Politika (plačiąja šio žodžio prasme)

Būtent. O tai rašinėjo apie mergaitės sveikatos problemas baisiausias. Juk tai visada galima patikrinti, yra gi kortelės vaikų poiliklinikoj. Nepasitvirtino niekas.

Na, nevažiuoja ji kasdien.
Supranti, kiekviena mama, būdama jos vietoje, neišeitų iš ten.
Juk jai buvo leidžiama būti su dukra bent po kelias valandas.
Kalbėčiau mergytei, kad ją seneliai labai myli. Sakyčiau, kad ir Neringa myli. Todėl ir kovoja dėl jos. Bet aš mama ir myliu labiausiai už viską pasaulyje. Nes mano dukrytė - mano gyvenimas.
Tokio amžiaus vaikas įsikibtų mamai į ranką, ir neklausydamas jokių tetų, išeitų.
Kažkas čia ne taip.
Žinoma, ji nevaldo situacijos. Daro tai, kas jai sakoma. Niekaip nesuprantu, nuo ko ji saugoma. Kur vežtųsi savo dukrytę. Iš kokių pinigų gyventų.

Na, netikiu aš Stankūnaite. Nors tu ką.
Nenuoširdi ji. O vaiką galima papirkti tikrumu, nuoširdumu ir meile.
Jei savas vaikas nepasiduoda - įtaria melą.

Elvusia, kaip važiuotum kasdien bendrauti, jei ten raganos laukia, kada sukelti erzelį. Jei jau šiandien prie tiek žmonių draskėsi...

Atvirai šnekant, manau, kad yra problema su Kauno raj. VTAT. Pasisakė ten viena darbuotoja, kuri nutraukė teismo sprendimo vykdymą. Žinau aš ją, buvo ji vieniša motina, gyvenanti vaiko tėvo namuose. Nežinau, kuo ji skiriasi nuo Laimos? Kuo ji gali padėti? Aišku išsilavinimą atitinkamą ji turi. Bet visa kita? Nes išsilavinimas tik žinios.

Su mama ji prabūna valanda, o dar su 10 suaugusių - visą kitą laiką. Nuo ryto iki vakaro ten aptarinėja situaciją.
Jei visa Lietuva susikaldžiusi, tai kaip mažas vaikas gali pasipriešinti ir išreikšti savo nuomonę.

Jei kasdien važiuos ir seneliai kasdien ant vaiko užšoks, gi užmušti gali bešokinėdami.

Seniai nebežino tas vaikas, nei kur tiesa, nei kur melas, nei kuo tikėti!
Natūralu, kad labiau patiki tais žmonėmis, su kuriais gyvena ir kurie keliolika valandų per parą kartoja savas "tiesas"... Koks ten bendravimas, jei nuolatos savo trigrašį sukišusios tos bobos???

Na jau, Laimos ne tokia prigimtis, kad gyventų carite. Jai reikia išsūkių. Ir kaip bebūtų, tikrai netikiu, kad mergaitės laukia geras gyvenimas su mama. Ir su Kedžiais nebūtų gerai taip pat. Kaip ir sakiau, geriausias variantas buvo atiduot globėjams, kurie būtų nešališki abiems pusėms ir augant mergaitė pati būtų nusprendusi, su kuo nori gyvent. Bet dabar jau yra kaip yra, šiaip ar taip normalios vaikystės tas vaikas neturės.

Aš kažkaip neįsivaizduoju, o kaip tam vaikui iš vis toliau gyvent? tai negi taip kas ryt į mokyklą su mama ir jos apsauga,į parduotuvę, pas draugus , į kiemą ir taip visada , su apsauga? Nu juk ir normalus žmogus, nuprotėt turėtų, o čia vaikas? Juk turi vaikas gyventi normalioj, saugioj aplinkoj. Pavogta iš vaiko vaikystė ir niekas apie nekalba, rodos kas įduotų pjūklą ir be širdies skausmo abi pusės ją perpjautų. Nu, siaubas, kas ant tos Lietuvėlės daros

Mylinti mama savo vaiką ir iš pragaro trauktų.
O pasakų apie raganas nepasakokit :)
Nemyli ji savo dukrytės ir tiek. Na, neįtikina manęs niekas.
Marmurinis veidas.

Kažin, ar rastų tokius globėjus, kurie nepabijotų grasinimų . Ar Tu sutiktum ją globoti?
Dėl prigimties. Jei nepažįsti žmogaus asmeniškai, ką gali spręsti apie prigimtį? O

vasario mėnesį "šventoji motina" visai pas vaiką nebuvo nuvažiavusi. Kas jai trukdė? Vizitai prasideda, kai artinasi koks tai teismo sprendimas. Kas jai reguliuoja gyvenimą ir kas viską nusprendžia už ją?
Artėja pedofilijos bylos nagrinėjimas...Aš irgi visai netikiu St. nuoširdumu. Mylėtų vaiką, tai kasdien prie vartelių sėdėtų, nors pamatyti...O dabar, einant, tretiems košmaro metams, duodama interviu žvengdavo kaip kumelė (pilnas internetas video).

ne visada marmurinis veidas, rodo ir marmurinę širdį...
kartais po tokiu veidu, slepiasi laaabai jautri ir šilta širdis.
Ne visų emocijos iššokusios ant veido...

Psichologiniu požiūriu aš ja labiau netikiu, negu Venskiene. Ir manau daugybė žmonių dėl tos priežasties taip pat netiki, kadangi nėra to nuoširdumo, nei veide, nei emocijose, nėra nors tu ką.

Yra toks dalykas kaip emocijų išraiška. Ir ji priklauso ne nuo žmogaus gerumo ar blogumo, nuoširdumo o nuo to kaip buvo auklėjama. Ir mokintis niekada ne per vėlu. Tam yra pilna specialistų. Yra Kaune vedami užsiėmimai. Mokami. Socialiai remtiniems būna nemokami.

O kam čia to reikia?
Nieko nesuprantu?

Na, kadangi Stankūnaitė auklėjama nebuvo niekaip, tai jai reikia mokytis?
Ar dar kažko nesupratau?

Elvusia, mokomės visą gyvenimą. Ir įvairiausių dalykų. Motinystė tėvystė, jei, žinoma, norisi užauginti laimingą vaiką, sėkmingą vaiką, taip pat mokslas. Kaip kalbėti, kad vaikas klausytų, o ne darytų viską priešingai, kaip pasitikėti, kaip ir kokias ribas nubrėžti, kaip sukurti protingas namų taisykles. Vieni įsivaizduoja, kad viską žino, ir gali elgtis bet kaip, vis tiek teisūs, ir kalta aplinka, jeigu, kas blogai. Kiti tėvai gilinasi, jaučiasi atsakingi, koks užaugs jų vaikas.
Motinystės, tėvystės instinktai yra viena, žinios yra kita.
Nevaldomos emocijos (ašaros, isterika, bėgimas, puolimas, griuvimas). Jos nieko neduoda.

Labai jau keisti Dkate pasisakymai,net jaučiasi žmogaus plėšymasis besąligiškai ginant Stankūnaitę.Na o dėl kitos mergytės nejau jums nekeista,kad jos tėtis buvo sulaikytas už vagystes,o prasidėjus skandalui stebuklingai paleistas gyventi į užsienį.O dėl vaikų ligos kortelių, nepykit bet jau visai paistot,nejaugi iškilus viešumon tokiam skandalui kas nors veš mergytę pas šeimos gydytoją...Ir nuo ko saugoma Stankūnaitė,jei viskas tik kliedesiai.Kodėl prie jos neprileidžiami žurnalistai?Galimai ji turi ką pasakyti,o kažkas bijo, kad ji gali išsišnekėti.Sutinku,ne visos emocijos matosi veide,bet kai kalba liečia jūsų vaiką argi įmanoma paslėpti emocijas?abejoju.

Na kaip, esu skaičiusi, jei mama neapkabina dukros ir yra auklėjama šaltokai, tai tokia būna ir dukra.
Kiekvienoj šeimoj yra skirtingi jausmų stereotipai, vieni visą gyvenimą susitikdamo ir išsiskirdami kasdien bučiuojasi, o kitur to nėra.
Mano mama manęs niekada neapkabindavo, va, tokia pas mus buvo jausmų išraiška. Pas kitus ji kitokia.

Taip labai paini ir skaudi šita Kedytės istorija.