Akimirka

dar išsivirkit kelias bulves, sutrinkit, įsukit į marlę (ar kt. audinį) ir užsidėkit ant krūtinės. Laaabai gerai ištraukia ir palengvina.

O po kiek tų sulčių galima gerti?

dar išsivirkit pieno ir įdėkit medaus. Ir gerkit karštą - labai gerai padeda. Paskui po kaldra šiltai gulėkit

Mes išgremžiam ridiko vidurį ir įdedam medaus. Kai susikaupia šaukštas ir išgeri. Po kiek laiko dar šaukštukas kitas susikaupia - vėl išgeri.

Petronėle, ir man labai patinka keturvėjininkų eilės!

[quote="Meskute666Nuo kosulio labai gerai juodojo ridiko sultys. Ridiką reikia supjaustyti ir apibarstyti cukrumi arba dar geriau medum, ir palaikyti kelias valandas, kad išsiskyrtų sultys. Ir skanu, ir labai sveika. [/quote]

Ačiū, Meskute666! Vartoju ir juodąjį ridiką su medum. Šiaip jau man labiau patinka tarkuotas juodasis ridikas su druskyte ir grietine...

Elste, kad man tas kosulys gerklę drasko, iš krūtinės lyg ir nebeatkosčiu... O ant gerklės tokio kompresiuko nelabai noriu dėtis.

O va mano gydytoja sakė, kad sergant ir kosint (ar sloguojant) NEGALIMA gerti pieno: atseit, pienas skatina gleivių susidarymą, ir jų bus dar daugiau - daugiau ir kosėsiu... Nors mane mamytė užaugino gydydama būtent pienu su medum ir sviestu.

Mes, jauni iškeltagalviai, nenuoramos ir vėjavaikiai, einame į gyvenimą Naujojo meno vėliava nešini.
Mes nudrėskėme nuo savo dvasios sumirkusį laiko baloj apdarą ir sviedėm jį tiems, kurie senatvėj šąla.

Niam
Tik deja dabar šiukštu negaliu šito valgyt, bo paskui mažoji surengia "bado streiką"

Kumelaitė Kukučio ausy


Per naktį
Kukučio ausy
užaugo smagi kumelaitė.
Iš džiaugsmo jinai šokinėja
ir spardo
į ausų būgnelius.
Ir girdi Kukutis,
kaip žvengia ji Stonų ganyklose.


Kaip negražu, jis galvoja:
eisiu pas gydytoją,
gal man išims iš ausies kumelaitę.
Bet kaip aš paaiškinsiu,
iš kur ausyje kumelaitė?


Kaip negražu
prieš pažįstamus,
prieš vaikus,
prieš tokį gražų ir tyrą gyvenimą,
kur tokios dailios užuolaidos
ir blizga švarūs parketai.


Kukutis niekam nesakė,
uždelsė,
ir buvo dar negražiau.


Tarė sau:
neduok dieve,
jeigu numirčiau –
tokią gėdą rastų ausy!


Ir Kukutis pradėjo bijoti mirties:
automobilių,
ratų,
kombainų,
kuliamųjų mašinų.
Neduok dieve –
numirtų:
šitokią gėdą rastų ausy!



Martinaitis, Marcelijus

Kukučiui reikia moters

Nė viena musė
įkyriu zirzimu
nežadina rytą.
Virtuvėj nėra skambėjimo,
asla neprilaistyta,
o pasuolėse
nieko nėra numesta.


Taip tylu,
kad net varis pajuodo
ir kerpėm apaugo langai.


Ir nėra pikto žodžio,
Įsidegančio kaip degtukas,
kad paskui naktį
būtų atleista lig ryto,
kol vėlei virtuvė ir kiemas
prigužės išalkusio gyvio.


Ir naktim
nėra to graudumo,
kad taip nusidirbai gyvenimą,
paimdamas šitokią vargšę,
to gailėjimo,
kad ji neprilygsta toms,
kur matai televizoriuj
ar sapnuos.



Kukutis jau nebežiūri į savo sapnus:
taip nori dabar to gailėjimo,


prilaistytos virtuvės
ir išalkusio gyvio –
nežinia jau kiek metų
namuos nėra nė vienos musės.
Kai apie tai pagalvoja –
dar labiau suima širdį.


Martinaitis, Marcelijus

Girdžiu V. Kernagio balsą.....
Vienos pirmųjų jo sudainuotos baladės vinilinėje plokštelėje.......

Eksperimentas

Ko jis nedarė su savimi,
kad būtų toks,
koks savaime yra,
kai nesistengia būti toks,
koks savaime yra.


Ir ko jis nedarė:
grūdinosi šaltam vandeny
daug skaitė
dainavo
žiūrėjo į dangų
gulėdamas žolėje


Visa tai veltui
galvojo
juk neįmanoma pasidaryti tokiam
koks savaime esi
– o kada stengiesi būti toks
koks savaime esi
tada ne savaime esi toks
koks jau savaime esi


Ir ko jis nedarė:
kai tik pasidarydavo toks
koks savaime yra
– tada jis būdavo savaime toks
koks ne savaime yra


Ir jis suvaitojo
dieve
jeigu tai mato kas nors
kokia tai gėda
galvojo
kol ne vėlu
– reikia bėgti


Ir pasileido jis bėgti
jausdamas
kad ne savaime jis bėga
ne taip
lyg bėgtų pats sau
ne taip
kaip bėga nesistengdamas
kad bėgtų taip
kaip bėga nesistengdamas
– kaip iš tikrųjų bėga


Ir kiek jis stengėsi nesistengti
– vis tiek tai buvo stengimasis stengtis
kad nesistengtų


Koks pasityčiojimas
galvoja
koks visa tai pasityčiojimas
matyt
mane kas nors tyčia klaidina
kad dar labiau susipainiočiau


Bet juk neįmanoma bėgti dėl to
kad nebėgtum
– o vis tiek reikia bėgti
nes tai mato gal būt
aukštesnė jėga


Pagalvojo:
jeigu sustosi
tai vėl ne savaime sustosi
o norėdamas būti toks
koks savaime esi nebėgdamas
– ir todėl reikia bėgti
pabėgti kaip nors
nuo šito kvailo bėgimo


Ir jis bėga
apkibęs pagalvių pūkais
nieko nematančiomis akimis
bėga bėgdamas pirma laiko
kol paslysta
– ir griūva ant jo
bekūnė
kelių pasaulių jėga


Martinaitis, Marcelijus. Kukučio baladės

Kaip man ta dainelė patikdavo. Ypač kai vaikai maži buvo - pamokanti tokia :)

Taip tikrai pamokanti....
Man dar žinai kuri ypatinga - apie Severiutę......
Ji mane visada sugraudina....


Severiutė esu nuo Užpalių, kur gelžkelis suka į pietus,
kur bėgiais ėjau aš basa,
kaip nėščia iš namų išvarytą skalbėja...
Lyg paskutinei –
prie didelio užtiesto stalo nebuvo man vietos,
už nugaros, man negirdint,
kalbėjot,
kalbėjot,
kalbėjot...

Aš nebuvau jums sesuo, aš tik ausdavau baltinius,
pati auginau savo trečiąjį nebylį brolį.
Prisiverkiau mirusio tėvo medinėje lovoje ir jūsų
nekaltinu:
lyg per peilius –
ėjau aš per gruodą,
bridau kaimo molį...

Toli gyvenau aš nuo jūsų,
toli nuo Užpalių –
už mylių.
naktim apie mažą baltgalvį vaikelį
šnekėdavau su žole.
Man grojo armonika mažas kupriukas,
ką užpernai mirė.
Jis sakė:
mane alučiu aprėdysiąs,
apausiąs mane dalgele...

Dieve tu mano,
aš net nemačiau, kad pasenom –
kaip didelis apšviestas miestas
traukinys šitą naktį praėjo...
O aš gi –
verkiu kaip piemenė,
kaip tyliai ant nebaigto audinio verkia
kuprota audėja.

Šitiek metų praėjo,
ir vėlu jau paguosti:
jums piemenės reikėjo,
meilužės,
guodėjos basos.
Ką iš manęs jūs padarėt, -
važiuoti,
bagoti,
batuoti –
aš juk tiktai Severiutė,
aš trečiojo, nebylio brolio sesuo.


M.Martinaitis "Severiutės rauda"

O manęs Severiutė kažkodėl nesugraudindavo. Matyt stengdavaus, kad savaime sugraudintų ir nesigaudavo, nes jau gaudavosi, kad ne savaime graudinuos, nes savaime tai man Severiutės negaila visai būdavo kažkodėl :)

Kai skaitau, tokios emocijos nekyla.
Bet, kai klausau V. Kernagio sudainuotą šią baladę, visada sukyla gniužulas gerklėje :)

Net nežinau, kodėl...
Gal melodija dera su žodžiais...

Nu Jūs čia "pavarot"
Tokias paklodes cituojat
Ir iš kur buhėms toks potraukis prie poezijos

jos netikros buhes - jos apsimetelės