durnynas

Na matyt šefas visus jus laaaaabai mylėjo

Šito tai jau neištverčiau. Man tai čia katorga būtų

be galo ir mes vis jam meilę turėjom rodyti.
Nu jam laaabai bendravimo reikėjo, kaip mažam vaikui

Kas per daug - yra nesveika.

vat už tai
visą savaitę galvodavom priežastį, ką čia pasakius, kad negalėsi dayvauti

Turbūt jis neturėjo šeimos ir jokio asmeninio gyvenimo, kad taip jus prisirišęs laikė.
Man labiausiai patinka aukso viduriukas, kai kolektyve yra bendravimas, bet ne tiek, kad visi kaip broliai ir seserys vieną gyvenimą gyventume.

Man tai būtų didelis stresas.
Nes savaitgalių savo tikrai neatiduočiau.
O jeigu dėl šios priežasties nukentėtu santykiai kolektyve, vajei
Reikėjo jums jam žmoną surasti

Sveiki,
Turėjau ir aš fainą kolektyvą. Visi man kaip mamos ir tėtės, bet labai šauniai bendravome, ir šventes švęsdavom ir šiaip darbe pašvęsdavom, ir dirbdavom, ir susipykdavom, ir pablevyzgodavom. Direktorė labai fainiai žiūrėdavo, kaip aš 'piemenka' (jų akimis) su meistru susikalbam. Aš kaip ta, kur tiesiai - jei man riebiai, tai ir aš amžiaus nepažiūrėjus atgal. Ot linksma tada, visiems žvengo... Bet visuomet supratingai ir nereikėdavo sėdėt būtent nuo 8.00 iki 17.00. Ir išleisdavo visuomet kur reikia ir t.t. ir pan. Ir visaks baigėsi, nes firma bankrutavo (žinoma ne mūsų kalte). O kaip dabar pasiilgstu to kolektyvo, tkia nostalgija, kai susitinkam tai vis prisimenam kaip buvo smagu kartu dirbti. Ir vis pasvajojam, kad vasarą vėl visi susibėgsim (nors ir nebėr visų gyvų jau )
O dabar gi, nematau nei vieno iš valdžios, abu šefai užsiėmę, aš kasdien viena sus savim pasibendrauju, jei jau ko labai reikia pasiskambinu, bet ir tai ko paklausi ar paprašysi - negausi...

aš net didžiųjų švenčių darbe neištverdavau...
nes būdavo pasakos apie atlyginimo kėlimą.... pasakos apie tai kokie mes geri.... (ir vien tik darbiniai reikalai švenčių metu).

o kitą rytą net nesisveikina...
niekada niekam nelindau ir nelysiu. jei žmogus nori su manimi darbe nebendrauti - tegul nebendrauja :) man nuo to tik ramiau :)

deja, jis pats iš gausios šeimos ir turėjo ir žmoną, ir net keturis vaikus, ir dar uošvę. Gausi itališka šeimyna bet jam to per mažą buvo

"maža", o ne "mažą".

o šiaip... tai žmnonės labai įvairūs... tie kurie darbe labai rūpinasi - matyt namie nėra labai rūpestingi...
ant ledo ir žmona ir vaikai... o jis po baliukus su darbuotojais važinėja :)))
mano nedarbo metu aš turiu teisę veikti ką noriu. ir man labai gaila, kad kai kurie kolegos įkalbinėdavo mane važiuoti jeigu aš to nenoriu ir man ten nepatinka... :)

nu jis ir su žmona ir su vaikais dalyvaudavo.

Šiandien, kartais, ne mėnulio pilnatis?
Nu taip faina forume, temoje "Siūlai išlieti agresiją" apie tai kokie gi darbdaviai "čmo padzabornije".
Durnyno temoje- kokie jie nuostabus...:))
Aš tai sakyčiau,kad nėra, nei geru, nei blogu darbdavių ar kolektyvų.
Yra žmogaus vidinė būsena, nusiteikimas.
Kas vienam yra blogai, kitam yra tragedija.
Man tie visi baliukai, ar susibėgimai- kažkaip visai dzin, bet miela,kai pamatai, kad kažkas padarė savo darbą nepriekaištingai ir iki galo.
Tada atsiranda "gordast za naciju".
O tuose baliukuose dažniausiai pradėjus temą ar apie vaikų auklėjimą, ar apie nuolaidas parduotuvėse- vis tiek grįžtamą į darbo problemas.
O kai kurie žmonės turi išskirtine savybę, susigadinti nuotaiką patys sau.
Jie ne tik, kad aprėkia kitus, bet paskui graužia save dėl to ir gadina nuotaiką sau dar labiau.
Nu čia talentas.:))
Taigi, į darbą kaip į šventę, bet laisvalaikį man net konstitucija garantuoja.

Iš tikrųjų taip ir būna, kad žmonės per tuos darbinius vakarėlius dažniausiai nebūna pačiais savimi ir visaip kaip stengiasi pasirodyt prieš šefus, kad jis geresnis ir pan., protingiau pašnekėt. Arba padaugina alkoholio, tada tampa dideliais draugais ir būna pliurpalų pliurpalai ir tiek. Aš pavyzdžiui kartais nesuprantu, kodėl turėčiau eiti ten, kur kaip ir privalu eiti. Pavyzdžiui, kodėl turiu eiti į tą vakarėlį, jei nematau prasmės klausyt tų pačių šnekų ir pilstyt iš tuščio į kiaurą. Aišku, reikia matyt ribas, nes kartais atsisakydamas dalyvaut gali ir įžeist kokį direktorių.

kaip pastebėjau Colop labai jau raštingas, arba tokiu primeta visus tik taiso ir taiso, gal tas ir nėra blogai

Tai va tie, kurie žinojom konstitucija ir išėjom iš darbo
Liko tie, kurie galvoja tą patį, kankinasi, kad negali savo laisvalaikio savaip leisti, bet... tyli, bijo pasakyt ir dalyvauja dirbtinę šypseną prisiklijavę ir vis vaizduodami, kaip jiems tai yra samgu tfu...

Viską tu čia teisingai surašei, ir visi tas tiesas žino ir supranta
Tiesiog IŠSIBURBULIUOTI reikia
Lengviau gyvenasi tada

Konstitucija ir nemokamą gydymą garantuoja, berods... Jei su laisvalaikiu pasielgs kaip su medicina, nematysim mes to garantuoto poilsio

tai jau...
nors dabartiniam darbe tai garantuotas poilsis. Va pietūs nuo 12 val. tai šefas praeidamas pro šoną ir pamatęs,kad dar kokią minutę užtrukai, rodo į laikordį, kad pietūs jau - eik

Mano šefas irgi geras. Anksčiau neidavome pietauti, tai varu varydavo - tipo, eikite, prasiblaškykite.