Perkėlimas į kitą darbą

taigi reikia suktis is padeties
na, aciu uz pagalba..ziuresim ka daryti su tuo darbuotoju

Merginos ir vaikinai, padėkite sudėlioti taškiukus ant i.
Naikinamas vienas įmonės padalinys. Liko viena darbuotoja, kuri nenori išeiti iš darbo be kompensacijų ir nori žūt būt pinigų.
Viskas čia būtų gerai - tų pinigų negaila. Bet groja principai.
Ji turi du vaikus iki 14 metų. Pagal DK yra apribojimai atleidžiant tokį darbuotoją.
Todėl jai siūloma ne išeiti iš darbo, bet eiti dirbti į kitą įmonės padalinį, tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji dirbo iki šiol. Tik tas padalinys yra 5 km nuo buvusios darbovietės.
Jei ji nesutinka dirbti tokiomis pakeistomis darbo sąlygomis? Kas tada?
Ir iš viso, ar gali nesutikti?
Man rodos, kad adreso pakeitimas nėra esminis sąlygų keitimas?
Ar esminis? Suplyšo smegenys šiandien nuo galvojimo. Tiek ji mane dakasė, kad aš jos dabar nenoriu visai atleisti. Noriu, kad ji dirbtų.
Ir noriu būti bloga darbdave, nes iki šiol buvau labai tolerantiška savo darbuotojams.

Pabandyk, čia po išaiškinimus pasižvalgyt
www.teisesforumas.lt/index.php/darbo-teis/1569-darb...

Ačiū, Urtele.
Na, kiek kur šiandien skaičiau, visur akcentuojama, kad darbdavys, prieš atleisdamas pagal 129 str, pirmiausia turi pasiūlyti kitą darbo vietą, atitinkančią to darbuotojo kvalifikaciją.
Svarbu, nepabloginti darbo sąlygų. Aš ir siūlau kitą darbo vietą. Tomis pačiomis sąlygomis.
Tik man įdomu, kas tokiu atveju, jei darbuotoja nesutinka?
Ar aš turiu ją atleisti pagal 129 str, tokiu atveju?
Na, ir mat jį bala, galiu aš ją atleisti pagal 129 str., bet kur ji dirbs tuos 4 mėn, jei jos darbo vieta jau panaikinta?
Dabar ji atostogauja.
Norėjau atleisti pagal 125 str., juolab, kad dirbo neilgai, ir ne ta darbuotoja, kurios netekus raudočiau. Greičiau atvirkščiai. Man jos nereikia. Ji sutinka pagal 125, bet dabar jau aš nesutinku.

Bet pagal 125str. galima su, ir be kompensacijos. Gauna algą, atostogų kompensaciją ir atia

Čia gavosi tokia situacija, kad aš jai siūliau mokėti 1 mėn. kompensaciją, ji sutinka.
Bet dabar užsiprincipinau, ir norėčiau, kad ji liktų dirbti, tik dirbtų su kitais darbuotojais, kurie, tikrai žinau, parodytų, kaip reikia dirbti, kad užsidirbti algą.
Nes durnių voliojo, atlaidžiai žiūrėjau, paskui parodė savo principus. Na, aš irgi nepėsčia.
Ai, ko gero, atsikratysiu aš ja pagal 125. Kam man tas galvos skausmas. Nors, esu tikra, padirbus arčiau manęs, ji pati išeitų. Nes ten aš retai lankydavausi, tai darė ką norėjo :))
Na, būna gi darbuotojų, kad juos kur :))))

Gaila, kad tokios vietos naikinamos

Oi, negaila
Uždariau tą bagadelnią velniop

Jei darbuotojas nesutinka su darbo salygomis galite ji atleisti pagal 129 str.
Taciau tokiu atveju reikia mokėti išeitinę išmoką pagal 140 str.
Tarkites kad liktų dirbti.

Išeitinės mokėti nesibaidau. Kas priklauso, priklauso.
Tiesiog, iškilo konfliktas. Ji sutinka būti atleista ir šalių susitarimu.
Bet, kaip ir sakiau, man dabar jau norisi, kad ji liktų dirbti.
Darbuotoja tik tikrai nekokia, bet turiu kitų priežasčių.

O 129 str., mano atveju labai komplikuotai atrodo.
Nes, reikėjo įspėti prieš 4 mėn ( du vaikai iki 14 m).
Dabar gi, tie 4 mėn kabotų ore, nes darbuotojai būtų, kaip suprantu, priverstinės pravaikštos, ir tektų mokėti jai DU, o paskui ir kompensaciją.
Šito man jau per daug.

Taip, kaip suprantu terminai jau praleisti. Dabar lieka tik derybos

Kadangi, darbuotoja iš pradžių pageidavo dirbti kitame įmonės padalinyje, tik aš nenorėjau jos ten perkelti, sulygom atsisveikinti "Šalių susitarimu".
Viskas kaip būtų gerai, bet, kažkas paprotino, kad, kadangi ji turi 2 mažamečius vaikus, gali dabar mane šokdinti nuo kairės į dešinę.
Na, ir pradėjo: tai jei jau netinka mano siūloma išeitinė, tai ji nori dar prieš tai gauti atostogas. Vietoj kompensacijos.
Paprastai visada viską susiderinam taip, kad abi pusės būtų patenkintos, ir atsisveikinam su šypsena.
Na, o ši darbuotoja "suvėlė" mane, ir praradau budrumą.
Su budrumu pradingo terminai pagal 129 str. Nors ji vis dar sutinka atsisveikinti pagal 125. Mano siūlymas šiandien ją tenkina, bet manyje pažadino žvėrį. Noriu ją dar pasilikti pasidarbuoti.

Taip teisingai cia jos teise gauti atostogas (pirminė teisės) o jei nepageidauja atostogų tada kompensacijų. Jei vaikams daugiau ne 3 metai tai jokio šokdinimo čia būti negali.
Sėkmes auklėjant darbuotoją - nors iš Jūsų reikėtų džiaugtis, kad ji išeina.

Tai ji atostogas gavo, vos tik užsiminus apie jas.
Juk sakiau - pirmiausia žmogiškumas ir įstatymo raidė. Visada to laikausi.
Bet, pasirodo, kartais reikia būti mažiau žmogišku, šiek tiek despotu - tada nelips ant galvos bet kas.
Na, viskas kaip ir aišku.
Dėl vaikučių: įspėjimo terminas pailgėja iki 4 mėn, jei vaikai iki 14 m. Tik tiek.

Iš tiesų tai tikrai - reikia džiaugtis.
Ačiū :)

oi,kaip smagu, kad pagaliau pajautei kokių žmonių būna ir kaip kartais reikia juos statyt į vietą ir pabūt biski despotu
(gal ne taip smarkiai reaguosi į kitų pasisakymus, kurie atrodydavo tokie jau nežmoniški )

Elste, neprašiau pletkavoti ar moralizuoti.
Paklausiau profesionalų nuomonės. Ką jie mano.
O tu, kaip visada, jei klausiama apie ratus, pradedi nuo batų.

Ką gali pasakyti iš darbo teisės pusės tokiu klausimu?
Beje, savo nuostatų dėl vieno žmogaus nekeisiu.
Mano sudirgimas jau praėjo. Viskas gerai.
Tik niekur nerandu, ar tikrai darbuotoją reikia atleisti, jei jis perkeliamas dirbti į kitą darbo vietą tomis pačiomis sąlygomis.
Lyg ir reikia. Bet mane stabdo 129 str. 4 d. (jei sugalvočiau atleisti pagal šį str.)

tai kad lyg ir buvo atsakę
taip, jeigu nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, tai tada atleidžiamas pagal DK 129 str. su visais įspėjimais ir išeitinėm pagal stažą. Ir per tą įspėjimo laiką dirba senomis darbo sąlygomis.

129.4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Kaip tada šitas sakinys?
Juk darbdavio interesų kaip ir nepažeidžia?
Tik atsisako dirbti kitoje darbo vietoje?

Matai kur aš lenkiu. Gal tokiu atveju darbuotojas turi išeiti pats?
Čia mano pamąstymai.
Sakykim, elementaru: sena darbo vieta naikinama. Pasiūloma dirbti naujoje darbo vietoje. Visos kitos būtinosios DS sąlygos išlieka.
Vadovaujantis šiuo straipsniu, kaip ir nėra jokio teisinio pagrindo atleisti.

tai taipir reikia, kad viskas iš eilės ir aišku būtų juk pirmiau apsiauni batus ir tada eini sėsti į ratus todėl ir reikia pradėti nuo batų

Na, rėžk atsakymą, darbo teisės žinove :))
Jei rimtai, man reikia šiek tiek patvirtinimo arba paneigimo mano pamąstymuose.
Nes, pastebiu, kad gal galvoju šiek tiek vadovaudamasi emocijomis, šiuo atveju.