Nebaigta statyba

Labai aciu :)

[quote="seimosdziaugsmas"]
Kol rekonstrukcija nebaigta, jokių nurašymo aktų nereikia
Ramunė26 daro teisingai - visas rekonstrukcijai sunaudotas medžiagas registruoja Nebaigtos statybos sąskaitoje (ne nurašo )
Kai rekonstrukcija bus baigta, bus rašomas darbų perdavimo - priėmimo aktas ( ne buhalterio darbas). Tada buhalteris prie to akto pridės ir nurašys visas Nebaigtos statybos sąskaitoje sukauptas medžiagas ir pagal aktą išrašys sau sąskaitą.

Manau, kad vykdant darbus savo jėgomis, tai tas darbų perdavimo-priėmimo aktas nelabai kaip atrodo, nes direktorius dažnu atveju organizuoja tuos remontus, tai jis perduoda ir priima. Man normaliau atrodo atliktų darbų aktas. Kodėl manau kad kas mėn. reikia - nes reikia paskaičiuoti darbo sąnaudas. Tai tuo atveju turi būti atliktų darbų aktas, kuriame ir matosi , kiek darbuotojų ir kiek valandų dirbo viena ar kitą darbą. Atliktiems darbams nurašomos medžiagos, surašant medžiagų nurašymo aktą.
Kai darbus atlieka kita įmonė, tai bent mano praktikoje, kiekvieną mėn. užaktuodavo atliktus darbus ir išrašydavo PVM sąskaitą -faktūrą. Nors pats objektas buvo baigtas tik po metų.

Nuo kada buhalteris sprendžia, kad tos medžiagos buvo sunaudotos statybai ir jas nurašo?
Pagal logika, tai medžagų nurašymo aktus surašo darbų vadovas, o buhalteris tik pagal aktą fiksuoja apskaitoje.

Jau net ginčytis nesinori...
Ką tik pati rašėte patarimą Ramunei, kad kiekvieną kartą reikia surašyti aktą, tik sąskaitų pridėti nereikia, kai pataisiau, tai nors perskaitykite mano atsakymus atidžiai, kur aš rašiau, kad buhalteris rašo aktą? Dar specialiai pabrėžiau, kad tai ne buhalterio darbas. O kadangi medžiagas nebaigtoj statyboj registravo buhalteris, tai ir sąrašą jis prie to akto pridės- sąrašas tai pas jį. Ir dirbs kartu su komisija.
Nesate labai stipri buhalterė kai kuriais klausimais, tai nors ramiai paskaitykite ir mokykitės, o ne tuščiai ginčykitės. Niekada neturėjote reikalų su nebaigta statyba, juk tai iš karto matosi.

Sveiki diskusijoje.
Statybos darbai vykdomi dviem būdais: ūkio arba rangos. Visada buvau rangovu, bet dabar atsirado interesas pasistatyti, arba rekonstruoti pastatą ūkio būdu. Todėl ir susidomėjau jūsų diskusija. Labai įdomu būtų sužinoti, kaip pvz. prekybinė įmonė (bendrovė) organizuoja statybas ūkio būdu? Domina juridinė reikalo pusė ir žinoma apskaita. Ar tam reikalui kuria padalinį su atestuotu statybos vadovu ir t.t., ar paprasčiausiai iš gatvės nusisamdo kokį "patentininką", visai neturintį jokio patento, ar kaip dabar verslo liudijimo, ar fiksuoja, kad pardavėjos sumūrijo?

Tik kai kuriais
Ot ačiū Raini, o tai jau galvojau kad visais.

Nelabai suprantu, kaip matote, bet turėčiau nuvilti, nes net VMI tikrintojai neturėjo prie ko prikibti :)))

Iš savos praktikos :))
Direktorius puikiai išmanantis statybas, todėl samdyti koki prižiūrinti spec. nereikėjo. Medžiagos perkamos įmonės vardu o darbus atlikdavo patentininkai. Kai kuriems darbams samdydavo firmas.
Su patentininkais buvo daromos sutartys, bei darbų perdavimo -priėmimo aktai. Medžiagos nurašomos surašant medžiagų nurašymo aktą, kurį pasirašydavo patentininkas ir tvirtindavo Direktorius.
Visos sąnaudos susijusios su ta statyba kaupiamos sąskaitoje Nebaigta statyba ir kai objektas priduotas , iš Nebaigtos statybos iškeliama į ilgalaiki turtą.
Kitiems objektams - dideliems - samdė rangovus ir tik smulkioms pertvarkoms prie tų objektų samdė patentininkus.

Taip supratau, kad techninės priežiūros specialisto nesamdydavote, užtekdavo tam direktoriaus išmanymo. Patentininkams medžiagų neperduodavote, nurašydavote patys, kur akte pasirašydavo patentininkas (akivaizdūs darbo santykiai). Pripažindavo objektą tinkamu naudoti irgi be techninės priežiūros inžinieriaus parašo, ar visai nesivargindavote to daryti?
Tik supraskit mane teisingai. Tai ne jūsų veiksmų kritika. Tai man aktualūs klausimai, nes aš irgi noriu atsidurti jūsų pozicijoje.
Iš anksto dėkoju už atsakymus.

Suprantu teisingai :)))
Dėl visų techninių dalykų , kas yra reikalinga, dėl objekto pridavimo, tai nieko tikslaus negaliu pasakyti, nes tai manau ne buhalterio reikalas. Na bent aš tuom nesirūpinau.
Na vienam dideliam objektui tai tikrai buvo samdytas tecninės priežiūros specialistas, kuris prižiūrėjo realiai tą statybą. Kitam objektui, bijau suklysti, bet man atrodo, kad tecninę priežiūrą vykdė architektas, bet realiai prižiūrėjo pats direktorius :))).
Kokie parašai reikalingi priduodant objektą, Jūs turėtumėte gerai žinoti, jei dirbote kaip rangovas :).
Na su patentininkais tai tikrai niekas medžiagų perdavimo-priėmimo aktų nesirašydavo. Sutartyje buvo nurodyta, kad patentininkas atlieka darbus, o medžiagas perka užsakovas. Tai , kad ant medžiagų nurašymo akto pasirašė patentininkai, tai bent jau niekas neįžvelgė darbo santykių. Patentininkas tik patvirtino savo parašu, kad atlikdamas sutartus darbus sunaudojo išvardintas medžiagas.

Būtent šitų atsakymų ir laukiu iš geriau išmanančių teisę. Jeigu jūs surašote medžiagų nurašymo aktą (tai vidinis įmonės dokumentas, kai jau esamos įmonėje medžiagos nurašomos, kaip sunaudotos savo veikloje. Ir tą dokumentą pasirašo pašalinis asmuo (patentininkas), tai jau darbo santykiai (pažįstu už tai nubaustus). Patentininkas gali dirbti su užsakovo medžiagomis, bet tada prieš darbą jas reikia perduoti patentininkui. Jeigu tas nepadaryta, jis gali patvirtinti,kad sunaudojo medžiagų už du milijonus Lt., pertvarytei sumūryti. Juk jam nieko nereiškia. Jis neatsako pagal rangos sutartį, nes ten medžiagos nefigūruoja. Apie ginčą, kad čia neras darbo santykių net nesvajoju. Tai jau mačiau.

Labas rytas,
Prekybinė bendrovė prieš pradėdama statyti pastatą, pirmiausiai turi turėti projektą.
Pagal turimą projektą yra sudaroma sąmata.
Jei ji nori statytis savo jėgomis, tuomet ji turi įkurti atskirą kapitalinės statybos padalinį. Padaliniui turi vadovauti atestuotas statybos darbų vykdytojas, reikalingas sąmatininkas ir žinoma turėtų būti pasamdyta įvairių statybos specialistų brigada, kuri ir atliks statybos darbus.
Apskaita.
Pradedant statybos darbus pagal sąmatą yra įsigyjamos medžiagos ir kt. su statyba susiję reikmenys. Visos susijusios išlaidos su statyba yra kaupiamos 6 kl. sąskaitoje Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina.Nors tai yra šeštos klasės sąnaudų sąskaita, tačiau sumos iš šios sąskaitos į pelno (nuostolių) ataskaitą nepatenka. Šią sąskaitą naudojama , kada į gamybą (šiuo atveju statybą) perduodamos medžiagos, priskaičiuojami darbuotojams atlyginimai ir t.t.
Mėnesiui pasibaigus turi būti per tą mėnesį atlikti darbai užaktuojami. Atliktų darbų akte yra nurašomos medžiagos sunaudotos per mėnesį, šiame akte yra nurodomas darbuotojų darbo užmokestis.Akte nurašomų medžiagų suma negali viršyti sąmatoje nurodytos sumos , taip pat ir darbo užmokesčio sumos. Aktas yra atiduodamas į buhalteriją, o buhalterijos darbuotojas pagal šį aktą apskaitoje daro įrašą:
D 12501 Nebaigtos vykdyti statybos sutartys.
K 6 kl. Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina
Ir taip kas mėnesį yra dalis darbų aktuojama iki kol baigiama statyba.
Jeigu turto (pastato) darbai daromi ilgą laiką arba buvo laikinai sustabdyti, įmonė AP gali pasirinkti nebaigtus statyti pastatus apskaityti perkainota verte. Turto vertintojo akte nurodytos nebaigtos statybos ir balansinės vertės skirtumas registruojamas 1251 analitinėje sąskaitoje Nebaigtos statybos perkainojimas
Pasitaiko atvejų, kai pradėjusios statyti pastatus įmonės sustabdo darbus ilgam laikui. Gali nutikti, kad ilgą laiką buvę užkonservuoti nebaigti statyti pastatai ir statiniai nuvertėja. Apskaitoje toks turto pagaminimo savikainos sumažėjimas registruojamas 1259 analitinėje sąskaitoje Nebaigtos statybos vertės sumažėjimas.

Nuoširdus ačiū Regvitai. Pats tik ruošiuosi tapti savų objektų statybų vykdytoju,todėl radau jūsų žinutėje tikrai naujų minčių apskaitos prasme. Būčiau sąnaudas iš karto fiksavęs turto klasės sąskaitose, galvojau apie būsimų laikotarpių sąskaitą arba nebaigtos statybos.
Jūsų siūlomas veiklos modelis (steigti kapitalinės statybos padalinį) yra grynai teorinis. Kaip matyti iš ankstesnių žinučių ir iš platesnio šio reikalo žinojimo, niekas taip nedaro. Kodėl? Todėl, kad priimtas į darbą santechnikas savo darbus atliks per savaitę, bet dar kartą jis bus reikalingas po trijų mėnesių. Ką jis veiks tuos tris mėnesius? Bus išlaikomas už nedidelį atlyginimą? Nebus. Nesigauna tokia schema. Statybos vadovas irgi pakankamai neišmanys apie stogą ir apie šildymo sistemą. Nuo rangos, ekonomijos prasme, tokia schema patraukli liks tik todėl, kad pelnas atliks įmonėje. Bet ar jo iš viso bus, kai prekybininkai vadovaus statybai, ir dar taip neefektyviai?
Todėl, kaip matėte iš ankstesnių pasisakymų ir ieškoma kitų variantų (verslo liudijimai).
Santykių su jais išaiškinimo juridine, bei apskaitos ir mokesčių prasme tokiose situacijose ir norėtųsi išgirsti.

Rašydama apie kapitalinės statybos padalinį vadovavausi ne teorija, bet konkrečios didelės, LT garsios, gamyklos modeliu. Mano aprašytas modelis gal būt nėra tinkamas, sakykim PC "Senukai"
Sakykim šis PC gali samdyti rangovus, taip pat gali konkretiems darbams samdyti ir FA dirbančius su VL, jei šio PC įmonės veikloje nėra vienos veiklų - statybos. Tuomet interesai nesikerta ir jokių darbinių santykių šiuo atveju neatsiranda.

Viena veiklų - statyba ir atsiras, kai įsteigsite statybos padalinį. O įstatuose, kiek girdėjau netgi nebereikia nurodyti veiklų. Argi ne taip?

Įsteigus padalinį tokia veikla neatsiranda. Kodėl? Todėl kad šis padalinys atlieka statybos- remonto darbus tik gamykloje, kurioje jis yra sukurtas, jis nėra samdomas kitų statybos užsakovų. Čia taip pat kaip turėti valytojus, tai dar nereiškia, kad savo įmonės veikloje nurodyti privaloma ir valymo paslaugų veiklą, ar sakykime turime transporto padalinį, tai dar nereiškia jog užsiimame pervežimo paslaugų teikimo veikla.
Įstatuose nereikia konkrečiai, pagal EVRK nurodyti kokia veikla(-mis) įmonė užsiima.

Atsakote suprantamai ir man tie jūsų atsakymai naudingi. Vis vien, kažkokia tai intuicija neleidžia startuoti praktikoje, kankinant minčiai kad čia dar ne viskas tvarkoje mokesčių prasme.
Pavyzdys su valytojais ir vairuotojais suprantamas. Bendrovė patyrė sąnaudas, reikalingas vykdant pagrindinę veiklą, kurią sukuriama pridėtinė vertė ir ją apmokestinant į tai atsižvelgiama. Su statybomis kitaip. Čia sukuriama pridėtinė vertė būtent tų darbų dėka ir ji nenaudojama bendrovės pagrindinėje veikloje. Sukuriamas atskiras turto vienetas, kurį privalu registruoti. Būtent man kliūna ta momento reikšmė. Bijau, kad pasakomis, kad mes tą turto vienetą naudosime (arba ne) savo veikloje mokesčių administratorius gali ir nepatikėti. Taip, dabar mes to statybininko su VL sukurto produkto neparduodame. O kas bus, jeigu tą pastatą sumanysime parduoti?

Nelabai supratau, kas Jums mokestine prasme yra negerai.
Visai nėra svarbu kur pastatytas pastatas bus naudojamas, bet kokiu atveju šis turtas įmonei uždirbs pajamų ir mokestine prasme viskas čia gerai.
Įmonė ketina pasistatyti pastatą, o tai reiškia, kad akcininkai investuoja savo pelną į įmonės IT. Šiuo atveju viskas yra teisėta ir pagirtina.
Įmonė per metus pasistato pastą, pasikeitus jos ekonominei padėčiai ji nutaria šį pastatą ne naudoti savo veikloje bet jį parduoti ar išnuomoti. Viska ir čia gerai iš mokestinės pusė, nes įmonė gauna pajamas (ar pardavimo ar nuomos).
Nematau aš šiuo atveju jokių prieštaravimų iš mokestinės pusės. Visais atvejais yra sukuriama įmonei pridėtinė vertė, t.y jei ji pasistatytą pastatą naudos savo pagrindinėje veikloje šis IT jai uždirbs pajamų, jei ji nutars jį parduoti taip pat gaus pajamų, jei ji nutars išnuomoti, tai ji gaus NKT nuomos pajamas. Kaip be žiūrėsi pastatas įmonei uždirbs pajamų, sukurs pridėtinę vertę.

Viskuo įtikinote. Bet tie VL nepalieka ramybėje. Tada sakykite kodėl, mes statybininkai, statydamiesi sau pastatą negalim samdyti darbininkų su VL, o tarkim prekybininkai gali? Juk turėtų būti atvirkščiai. Mes šios srities profesionalai, turintys visas struktūras ir patirtį, galim vykdyti visavertę techninę priežiūrą ir užtikrinti, kad tas pastatas neužgrius lankytojų, juk iš VL atsakomybės ir tuo labiau garantijų niekas net nebando reikalauti.

Todėl, kad prekybininkas, neturėdamas tam reikalingų leidimų, sertifikatų, atestatų negali pastatyti mūryti sienų pardavėjo(os), tuo tarpu statybinė organizacija turi visus reikalingus leidimus bei sertifikatus ir atestatus vykdyti statybos darbus. Kitas aspektas prekybininkas taip pat negali samdyti FA su VL dirbti pardavėju.
O tai kad dirbantys asmenys su VL gali neturėti reikiamos kvalifikacijos, tai kiekvieno reikalas ar tokį darbuotoją samdyti.
Juk neviena statybinė organizacija, neturi net ir apdailininkų brigados, todėl namus priduoda be apdailos, o jau užsakovas apdailai samdosi FA su VL.
Yra tokie mūsų įstatymai, manau kad jie yra geri, nes tai apsaugo nuo piktnaudžiavimų, nuo nelaimingų atsitikimų ir t.t.