Su dviračiu ir ne tik

Ar čia tik ne debiutantė bus ratą pakišus?

Na nezinau kas ten ka man pakišo - nemačiau bet gal dėl to ji ir vėlavo - norėjo pėdsakus savo veiklos panaikinti - kad įtarimas ant jos nekristu

Oi, turbūt jau ir mariska ties Kryžkalniu

As tai sveika gyva ir jau po duso, mariska jei pavyko tai gal ir ties kryzkalniu. Beje dziaukites kas nevaziavot ir esat be dviratininko patirties, visai tai nebuvo lengvas pasivazinejimas, mariska ir petronele verte vaziuot ir vaziuot be sustojimo :)

Kažkas sakė, kad nėr kas veikt, nulėkei iki Nidos ir spėji grįžt tą pačią dieną

Sveikučiai
Neklausykit jūs jos, šiandien lėkė taip, kad vos spėjom vytis. O vakar vos įkalbėjom Nidoj pasilikti: "ne", sako, "važiuojam namo". Ir ką tu jai. Ir nesvarbu, kad kambariai rezervuoti, už nakvynę sumokėta.... Visą naktį su Mariska neramiai miegojom, bijojom, kad neišlėktų kur į Kaliningrado pusę.
O šiaip labai smagi kelionė buvo, ačiū kompanjonėms Ir įrankius gerai, kad vežėmės, net gi prireikė - sutikom kelyje mergaites, kurioms vairas sugedęs buvo, pagelbėjom. Prastai ir ten su vyrais, nė vienas nesustojo padėti. O jau Nidoj tai išvis - bare besėdint prasidėjo diskoteka, apsidžiaugėm, treningiukus pasitaisėm (voverei tyliai papavydėjom, kad ji su suknia ir aukštakulniais), o ten.... prisirinko paauglių 10-12 metų. Ech laikai, kurorto romanai tik anekdotuose belikę

blyn iš kur šiais laikais tiek turtingų paauglių? o gal jus tiesiog ne į ta bara pataikėt?

Įsivaizduoja, kad joms šešiolika

Dabar, tiesa sakant, įsivaizduoju, kad 18-ka: anksčiau būdavo palieki vaikus mamai, grįžti - ir vaikai prižiūrėti, ir dar, žiūrėk, vakarienė paruošta. Dabar gi grįžau: radau šaldytuve neišgerto šampano ir ledų. Ir ką, sėdžiu - vakarieniauju.

Oi, merginos, kaip aš jums dėkinga už tokią nuostabią kelionę. Labai ačiū Petronelei už gidės vaidmenį. Aprodė ji mums tikrai daug. Ačiū Voverei už jos ištvermę, nedingstančią šypseną. Fotografavome ją kas 10 km (beveik kas 10 km) ir darėm bandymus kaip ji atrodys po 100 km. Kaip pirmoje nuotraukoje šypsojosi, taip ir paskutinėje nuotraukoje.
Oras mums pasisekė, bet mano dviračiui ne... jau prie Kauno papuolėme į škvalą ir gavo tiek, kad dabar iš balto juodu nuo purvo pavirto.... bet ačiū Kautrai už saugų gabenimą. Spėjau į autobusą valandą anksčiau ir dabar sau jau soti sėdžiu.

Jau pila ir pas mus.

ai ką čia pylė -penkiaminutinė audrelė ir tiek - biški dulkėm nuplauti
na tia žygis kad ir negausus pasisekė, kitą met kartosit?

palei viską sprendžiant jos dar ir šiemet pakartotų

šiemet manęs nedomina

Mano žygio suvestinė.

Kaunas.
Vairuotojas davė velnių, kad iš anksto nenusipirkau bilieto. Sako nežinau, dviratis jau pakabintas, o va ar vietos man autobuse užteks neaišku. Bet pavyko įsibrauti. Pasakė “ką su tavimi darysi”.
Autobusas pajuda. Pro langą mojuoju Upss'iukui, kuri nepatingėjo atsikelti ir ateiti išlydėti. Galvoju negi jai sloga, kad nosinę traukia. Ne, ji man mojuoja :D
Atvykstu į Klaipėda, šiek tiek anksčiau, nei planavau. Lengva pažintis su senamiesčiu.
Prie stoties susitinku Petronele ir riedam į išlydėtuvių vietą. Pasirodo senamiestis daug arčiau, nei aš viena važiuodama susiradau, bet nors visus kelius išsiaiškinau.
Mėmelis dar nedirba, bet ne bėda. Įsitaisom ant suoliukų, aptariame Petroneles bagaža, kuriame tilpo ir pašto siuntinys. Viskuo ji pasirūpino. Įrankiais, pompa ir gera nuotaika. Pasirodo Urtele. Ir Aradija su mažuoju mechaniku. Aradija beskubėdama, patyrė kojos traumą, kad mes nieko nesusižalotumėm, nes juk turi būti žygyje trauma.
Laukiam Voverės. Galvojam, gal jau iki Nidos numinė. Ne, pasirodo ir jinai. Pilna jėgų ir energijos. Skaičiuoja, kad laisvai galim lėkti iki Nidos, atgal ir nakvoti Palangoje. Šiaip ar taip nuraminome.
Atsisveikinimas. Lauktuvės nuo palaikymo komandos. Kadangi rugio sulčių neturėjom, tai gavom obuolių sulčių ir naminių vaflių.
Keltas, Smiltynė ir riedam. Saulė šviečia. Nuotaika gera. Fotografuojame Voverę, kad būtų foto prieš ir po. Sustojimai, susitikimai su pažįstamais, linksmi juokai su kitais dviratininkais. Pasiekiame Juodkrantę. Kalną įveikė tik Petronele.
Kavinėje puolame meniu. Alkanos kaip vilkai. Bet ačiū dievui kažkas apšvietė protus ir kepsnių neužsisakėme. Po skanių sriubų ir šaltibarčių supratome, kad dar kąsnelis ir ant dviračio neužsėstumėm.
Riedam pažiūrėti “gražiųjų” paukščių kormoranų.
Kelionė toliau. Ženklas plente, kad riedėti plentu negalim. Kągi... lieka žvirkelis iki dviračio tako, riedam trumpa “tarka” ir dviračių takas.
Prasideda kalneliai, miškai, takas grįžta prie plento. Ir stojam. Reikia poilsio. Iki mirusių kopų dar 5 km. Svarstome ar ant žolės sėdam ar riedam. Nubalsuojam, kad dar pariedam. Už 50 metrų mirusios kopos. Mėgstų, kaip taip sutrumpėja trąsa. :D. Paliekame dviračiu ir kopiame į kopas. Viršūnėje pasitinka zuikis, kuris skuodžia greičiau už vėją. Tikriausiai irgi skuba į Nidą.
Prasideda linksmoji atkarpa. Geras kelias, “tarka”, geras kelias. Stendas kad iki Nidos liko tik 4,8 km. Įvažiuojam į Nidą, nesitiki, kad ją pasiekėme, tiek gerokai pavažiavus pastebėjoje, juk mes jau Nidoje.
Nakvynės vietos ieškojimas. Niekaip nerandame reikiamos gatvės. Autobuso bilietų pardavėja papasakoja. Nelabai aiškiai, bet bandome. Pasirodo aiškiai, nes radome.
Mini registratūroje pasitinka jaunas studentas, kuris iškarto griežtai perspėja, reikės užpildyti po trys anketas. Pasirodo rašo diplominį darbą. Išklausinėjame ar ne iš finansų ar apskaitos. Deja ne.... Jis mums šiek pasiguodžia, pasižadam, kad jei reikės, tai vakare papildysim tų anketų. Po pažado gaunam raktus. Einam į kambarius. Nedideli, švarus su atskirais vonios kambariai kiekviename, kambarėliai. Vovere iškarto rezervuojasi Samajanai užsakytą kambarį. Mes su Petronele apsistojame kitame. Pudruojam nosis, puošiamės išeiginiais treningais ir lekiam nuotykių ieškoti.
Lietus užklumpa prie kavinės. Subėgam gavusios kelis lašus. Skani vakarienė. Ruošiamasi diskotekai, mes pasitempiame, laukiam princų... susirenka vaikai :).
Pasivaikščiojimas po Nidą iki saulės laikrodžio. Vovere įsitikinusi, kad įveikti reikia 400 laiptelių. Su Petronele svarstome ar suinventorizuos ar ne jinai. Buvom teisios. Apačioje gauname tikslią ataskaitą, kad 200 laiptelių. Judam nakvynės vietos link.
Tik grįžusios pastebim kambaryje didžiausią televizorių ant sienos.
Geriam įdėtas sultys ir valgom vafliukus. Galvojam baltuoja įdaras. Pasirodo ne... kaip tikruose laimės sausainiukuose randame palinkėjimus, geram keliui, gerai nuotaikai, saldui miegeliui. Tikrai labai maloni staigmena ir super skanus vafliukai. Ačiūūūū
Rytas. Su Petronele einame pasivakščioti, kol Vovere dar miega. Nedrįstam žadinti debiutantės.
Rytinė Nida. Dar yra nemiegojusių kompanijų, ant suoliukų miega paaugliai, pleže irgi paauglių kompanija praleidusi ten visą naktį. Pakeliui pasimaišo paukštelis su didžiausiu kasniu. Bėga priekytje mūsų, vargsta, tempaisi skanėsta, bet paleisti nenori. Tenka sustoti ir leisti jam papusryčiauti.
Grįžtam į kambarius. Žadinam Vovere, pusryčiai ir punktuliai 9 val. riedam iš Nidos. Atgal daug greičiau. Vovere, jau kaip sena jūrų vilkė jaučiasi ant dviračio. Spėk vytis. Sustojam pagelbėti mergaitėms su atsilaisvinusiu vairu. Bandėm stabdyti gražuolius dviratininkus, kad padėtų. Net nestaptelėjo. Taip ir negali pasitikėti vyrais....
Ir kelias atgalios. Nuo Juodkrantės mumis pasitinka priešprieša vėjas. Bet mūsų jisai neįveiks. Ir 3 val. mes prie Mėmelio. Užsisakau ledų koktelį, Petronele užsisako pieno kokteilį. Pasirodo gauname vieną ir tą patį :)
Atsisveikinimas.
Riedu į stotį. Priima į autobusą. Važiuoju į Kauną. Pakeliui škavalas. :) Dviratis iš balto tapo juodas :)

Kokios šaunuolės

Pasakojimas nuostabus :) ir aš jau panorau dviratį išbandyti :)

Tai va, reikėjo jungtis prie mergičkų, būtum išbandžius su kaupu.

šį svaitgalį taip dirbau, kad net vyras stebėjosi