vieniša mama

NESIBARKIT, EIKIT MUŠTIS

Ar Jūs manot, kad visi vaikinai tokie, vienodi, chuliganai arba mamyčiukai, kuriuos armija ims ir perauklės..

Tikrai neblogai.Maniškis leninus piešė,paskui vadams remontus darė.Lietuviai buvo gerbiami.Ten ir išmoko daug ko,sužinojo cukraus ir druskos skonį.Ir šiandien dažnai pasako,kad velniai žino kas būtų iš manęs išėjęs,jei armijoj nebūčiau buvęs.
Taip kad nėra to blogo,kas neišeitų į gera.
Žodžiu taip, jei norėsi visur matyti tik blogąsias puses, tai jas ir matysi.Gyvenimas dryžuotas,patys žinot.

Nu tema kad jau išsirutuliojo, nuo vienišos mamos, kaip pašalpą gauti, iki armijos

Jaunuolis iki armijos auga vienoje terpėje, kurioje formuojasi jo mastymas ir kiti įpročiai. Tai trunka apie 20 metų. 1 ar 2 metus jis tarnauja , kur mano supratimu atlieka viska pagal komanda. Paskui po tų kelių metų jis vėl kitoje terpėje. Taigi man kyla logiškas klausimas, ar gali tie 1 ar 2 metai pakeisti iš esmės to jaunuolio įpročius, mastymą, pomėgius.
Tarnyba armijoje, tai ne jaunuolio paruošimas tolimesniam gyvenimui, o ruošimas karinei tarnybai. Kad kiekviena mokykla duoda kažkokių rezultatų ar pasikeitimų, tai manau nepaneigiamas faktas.
Nebūtina tarnauti toje armijoje, kad ale pataptum vyru.

Vat būtent, kad absurdas. O Elste, matau, labai gerai nusimano apie armijas- lietuvišką ir, juo labiau, matyt, tarybinę, kuri, ko gro, yra jos vyriškumo mokyklos idealas.
Aš dažnai pagalvoju- Elste, tu tik apsimeti, ar rimtai taip mąstai?
Visi puikiai žinome apie tą vyriškumo mokyklą, ir nereikia lialia, kad nuo jos išsisukt nori ir norėjo, tik tie, kurie pagal tave "snarglėjasi prie mamos užpakalio". O apie tą "kaimyną, moterį gerbt"- tai tu čia gal filmų persižiūrėjai sovietinių?
Sorry, bet aš nedideliam miestelyje augusi, tokių berniukų į voiskę n+k išlydėjau ir mačiau kaip grįžo. Kuris buvo normalus vaikas, toks ir grįždavo, jei kas nesuluošindavo; o debilai grįždavo labai "kieti" - proto nepadaugėdavo, ale kumščiuose jėgos tai tikrai...
O su to tėčio neturėjimu... Berniukams tai svarbu, ko gero, bet vėlgi variantų- aibės. Vieni mamoms ir vyrą ir tėvą atstoja , kiti- tampa visiškom medūzom. nežinau nuo ko, gal nuo auklėjimo, gal nuo charakterio, nuo genų priklauso, o gal viskas kartu.

Mano vienas giminaitis iki šiol geriausius prisiminimus apie armiją turi.Nors jam 53 metai.O tarnavo, spėkit iš trijų kartų, Ivanove. Ivanovo sritis. Vyresni susigaudys kodėl.

bet su tuo spermos banku kažkada gulėjote vienoje lovoje, jei jau vaikas atsirado, ir tada taip apie jį greičiausiai negalvojote

Aha, mano irgi buvo tarnavęs, tik nepasisekė... Tai čia kaip suprast? Kas kaltas. Vyriškumo mokyklą kaip ir išėjo?

Kažkokie turgaus bobų lygio paistalai.

Gorod tkačich.Super.
O paskui visos v litvu choteli....

Neteigiu,kas visiems jau blogai-bet asmeniškai neteko sutikt tokio-kuris džiaugtusi tuo.

Tie, kuriuos parvežė cinkuotuose karstuose, papasakoti kaip ten buvo gerai nebegalėjo.

Kaip galvojat, Mikė Pukuotukas buvo kiaulė ar paršas?

armijai

Rezultatas -Faršas (jei nori)

Jis buvo Mikė

O kaip manot, kaip eziukai mylisi? :)

Stoviu su dukra prie vyro karsto, ir galvoju : "taigi gulėta kartu, dukra sugyventa, o dabar guli karste svetimas visiškai žmogus, jokių jausmų, nei gailesčio nei pykčio, nei neapykantos" . Taip prieš 12 metų buvo. Dukra tėvo neprisimena. Bet žino kur jo kapas ir kad ten palaidotas jos tėvas. Prieš jam numirštant mes 3 metus gyvenome atskirai, buvome išsiskyrę. Jokių priekaištų iš jos nesulaukiau kad ji augo be tėvo. Dabar jai 19.

O daug vyrų turėjai, kad gali taip teigti?
Pabandęs daugiau nei viena, gali jau pasakyti, kas geresnis

draugų visokių buvo ir po armijos,ir be. Giminėj taip pat visokių buvo, tai ir yra ką palyginti.
Netgi tos pačios šeimos du sūnūs (gi viendai auklėti toje pačioje šeimoje), vienas po armijos, kitas netarnavęs. Tai jooo, dabar tėvai ir gailisi, kad antrojo neleido tarnaut, būt įkrėtę proto.