Nesąmonių muziejus

net senelis google apie juos nieko nezino

Sunešiojot.

Koks ten LATGA telefono numeris?

322-223

Vaiduoklių studija klauso

Na grubost narivaešsia

Nežinau, kurioje temoje prašyti jūsų visų pagalbos, tad rašau šioje.
Komentuoti nelabai yra ką - tiek šios dienos spaudoje, tiek prie peticijos trumpas komentaras yra. Jei nelabai pykstate ant kauniečių - pasirašykite!

www.peticija.lt/visos/2699/pasirasyti

Na aš tai pasirašyčiau už tų šachtų įrengimą. Aplinkos tarša iš kasybos yra juokingai maža. Šachtų projektai praėjo ypač griežtą TATENOS patikrinimą. Tai tobula vieta branduolinių atliekų ilgalaikiam saugojimui (o kažkur saugoti jas reikės). Jei bus bum branduolinių atliekų saugykloje arba nutekėjimas (kas yra neįtikėtina), nebus jokio skirtumo Kaunas, Biržai ar Visaginas, visai LR pakaks.

Dalį atliekų pasilieka, dalį atliekų išveža "trečiosioms pasaulio šalims"... Tad ir mes gal ne tik savo pasilikime, bet priimkime ir JAV, Rusijos ir kt. šalių radioaktyvias šiukšles? Juk už gausime "babkių", ar ne? Siūlau prie kiekvieno Lietuvos miesto ir rajono centro kurti po tokių atliekų saugyklą. Tai bent uždirbtume, nė krizės nebeliktų.

Pavyzdžiui? JAV, Prancūzija ir Rusija didžiąją dalį laidoja pas save.
Kalba eina ne apie toksinių medžiagų, o apie branduolinių atliekų kapinyną. Su chemija tas nieko bendro neturi. 99,99 proc. branduolinių atliekų yra metalai. Gerai izoliavus nuo vandens ir oro jie absoliučiai nepavojingi. Be to, kapinynas bus įrengtas tik po ~ 30 metų, kai kuras atvės IAE aikštelėje.
Anhidrito kasyba vėlgi su chemija nieko bendro neturi. Užterštumas kietosiomis dalelėmis paėmus šiuolaikinį miestą bus lašas jūroje.

Švedija nusprendė statyti pirmąją pasaulyje branduolinių atliekų saugyklą, kurioje panaudotas AE kuras būtų laikomas 100 000 metų. Vieta būsimajam branduoliniam kapinynui parinkta ant Baltijos jūros kranto.

Švedijos Branduolinio kuro ir atliekų tvarkymo bendrovė (SKB) pranešė, kad skelbtą konkursą dėl pirmosios pasaulyje nuolatinės branduolinių atliekų saugyklos statybos vietos laimėjo rytinėje šalies dalyje įsikūrusio Östhammaro miesto savivaldybė. Bendrovės pranešime teigiama, kad saugyklos statybos vietos pasirinkimas yra labai svarbus žingsnis į priekį vykdant Švedijos branduolinių atliekų saugojimo programą. Tam esą buvo ruošiamasi 20 metų.
/ www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_en...

Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Povilas POŠKAS :
Kalbame apie panaudoto branduolinio kuro saugojimą, nes jį palaidoti dar niekam nėra pavykę. Tai tarpinis saugojimas, trunkantis maždaug 50 metų. Išimtos iš branduolinio reaktoriaus kuro kasetės laikomos vandens baseinuose, bet tai laikinas etapas, numatytas tam laikui, kol veikia atominė elektrinė. Kai ji uždaroma, tenka išardyti ir baseinus: panaudoto branduolinio kuro kasetės pervežamos į atskirą vandens baseiną arba taikoma sausojo saugojimo technologija. Pastaroji šiuo metu dažniausiai naudojama pasaulyje. Panaudotas kuras sudedamas į specialius konteinerius – Ignalinos AE maždaug 4 m aukščio ir 2 m skersmens. Konteineriai pagaminti iš ketaus arba specialaus betono, jų sienelių storis apie 30 cm. Taip siekiama sumažinti jonizuojančios spinduliuotės į aplinką dydį.
Vienoje iš saugyklų, pradėtų eksploatuoti prieš 10 metų, saugoma apie 80 tokių konteinerių. Pastačius naująją saugyklą į ilgalaikio saugojimo vietą, iš vandens baseinų bus išvežtas visas ligi šiol Ignalinos AE blokuose saugomas panaudotas branduolinis kuras.
Kodėl panaudotas branduolinis kuras saugomas vandenyje?
Vandens sluoksnis gerai apsaugo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.
Ilgainiui vanduo vis tiek tampa radioaktyvus?
Taip, todėl vanduo valomas, keičiamas.
Būtų įdomu sužinoti, kaip išvalomas radioaktyvus vanduo?
Kaip vanduo tampa radioaktyvus? Į vandenį patenka tam tikros radioaktyviosios dalelės, daugybė radioaktyviųjų elementų – kobaltas, uranas, cezis ir kiti. Tas daleles galima „išgaudyti“ filtrais. Jeigu filtruojant vandens išvalyti nepavyksta, tenka naudoti garinimo įrenginius. Išgarinto vandens kondensatas jau švarus ir jį galima naudoti iš naujo.
/ mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/1374/

Niemand, ne visos radioaktyvios atliekos yra vienodos. Pagal tarptautinį klasifikavimą jos skirstomos į nekontroliuojamas, mažo ir vidutinio bei didelio radioaktyvumo atliekas. Pirmajai grupei priklauso tokios medžiagos, kuriose radionuklidų savitasis aktyvumas neviršija leistinų ribų ir joms tvarkyti nereikia jokių ypatingų priemonių.
Darbo drabužiai, popierius, skudurai, individualios saugos priemonės, statybinės atliekos bei panašūs dalykai yra laikomi mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekomis, surenkami į specialias saugyklas, tačiau jos be didesnio pavojaus aplinkai gali būti laidojamos žemės paviršiuje esančiuose kapinynuose. Beje, Ignalinos AE dar 1995-aisiais buvo pradėtas eksploatuoti 70 tonų presas, kuris tokio tipo atliekas suspaudžia į 0,8 kub. metro tūrio, 600-700 kg sveriančius briketus ir taip palengvina sandėliavimą. Neišspręsta problema - itin didelio aktyvumo branduolinės atliekos.

[quote="Niemand"]

Nejaugi, Niemand?
Tai gal tai yra buhalterinės apskaitos mokslo sudėtinė dalis?
Pirmą kartą girdžiu, kad metalai, mineralai nesusiję su chemija. O aš, kvailutė, mokiausi fizikinės chemijos ir mineralogijos, dariau laboratorinius ir laikiau egzus. Pasak tavęs, mokiausi to, ko nėra?

ir iš viso to gavosi buhalterė

Truputis žinių iš tiesioginio šaltinio IAE inžinierių (mano klientų).



Branduolinės atliekos stambiu mąstu pradėtos "gaminti" 1945. Nuolatinio saugojimo šachtose JAV ir Rusijoje pirma partija guli nuo ~1970 m. ir planuoja ten pat gulėti dar bent tūkstantį metų.



Nesąmonė, baseina atliekos saugomos dėl būtinumo jas vėsinti, tipiškai pora metų. Vėliau jos "praskiedžiamos" inertinėmis medžiagomis (alia betonu) ir pritaikomos sausam saugojimui. Tą atlieka specialus robotas, sumontuotas tame tarpe ir IAE.



Pataisa. IAE "bačkos" yra 6x3 m. Sienelių storis ~70 cm. Pirktos Prancūzijoje. Iš pradžių užsakė iš Rusijos, atomščikai buvo patenkinti, bet "politikams" tai buvo nelygis. Nusipirko su tokiom pat charakteristikom, tik kad "europietiškas" (ir brangesnes). Bačkose atliekos ir liks su visam. Tas pačias bačkas ir laidos.



Tai kad LR tik viena aikštelė tėra



Nope. Saugojimo grandinė yra ir bus privaloma: baseinas (~1-3 metai) -> aikštelė (~10 metų) -> šachta su visam.



Kliedesiai. Vanduo labai nevykusi priemonė nuo gama spinduliuotės, tik šaldo gerai.



Vandeniu aušinamuose reaktoriuose (musiškis kaip tik RBMK) ir baseine žinoma tampa ir toli gražu ne tik dėl užterštumo metalais. Bet, kaip aš ir sakiau anksčiau, atliekos pagrinde yra metalai "kobaltas, uranas, cezis ir kiti". Šie metalai cheminiu aspektu yra itin inertiški (chemiškai nesprogūs, neėdrūs ir t.t.). Tuo jie skiriasi nuo toksinių atliekų (pradedant rūgštimis ir baigiant dioksinu). Tas reiškia, kad užkasti radioaktyvius metalus, juos gerai izoliavus nuo vandens ir oro, reiškia garantiją labai labai ilgam laikui.



Ką reiškia neišspręsta? Palaidojai gerai izoliavęs ir problema kaip minimum keliems šimtmečiams išspręsta. O laidoti tai kažkur vis tiek reikia. Kaunas LR teritorijoje pasirinktas todėl, kad tai yra geologiškai stabiliausia vieta. Visaginas pastatytas tiesiai ant lūžio. Klaipėdos rajonas apskritai niekda nebuvo stabilus (būtent iš tos pusės visi žemės drebėjimai jau nekalbant apie vienintelę geoterminę anomaliją LR teritorijoje).
Kai kas nors sugalvos genialią idėją, kur galima saugiau kišti tas atliekas, bus ne taip jau sunku iškasti.
Beje, kalbant apie vandenį. Štatai ~1960 išbandė laidojimą vandenyne. Po penkių metų teko skubos tvarka traukti viską atgal. O ant likučių pilti betoną, "kad vanduo daugiau neizoliuotų nuo radiacijos".

Niemand, gal mudu sukurkime naują temą, ką? Apie branduolinės energetikos atliekų saugojimo ir laidojimo saugumą, patikimumą ir t.t.?
Visų pirma, esu labai pamaloninta, kad cijuoji mano įkeltus Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovo prof. habil. dr. Povilo POŠKOS komentarus (netgi nuorodą įkėliau po jo citata) kaip mano asmeniškai pasakytus. Reiškias, iš šono atrodau labai protinga ir kompetetinga!
Antra, jei pameni, prasidėjo mūsų diskusija nuo to, kad pakaunėje ketina laidoti tas atliekas, o ten gyvenantys žmonės to nenori ir todėl organizavo peticiją ir parašų rinkimą. Aš pasirašiau, nes studijų metais (tiesa, tai dar buvo gūdus sovietmetis) mus mokė, kad branduolinė energetika turi dvi medalio puses: viena vertus, tai pigi energija, kita vertus - žmogus jos NESUGEBA visiškai suvaldyti ir nežino, ką daryti su gamybos procese susidarančiomis atliekomis. O visos tiesos įrodomos eksperimentais. Tai ir eksperimentuoja energetikai lig šiol! Dabar tai nori daryti su pakaunės žmonėmis - išgyvens kelios kartos, vadinasi, rastas geras atliekų laidojimo būdas. neišgyvens - ieškos kitų būdų.
O tai, kad tavo klientas, pats dirbantis IAE, komentavo būtent taip, kaip parašei, manęs nestebina: varnas varnui akies nekerta! Tik nemanau, kad jis pats dabar ketina pirkti ar statytis namą/butą Garliavoje, kad būtų arčiau savo brangiųjų, buvusias katino dienas primenančių, atominės elektrinės šiukšlių.

nagi prateskit prateskit - labai idomu vis šiek tiek akirati prapleciau

Oi, Aradija, na ir šelmė tu !
O ką pati manai? Ar norėtum, kad netoli tavo namų būtų įrengta IAE atliekų saugykla?

Kur ji bebūtų, vis vien bus netoli kažkieno namų.

Na, gal pasirodysiu esanti nelabai gera, bet aš asmeniškai norėčiau, kad ji būtų kuo toliau nuo MANO namų!

aš norėčiau to paties tiesą sakant o Lietuva labai maža