Pasijuokime mieli draugai

tame, kad išdūrė...

Na tada džiaukas yra pavykęs :)
aš tai būdavo apgaudavo savo brolį ar sesę.... juoktis pradėdavau be priežasties ir rodyti pirštu kur nors... o tie sako : kas ? kur ? tada mane juokas dar labiau sujama :) tada jie dar klausinėja labiau.... tada aš dar juokiuosi....
taip ir ateina 17,00 val... :)

Apie moteris tai apie moteris

Guli suvalgytas kotletas moters pilve ir laukia kol skrandis pradės jį virškinti...oooi geeerai...galvoja...pirmas esu...tuojau pat ir suvirškins.Tik staiga kliuuuur pro šalį stikliukas šnapso be jokios eilės.
-Nu blia...netvarka.Pagalvoja kotletas.Nespėjo praeiti pyktis...tik pro šalį antras stiklelis tiesiai be eilės...trečias iškart po jo.
-Nu blia...visko gana...lipu viršun aiškintis ...

Samajana, o ar taip veikia tik moteriškas skrandis????

...vyrų suvalgyti kotletai daaaaug kantresni

vyras vyrui arba kotletas kotletui nelygu

šiaip čia senas bajeris, ir pirminis jo variantas tikrai ne apie moteris buvo. :) Man atrodo, pats Samajana perdarė juokelį

Na ką tu, Renatele, Samajana - labai rimtas vyriokas! Jis tikrai neužsiims falsifikavimu !......

Apie rimtus vyriokus:

Ryte vyriškis sunkiai prasikrapšto akis,eina į vonią ir žiūri į veidrodį. Veidas visas apdraskytas, po akim mėlynė, marškiniai suplėšyti.
- Velnias, ir vėl ateiviai buvo pagrobę...

Ir apie falsifikavimus:
-Jūsų bankas suteikia paskolas be jokių sutarčių, tiesiog pasižadėjus?
-Taip.
-O jeigu aš negrąžinsiu?
-Tuomet po mirties jums bus labai gėda prieš Aukščiausiąjį.
-Bet juk kada dar tai bus...
-Na, jeigu penktą dieną paskolos negrąžinsite, tai šeštą ir bus.

Šiemet pakartotinai buvo atliktas klasika tapęs 1960 metų Stanfordo psichologinis eksperimentas. Jo metu vaikai paliekami patalpoje su zefyriniu skanėstu (angl. marshmallow). Turbūt nereikia nė sakyti, kad minkšti, putlūs ir saldūs zefyrai yra ne tik daugelio vaikų, bet ir suaugusiųjų mėgstami saldumynai.

Eksperimento metu mažiesiems pasakoma, kad jei likę vieni zefyro jie nesuvalgys, mokslininkui sugrįžus kaip atpildą jie gaus dar vieną saldėsį. Tikros linksmybės prasideda tada, kai vaikai kenčia negalėdami atsispirti minkštų, zefyrinių saldainių pagundai.

Eksperimento išvados yra kur kas gilesnės ir įdomesnės, nei žemiau esantis linksmas vaizdelis. Gegužę JAV savaitraštis „New Yorker“ išspausdino straipsnį „Don‘t!“ („Ne!“), kuriame analizuojamas 1960 metais atliktas analogiškas eksperimentas. Praėjus kone keturiasdešimt metų paaiškėjo, kad tie, kurie išlaikė „zefyrinį testą“, suaugę asmeniniame gyvenime ir karjeroje pasiekė daugiau negu tie, kurie pasidavė saldžiai pagundai.

Pasak už šį eksperimentą atsakingo Stanfordo psichologijos profesoriaus Valter Mischel, šiuo eksperimentu nebuvo norima patikrinti ar išmatuoti vaikų valią ir savitvardą. Eksperimentu siekta įrodyti vaikams, kad norint sulaukti atpildo reikia jį užsidirbti.



vimeo.com/5239013

Labai teisinga išvada.
Būtent užsidirbti ir nepasiduoti saldžioms pagundoms (bankų... parduotuvių akcijų... ir kt.).

Būčiau ramiai laimėjus testą, nes nuo vaikystės negaliu pakęst zefyrų bet apie pasiekimus vis tiek negaliu pasigirt

Nors vienas žmogus parašė teisybę...
www.lrytas.lt/-12538524641252545873-sigitas-...

chaaa. tai būtm atlaikius, jeigu zefyrai padėti būtų (aš irgi jų nemėgstu).
Bet jeigu kažkas, ką laaaaabai mėgsti, aaaa???

kiek pamenu baisiai mėgdavau vitamino C žirniukus, visad mamos prašydavau kad nupirktu

tokie geltoni, ane? mmmm, prisimenu, tikras skanumynas buvo

Taip tie ir dar tokie didesni būdavo, bet jau mažiau skanūs, tų mažiukų ir dabar galima nusipirkt ir mano dukrai patinka

man dar patikdavo vaistai mukaltinas, tokios rudos tabletės, kurias sutrindavo ir su vandeniu sumaišydavo, jos putodavo ir tokios rūgštokos buvo. labai patiko...

Kartą ponia Jonaitienė atėjo į bažnyčią pakalbėti su kunigu. „Kunigėli, ką man daryti. Mano vyras kaskart per mišias užsnūsta.“ Kunigas nieko nelaukdamas ir atsakė: „Jokių bėdų. Štai, imkit, šitą segtuką, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau užmigęs, duosiu jums ženklą ir jus gerai jam įsekit į koją.“

Sekantį Sekmadienį, bažnyčioje, ponas Jonaitis užmigo. Šitai pastebėjęs, kunigas suriko „Ir kas dėl mūsų visų pasiaukojo?“ ir palinksėjo poniai. „Jėzus Maria!” sušuko vyras, gavęs gerą dozę segtuko. „Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimdė mūsų išgelbėtoją.“ Sako kunigas, nusišypsojęs moteriškei.

Ne už ilgo, Jonaitis vėl užmigo. Kunigas iškart pamatęs vėlgi surėkė: „Ir dėl ko mes čia esame?“ Jonaitienė vėl įsmeigė, ir tasai suklykė „Dėl Dievo...“ „Taip, mano vaike, dėl Dievo...“

Ilgai netrukus, jis vėl užmigo, tik šįkart kunigas nepastebėjo. Pagreitinęs tempą, kunigėlis jau buvo kelis kartus davęs signalus Jonaitienei, bet ji vis pražiopsodavo. Galų gale kunigas suriko „Ir ką Ieva pasakė Adomui, kai ji jam pagimdė 99-ą vaiką?“

Ponia Jonaitienė įsmeigė segtuką, ir vyras suriko: „Tu dar kartą įbesk ta suknistą daiktą, ir aš jį per pus nulaušiu ir sukišiu tau į šikną!“
„Amen.“ Tarė žmonės.

jo jo. skaniausia žirniukai po 44 kapeikas buvo, ir mukaltinas nieko, o jau pertusinas... niam:))
Dar tie vitaminai (dabar visokių skonių būna gliukozė ta), va irgi laaaabai skanu būdavo.