta paskolos sutartis sudaryta, 2 ar 1 parašas joje. Tikrai nematau realaus pagrindo ginčams, nors Dalios29 įdėta nuoroda nieko nepaaiškina, nes jos 2-ą dalį gali suprasti kaip nori. Ir jei jau ją reikėtų suprasti, kad "galima sudaryti sutartį pačiam su savimi", tai kodėl niekaip nesutinkama su nuostata, kad IĮ savininkas negali įdarbinti savęs? Kodėl jis negali skolinti savo įmonei pinigų, o tik įnešti kaip įnašą? AB įstatyme apie parašus ir atstovavimą pačiam sau taip pat nieko nerašo.
Aišku, sutartis "Petras Jonaitis, viena šalis, ir UAB Progresas, atstovaujama Petro Jonaičio, kita šalis", gal gražiau, moksliškiau atrodo, negu "Aš, Petras Jonaitis, paskolinu..."
O teisininkų visokių sutinkame, ir kas įstatymus ruošia ir priima, taip pat matome...

Čia ne dėl ginčo :))
ABĮ
8. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jei bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jei bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 dalyse

Dabar jei aukščiau paskaitytume Dalia29 įdėtą ištrauką, ten atydžiai skantant yra parašyta, kad
Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.

Kai įmonėje vienas akcininkas ir tas pats direktorius, tai jis ir tegali paskui prieštarauti.
Žinoma, būna gi momentų, kai pats sau prieštarauji :))
Bet tuo atveju tik pats ir nukenti :))

Nesiginčiju, bet kai įstatyme ar kitam teisės akte pinta pripinta visokių teiginių ir nuorodų, labai padeda sveikas protas.

Gal nereikia vertinti teisininkų darbo, nežinant visų niuansų? Aš tikrai nedrįstų, ir pažinodama žmones, pasitikiu jų logika ir išmanymų, beigi sugebėjimu traktuoti įstatymus. Daug man medžiagos parodyta buvo. Pagrindiniai priešininkai - VMI, Sodra, VDI, dar galiu dadėt tax. Tik labai bijau, kad jų šansai bylose, jei tokios kiltų, gali būti labai menki (kaip jau ne kartą buvo).
IĮ savininkas ir UAB direktorius- gal skirtingi atsakomybės prasme fiziniai asmenys?
UAB direktorius veikia pagal ABĮ , o kaip sako LAT (neįkelsiu nuorodos, sorry) vadovo statusas turi įstatyminio atstovavimo ir pavedimo santykių požymių.
Žodžiu, tikrai nenoriu ginčytis. Lieku prie savo nuomonės. Bet nesiruošiu žeminti žmonių, kurių elementariai nepažįsti, ir spręsti apie jų kompetenciją tik iš to, kad nesutinki su jų nuomone.

Ir nematau jokio susikirtimo su sveiku protu.
Jei pasirašys įgaliota buhalterė, kuo tokia sutartis taps vertingesnė? Nesuprantu, na niekaip.

Kur jūs čia įžiūrite, kad aš niekinu jūsų teisininkus?
Parašyme, kad "visokių būna"?
Paimkite bet kokią kad ir civilinę ar baudžiamąją bylą - atrodo, yra įstatymai, turėtų būti vienodas rezultatas. Bet kelių pakopų teismus praeinant, deja, rezultatas vis keičiasi - ir tai priklauso nuo šiek tiek skirtingos vienos ir tos pačios įstatymo nuostatos traktavimo, net neabejojant teisminio proceso dalyvių kompetencija. Ir šiuo mūsų diskutuojamu klausimu - tiek už, tiek prieš nuomonių yra, ir garbių teisininkų straipsnių tikrai skirtingus požiūrius reiškiančių, rasime.
Jūsų teisininkai laikosi vienokio požiūrio, gal jis ir sutampa su LAT, gal jie tą požiūrį LAT ir išaiškino, bet tikrai ne tik tax'e, bet ir plačioje teisininkų visuomenėje rasite besilaikančių kitokio požiūrio.
Nematau tame nieko blogo nuomonių įvairovėje, tuo labiau, kad klausimas tikrai neesminis.
O dėl žmonių, priimančių mūsų įstatymus, tai mano nuomonė šįkart sutampa su didelės dalies Lietuvos piliečių nuomone, ką ir išreiškiau. Tikrai nei Valinsko, nei Baukutės, nei Syso, Gražulio ir etc. nelaikau autoritetais jokioje srityje, o įstatymus tai jie leidžia...

Raini, nu pasakykit kas čia? Ar nėra čia menkinimo? Mano nuomone teisininkas neskatęs tikrai ne teisininkas... Beje, taip visose temose, kur tik Dalia bando diskutuot. Lyg ir neįžeidžiant, bet truputėli chamiškai... Gal tikrai kokią taikos pypkę su žaliu vaizdu panosėje susiorganizuojam?A?

Man patinka ją paerzint... ji labai ambicinga ir tuoj pat įsižeidžia. Bet ir ji labai moka man įgelt ir taip pat kartais išveda iš kantrybės.
O šiaip, jei susipažinus artimiau, tai ko gero, daug bendro atrastume. Pavyzdžiui, aš taip pat, kaip ir ji, laikau "Norvegų girią" stipriausia Murakamio knyga... Ji daugiau filmų mačiusi, turi gerą skonį toj srityj.
Ir apskaitos bei mokesčių žinovė labai gera. Na, turbūt taip ir bus... aš labai stengiuosi nediskutuoti temose, kur ji dalyvauja, bet kartais neiškenčiu neįkišęs savo trigrašio, ir tada prasideda...

Labai gražus Rainio tekstas

Nuginklavo...