Akimirka

Buvo jis toks, koks buvo... Bet buvo nepaprastai talentingas žmogus. Labai trūks jo...

Davė gyvenimas galimybę pabendraut su šiuo žmogum... Trumpai... Nuostabus, charizmatiškas, ir dar visoks oks.... Žiauriai žiauriai graudu. Net nebesidirba kažko tai

Labai gaila...Kažkoks sutapimas.Mūsų vietovėje vakar pasikorė talentingas žmogus.Jam buvo 53metai,panašiai kaip Šapranauskui.

skaudu, kai pagalvoju koks nelaimingas, paliktas turėjo jaustis žmogus, kad pakeltum prieš save ranką siaubingai vienišas...

tokiom akimirkom fiziškai jaučiu kaip stipriai myliu savo artimuosius ir kokia dėkinga esu jiems ir laiminga dėl jų.

O ar daug čia iki to žmogui prieiti reikia ? Pavasaris, depresija, pervargimas.... Visai nesistebiu. Meno žmonės, jautrūs žmonės. Visada stebimi pro padidinamąjį stiklą. Visų mylimas kol populiarumo viršūnėje ir graibyte graibomas, tąsomas po visus įmanomus renginius ir TV. Ir tuoj pat aplojamas, pasmerkiamas ir apspjaudomas jei tik kur kryptelėjo prieš vėją.... Mes, žmonės, žiaurūs sutvėrimai. Labai liūdna.

neee Byla, "pavasaris, depresija, pervargimas" ir man akyse jauna mamaša su rėkaujančiu kudikiu. Išsiverks ir praeis. O šyčia...daug viskas liudniau...

Man jo akys visada atrodė liudnos, net kai juokavo laidose ir visi žvengė...o aš žiūriu, ogi jam nejuokinga...maniau, kad nieko nesuprantu humore...

Tačiau dažnai būna ,jog per savo darbus galbūt netgi egoizmą nepamatom kitų žmonių,kuriems reikia pagalbos.Kalbu apskritai.

Labai pritariu Tiningai. Buvo toks, koks buvo.
Bet gaila jo siaubingai. Tikrai tai didžiulė netektis.

Labai daug.
Neįsivaizduoju savęs net galvojančios apie tai.
Nebent, prarasčiau savo vaikus..., ir tai.... ne ne ne. Negaliu net galvoti apie tai.
Kokiu reikia būti egoistu, kad pakelti ranką prieš save..... Juk suteiki skausmą tiems, kurie tave myli.
Kad ir kaip gerbiu velionį, bet jis irgi toks pats egoistas kaip ir kiti, išėję savo noru....

Net žadą atėmė, trūksta žodžių...

Rodo laidas apie jį. Ašaros pačios ritasi. Kaip gaila...Galvoj netelpa, pranešimus ne kartą skaičiau, negalėjau suvokt, kad tai tiesa.Visada patiko jo humoras, dėl jo tik laidas ir žiūrėjau. Na kodėl taip

Labai gaila, niekaip nesitiki, kaip šitaip. Toks talentingas žmogus buvo.

Visi aktoriai sako, kad iš teatro pragyventi neįmanoma, todėl ir dirba televizijoj. Ir su koncertais per Lietuva ir užsienyje kad kažką užsidirbtų.

Nesutinku. Kai žmogui blogai, jis tikrai negalvoja apie kitus. O kur tie kiti būna, jei nepastebi kad šalia jų gyvas lavonas? Tai kas kad jis dar kvėpuoja.... Bet jo mintys jau kažkur kitur.... Visi mes egoistai. Be išimčių. Visų pirma matome save. Jaučiame save. Ir ne visada norime kad mums kažkas ištiestų ranką. Ne visi sugeba prašyti pagalbos. Ne visi išdrįsta atvirauti apie savo skaudulius. Ir netikiu aš tais beviltiškais optimistais. Tai dažniausiai tik poza, tam kad nuslėpti realybę, ar pasislėpti nuo jos. Jei smegenys nedirba, neišgimdysite optimizmo, niekaip!

Buvo laida su juo, kalbino ji. Nustebau tada kad kalbejo liudnai,

O aš tikiu. Ir ne beviltiški man jie
Nekalbėsiu daugiau šia tema, juolab, kad net ir nežinome tikros išėjimo priežasties.
Juk žinome, kad stipriai gėrė. Gal, paprasčiausiai, numirė nuo alkoholio.
Gaila, be jokios abejonės. Tai asmenybė, nepaliekanti abejingų jo atžvilgiu.
Nors aš nežiūrėdavau, arba stengdavausi nežiūrėti, laidų, kurias jis vedė pastaruoju metu arba dalyvaudavo jose. Jautėsi gili degradacija..... O tandemas su Smoriginu, tiesiog, varė į neviltį....
AtA puikiam aktoriui.

Elvusia,
čia amžinas neišsprendžiamas klausimas, ar tie, kurie nusižudo stiprūs, ar silpni.
Ar bandėme kas nors iš mūsų žudytis, t.y. ar žinome, ką tai reiškia?
Oi, nėra taip paprasta prieš save pakelti ranką.
Čia stiprybė ar silpnybė?
Velnias žino.
Bet šokas buvo begalinis.
Amžiną jam atilsį. Netekome talentingo žmogaus. Žmogaus, į kurį visada buvo malonu žiūrėti, žmogaus, kuris yra nepakeičiamas scenoje. Liūdna.

protokolai.com/2013/04/18/paskutinis-uzdangos...

Gražiai Užkalnis išdėstė.

Tokiais atvejais tikrai nėra ką pasakyti. Labai gaila. Belieka prisiminti.
Pirmą kartą Vytautą pamačiau 1981 Lietuvos k/s filme "Amerikoniškoji tragedija". Nu koks gražus jis ten jaunas, įsimylėjusi buvau.
Belieka tiesiog dar kartą pažiūrėt šį filmą. Nežinau kur rasti visą ištisai, senas filmas. Va čia radau atskiromis serijomis
http://video.yandex.ru/#search?text=%D0%90%D0%BC%D0%B5%D1%80%D0%B8%D0%BA%D0%B0%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F%20%D1%82%D1%80%D0%B0%D0%B3%D0%B5%D0%B4%D0%B8%D1%8F&filmId=FHKadOPB8gE

Tokiais atvejais gražiai ir reikia...