Buhalterijos svečias - popietinis miegas :)

Dalyte, kur tu radai tokį Blinkevičiūtės parėdymą. Mane labai domina - dirbu keliose firmose - gal nereikėtų su tais darbo grafikais terliotis apsiforminus namudininke?

Gražiausiai. Vadinasi, daug nuveikiau. Sirgdama (žiauriai) ir miegodama. O "susisapnavo" jis man šios dienos "Valstybės žiniose" Nr. 101 "SAIDM įsakymas dėl Rekomendacijų darbdaviams ....", puslapis 105

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2201...

Vos tik išėjo vyriausybės tvarka apie namudines sutartis mintį audžiau susitvarkyti, bet nesiryžau - maniau, kad namudininkais gali būti tik siuvėjos, mezgėjos ir pan. Koks geras dalykas pasirodo ryšių primonės ir internetas - sėdi sau buhas prie kompo ir kvit o dirikas popieriukus atveža pasirašymui . Nors vienas protingas valžios sprendimas atitinkantis realybę

O ar jums neatrodo, kad vis tik geriau būti samdomu darbuotoju, nei pačiam mokėti visokius mokesčius?

Šiandien man atrodo, kad aplamai geriau nedirbt .Geriausia- ant pečiaus gulėt, ir kad kepti karveliai patys į burną....

Namudininkas taip pat samdomas darbuotojas.

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043
DARBO SUTARIES SU NAMUDININKAIS YPATUMAI

1. Namudiniu vadinamas darbas, kurį atlieka asmuo, susitaręs su darbdaviu, už sulygtą darbo užmokestį namuose

7. Namudininkams taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos su šiame teisės akte nustatytomis išimtimis."

Kažkaip, Dalka, tu vis neprivalganti, vis alkana, net ir sušveitusi kolegos pietus

Mėgsta žmogus pavalgyti

Gal užsikoduot????

Nepadės

Tokiu samdomu, kokiu esi tu, tai kiekvieno svajonė būti. Geriau nebūna - turi laisvę, pati sau pasirenki darbo grafiką, esi kaip ir namudininkė. O mane tai nervina, kai esu pririšta prie darbdavio duotos kėdės ir turiu atsėdėti man skirtą laiką - t.y. darbo valandas. Ir negana to, dar yra galvojama, kad jeigu jau mane pasamdė ir moka man atlyginimą - tai vadinasi kaip ir nupirko, ir aš jau tampu, kaip ir jo nuosavybė. Labai norėčiau turėti laisvą darbo grafiką - taip aš tikrai naudingiau leisčiau laiką.

Jo, angelka, sutinku su tavim. Vos ašara nenuriedėjo (kaip tik knygą dabar apie vergiją skaitau).

Angelka, juk tu pats pasirenki darbą. Prieš sudarant DS, aptariamos darbo sąlygos. Jei jos tavęs netenkina - tavo valia nedirbti. Tiesą sakant, nebeįsivaizduoju darbo pagal laikrodį. Man tai būtų tikra tragedija.

Jo man irgi butų tragedija
Kazkada dar anksciau dirbau vienoje darbovieteje, kur reikejo isbuti valandas, nors ir nera darbo. Kokia kančia....
Dabar pati sau šeimininkė Tik kartais pažiūriu i dideles popierių krūvas ir pagalvoju, kad jei ne namuose dirbčiau galėčiau pasiteisinti, kad darbo diena jau baigėsi....

Visiškai, Loreta, su tavimi sutinku, bet .... vis kažko laukiu. Gal kokio princo ant balto žirgo su aukso karūna ant lėkštutės.

Skaitau jūsų pašnekesius ir galvoju kad mano darbas tai toks Š... iš didžiosios raidės.
Va reikia važiuoti penktadieni i paskaitas, tai kad jus žinotumėt kiek man tai kainavo kol aš išsiprašiau
Kiek supratau tai aš nė pakrutėti iš darbo negaliu. kaip butų faina dirbti laisvu grafiku. Nes kaip pagalvoji kita karta prasedi gan tuščiai, o kiek per ta laika nuveiktum Gal ir sutikčiau su tokiom darbo salygom , kad nors atlyginimas geras butų,bet..........prieš vėja nelabai papūsi

Kristinele, nesikrimsk. Aš labai troškau galimybės dirbti "laisvu grafiku", bet dabar, kai esu trukdoma bet kuriuo metu, kada tik kam į galvą šauna, dažnai ilgiuosi tų gerų laikų, kai sėdėdavau sau darbo vietoj 8 val. ir viską suspėdavau... O dabar - bent 50% laisvalaikio "aptarnauja" darbą...
Be to. prisimink senas tiesas: 1) kuo labiau esi užimta, tuo geriau sekasi visur suspėti; 2) žmogui niekada nebūna gerai...
Linkiu nenuobodžiauti paskaitose!

Aš kaip pagalvoju, kaip tam žmogui vis yra negerai. Čia aš apie save. Buvo laikas dirbau valstybės tarnyboj, kur viršininkas praktiškai visą dieną stovėdavo prie lango ir "registruodavo" visus nelaiku ateinančius ir išeinančius. Tai kokių tik gudrybių prisigalvodavome - na juk vistiek būna tų įvairiausių reikalų, ne visada visur suspėji laiku, o prašytis kiekvieną kartą na nesinori, - slinkdavom pasieniais, aplinkiniais keliais, kad tik nepamatytų šefas. Jau iš šalies žiūrint kitų įstaigų darbuotojams taip juokingai atrodydavom, na bet ką darysi, jei žmogui svarbu, kad darbuotojas laiku ateitų ir išeitų iš darbo, ir visai nesvarbu, ar tu darbo metu dirbi, ar geri kavą, prasėdi pusę darbo laiko rūkomajame. Kada pakeičiau darbą - išėjau dirbti pas privatininką - džiaugiausi ta laime, kad niekas neskaičiuoja mano pavėluotų minučių. Jau atrodytų lyg ir viskas gerai turėtų būti - ale tai ne, kaip toj pasakoj - nebenoriu būt cariene, noriu būti karaliene.
Įdomu, jei kada nors turėsiu aš tą laisvą darbo grafiką, ko tuomet sieksiu

Tikriausiai svajosi : kai gerai būtų pensijoje...