Pailsėkite nuo darbo

aciu uz nuoroda;
bet turiu klausimeli, kaip tu idejai toki paveiksliuka faina apacioje?

Ir kodėl jo tekstas dviem kalbom parašytas

Tokių antraščių labai daug mačiau svetainėje supermama.lt
Tik ten dažniausiai vaikučių amžius nurodomas....

nu tai jus pasakysit kaip uzdedat vadinama "poantraste", va ir pas pacia apacioj posakis, nu kaip uzdedat?

Viršuje atkreipkite dėmesį yra parašyta 'Nustatymai' - paspauskite ir eikite žemyn iki 'Parašas'
Ten ir parašykite ką norite

aciu

Niu, Astuska, ne dėkok, o pasirašyk ką nors.

www.youtube.com/watch?v=RjrEQaG5jPM

Kokie mes civilizuoti!

nu kaip kazka parasyt aisku, o kaip kazka ideti pvz. paveiksliuka....

Zvejo memuarai:

1.Ankstyvas pavasaris. Pirmoji numatoma zvejyba is valties.
Pasisveikinu su seiminunku, isgeriam po 100gr, lipu ant leipto,
paslystu ir kiek ilgas chujarinuosi i vandeni. Gryztu namo.

2. Ankstyvas pavasaris. Antroji numatoma zvejyba is valties.
Pasisveikinu su seiminunku, isgeriam po 100gr, lipu ant leipto,
paslystu ir chujarinuosi valtin, sulauzydamas meskere. Antros neturiu.
Gryztu namo.

3.Pavasaris.Myzu is valties.Iskrentu.Gryztu namo, dar salta slapiam
sedet.

4.Pavasaris.Myzu is valties.Susviruoju ir krentu. Aciu dievui
neiskrentu-plojuos tiesiai valtin, prasiskeliu galva.

5.Pavasaris.Valtyje labai atsargus, tad nieko nenutinka-myzu sededamas
bambalin, nesvyruoju, net nesistoju is jos.Svartuodamas prie liepto
blogai pastatau koja, pataiokau krantan. Krantas labai dumbletas, koja
smenga gilyn, neislaikau pusiausvyros i jobsteliu vandenin, pasilieka
tik botas styrot.

6.Vasara.Karsiauju . Nuplaukiu krantan pasikt. Siku ir ziuriu kad
valtis palengva plaukia nuo kranto. Nuoga sikna metuosi vandenin,
istringu dumble.Visgi valti pagainu, juodas islipu krantan.Pries
savaite pirktam ne paciam pigiausiam Candino dziegoriui amen.

7. Vasara.Spiningauju su vienu veikeju.Veikejas stipriai trukteli
solidzia blizge is vandens, ta atlekia ir trinkteli tiesiai man i
akinius. Pazyra stiklai.Dar ilgai nesuprantu kas cia buvo
atsitike.Namo masina parvairuoju uzmerkes viena aki, ziuredamas per
iskelta vos vos besilaikanti stikla remeliuose.

8.Ankstyvas ruduo.Spiningauju.Po ilgo galinejimosi istraukiu zvejo
bota, pilna dumblo.Antras metimas i ta pacia vieta.Po ilgo
galinejimosi istraukiu antra bota.

9.Ankstyvas ruduo.Spiningauju.Skauda pilva, riezkai suraizo vidurius
ir suprantu kad uz akimirkos visas iki ausu apsisiksiu.Zaibiskai
nusimaunu kelnes ir iskises sikna per borta kapitaliai stipriu
spaudimu garsiai ir galingai issitriedziu.Po palengvejimo sedu valtin,
maunuosi kelnes.Ausis perveria homeriskas juokas.Uz kokiu 5 metru nuo
kranto nendrese matau du zvejus.Kitam krante matau klupanti valties
seimininka.Staigiai irkluoju link jo, nes tam su sveikata blogai, gal
infarktas.Visas uzsiputojes irkluoju, tas vis klupo ir aimanuoja. Soku
prie jo, klausiu ka daryt? Tas sako kad nieko, tiesiog viska mate ir
jam kojas pakirto, silpna pasidare nuo zvengimo.

10. Ruduo.Pragariskas vejas, valti meto kaip sapeli. Gailiuosi kad
isplaukiau.Kolegos tipo zvejoja uz kokiu 200m.Jauciu kaip riezkai kyla
valtyje vanduo, atsisuku akurat, normali skyle dugne, net nesupratau
kaip ce pramuse. Irkluot iki kranto ziauriai sunku.Jauciu
nedairkluosiu. Atsistoju ir mojuoju rankom kolegom, kiek galedamas
rekiu kad padetu.Per veja nieko negirdet.Tie man irgi rodo rankas
nyksciais i vyrsu - tipo galvoja kad kazka zeba istraukiau. Pagaliau
pamato kad man zopa ir irkluoja manes link. Ant dugno atsistoju
valtyje, vandens iki kaklo. Paima i savo valti, seimininkas duoda
siltu rubu ir prigirdo. Is patirto streso apvemiu seimininko kate, tuo
labai nepatenkinta jo mama.

11.Ziema. Tingiu eit per visa ezera iki vienos savo vietikes.Sturmuoju
dzipu pusnis ir kapitaliai sedu.Skambinu seimininkui, tas ateina su
lopetom, kirviu ir t.t. Kapstomes gera valanda, ne iki zvejybos jau.

12.Po savaites dar karta pasikartoja 11 variantas. Nu tupa galva...

13.Ziema.Po prastos zukles vaziuoju namo.Sprogsta padanga ir ilekiu i
griovi. Verciuos ant sono. Skambinu avarinei.

14.Ziema.Ant ledo nei vieno zmogaus. Nuotaika pakili. Mano uzkampelyje
puikiai kimba. Paeinu tokiau nusisikt. Apimtas euforijos siku ir
garsiai dainuoju. Toki mane ir pamato vietine kaimelio simpatija.
Jauciu kad ne siaip sau raudonuoju. Isgert su manim atsisako, kazko
veliau nebesisveikina.

15. Ziemos pabaiga. Pagaliau pirmakart zmoniskai iluztu...

Ir dar sakoma kad žvejyba malonumas... Kur jau ten...

Geras Man patiko

Dėmesio - blondinė,


Blondinė dalyvauja viktorinoje.
Programos vedėjas jai užduoda klausimus ir pateikia galimus atsakymų variantus:

1. Kiek metų truko Šimto metų karas?
a) 116 metų b) 99 metus c) 100 metų d) 150 metų

Blondinė pasinaudoja galimybe klausimą praleisti.

2. Kurioje šalyje buvo sukurta Panamos skrybėlė?
a) Brazilijoje b) Čilėje c) Panamoje d) Ekvadore

Blondinė prašo žiūrovų pasufleruoti.

3. Kurį mėnesį rusai švenčia Spalio revoliucijos metines?
a) Sausį b) Rugsėjį c) Spalį d) Lapkritį

Blondinė skambina draugei - kitai blondinei.

4. Koks buvo karaliaus George IV vardas?
a) Albert b) George c) Manuell d) Jonas

Blondinė ieško atsakymo kompiuteryje.

5. Kokio gyvūno vardu pavadintos Kanarų salos?
a) Kanarėlių b) Kengūros c) Žiurkės d) Ruonio

Blondinė iškrenta iš varžybų.

Skaitykite toliau...

P.S. Jei skaitant ėmė juokas, tai prieš juokiantis gal vertėtų pažiūrėti teisingus atsakymus:

1. Šimto metų karas truko 116 metų (1337-1453).
2. Panamos skrybėlė buvo sukurta Ekvadore.
3. Spalio revoliucijos metinės švenčiamos lapkričio mėnesį.
4. Karaliaus George IV tikrasis vardas buvo Albertas.
5. Kanarų salos pavadinimą gavo iš ruonių. Lotyniškai Canaria reiškia "ruonių salą".

Taigi, pridėkite ranką prie širdies ir sąžiningai prisipažinkite: ar labai jau daug esate "kietesni" už blondinę?

Laiskas mamai... Ilgas, bet geras...


Miela mama...

Gegužės 2
Pas mane viskas gerai. Kaip ir rašiau tau, dirbu statybose. Darbas sunkus, bet užtat draugų brigadoje susiradau. Žaidėm žaidimą "Kas užneš daugiau plytų į 12 aukštą". Aš laimėjau. Net 6 kartus. Visiems buvo linksma, juokėsi... Malonu, kai kito pergale džiaugiamasi. Tik brigadininkas nesijuokė. Snūstelėjęs buvo laiptinėj. Tikiuosi nesupyko dėl tos plytos, iškritusios mano 5-jame pergalingame maratone. Jis su šalmu buvo...

Gegužės 3
Atėjau į darbą, brigadininkas vis dar snaudė. Kai pabandžiau pažadinti, jis isteriškai pradėjo čiupinėtis ir šaukti "Kur mano rankinukas?". Pasirodo prieblandoj žvilgančią plikę ir šalmą lengva supainioti. Po pietų mano brigados draugai kalbėjo apie tai, kad net kiečiausias vyras negalėtų pabraidyti porą valandų po dar skysto cemento pamatų formas. Aš juk šauniausias brigadoj vakar buvau. Pabraidžiau. Nakvoti stovint statybose labai nepatogu, bet dėl gero įvaizdžio, ko nepadarysi.

Gegužės 4
Ryte brigadininkas nepyko, nes vis dar ieškojo savo rankinuko... Kitos brigados darbininkas, kuris smulkino sustingusį betoną prie mano kojų su pneumatiniu kūju, buvo labai kažkuo juokingas, nes iki pietų visi darbininkai rodė į jį dirbantį prie manęs ir juokėsi. Man irgi buvo smagu. Aš juk brigadoj
šauniausias.

Gegužės 5
Su brigados draugais sukirtom, kad aš neįmesiu plytos į ketvirto aukšto lango ertmę. Bent jau poros plytų tai tikrai ne... O aš kaime, pameni, mama, mėšlą be šakių kroviau į vežimą. Tai va, draugai pralaimėjo... Pirmi trečiosios apdailos brigados darbininkai iš ketvirto aukšto pradėjo leistis po kokių 5 minučių. Tokie vaikinai įmitę, šustri.... Pabudau jau po pietų nuo klausimo "Ar nematei mano rankinuko?...." Sunku rinkti išbelstus dantis sulaužytom rankom...

Gegužės 29
Grįžau į darbą. Visi džiaugiasi, juokiasi... Pas mus naujas brigadininkas. Geras toks vaikinas, su manim bendrauja, skolinasi iš manęs kokius daiktus: šalmą, darbinius batus, tavo siūtą kombinezoną su užtrauktuku užpakaly ir vatinukę, kurią dėdė iš Bangladešo atvežė (nu su tais užjūrio vabaliukais, nuo kurių pusė kaimo kasėsi du mėnesius)...Daba, kai aš ne tiek apsirengęs, brigados draugai mane dviračiu vadina. Todėl, kad greitas turbūt.

Birželio 1
Mano gimtadienį šventėme labai linksmai. Po greito gėrimo varžybų, kurias aš laimėjau, mūsų vienas brigados draugas prisipažino, kad iki šiol šlapinasi lovoje. Aš sujaudintas tokio atvirumo, irgi prisipažinau, kad, kai mamos nebūdavo namie (atleisk man, mama) aš nešiodavau tavo sukneles. Visi tylėjo. O, kai pasakiau, kad kai tu būdavai namie, nešiodavau tėčio sukneles, visi pradėjo dar labiau tylėti. Tada nutariau draugus pradžiuginti istorija, kaip mūsų kolūkyje kompiuterinis chuliganas vardu Kakeris per kompiuterizuotą melžimo aparatą karves apkrėtė snukių, ragų, kanopų, nagų ir blakstienų virusu. Nuo to laiko, mane gerbia visi labiau. Bet kažkodėl brigadininkas jau nebesiskolina kombinezono su užtrauktuku užpakaly.

Birželio 2
Iš ryto trečioji apdailos brigada (na, kuriems aš porą plytų švystelėjau) užpuolė mane. Ryškiai supainiojo su vaikinu, kurio vardas... Gintaras, Pintaras, Gydaras... Nepamenu, kaip pavadino. Mano brigados draugas juokėsi. Keista, pamaniau. Paskiau, kad jis ekscentriškas. Jis pasakė, kad veltui aš jį egzotišku apvardžiavau... Pasakė po to, kai davė koja per kepenis, po to, kai sugurino nosį su cemento lopetėle... Po to, kai su armatūra prasinešė man per kojas. Buvo skauda... Kai pabudau jau buvo po pietų. Po pietų, nes mano bucerbrodzikus jau kažkas suvalgė. Negaila, juk žandikaulis ne kaip judėjo.

Birželio 3
Kažkas matė statybose mūsų buvusį brigadininką, išsidažiusį veidą Naujosios Zelandijos tradicinėm karo spalvom. Niekas netiki. O aš norėčiau jį sutikti ir atsiprašyti, kad su ta plyta taip ant galvos. Bet atsiprašiau aš brigados draugo, kuris įsižeidė vakar dėl to, kad jį egzotišku pavadinau. Atsiprašiau po to, kai jo klešnė netyčia užkabino mano vamzdžių lenkimo aparatas. Kažką jam ten sugadinau kišenėj. Daug visko... Draugai iš brigados minėjo Mažąjį generolą, stačią, šipseliuką, kapšelį... Sakė, kad tai jam sumalė. Aš pažadėjau draugui, kad jam visus tuos kapšelius ir stačius nupirksiu iš kitos algos. Bet rodos jis manęs neklausė. Jo judesiai ir skleidžiami garsai labiau panašėjo į japonų kabuki teatrą. Iškart pradėjau gerbti labiau žmogų, už toki polinkį į meną.

Birželio 4
Meno gerbėjas į darbą neatėjo. Niekur nerandu savo vamzdžių lenkimo aparato. Visi į mane keistai žiūri. Matyt, labai pasikeičiau po to, kai vakar spuogus ant kaktos išsispaudžiau. Nutariau pradžiuginti kuom nors draugus. Per pietus pabandžiau plyta numušti skrendantį balandį. Laaabai aukštai užmečiau. Numušiau, bet ne balandį. Pas mus į miestą kaimyninės respublikos premjeras skrido. Su malūnsparniu. Brigadininkas barė. Užtat kariškiai gyrė. Pasakė, kad vis tiek kaimyninėj respublikoj premjero reitingas ne koks buvo. Pasiūlė karjerą karinės priešlėktuvinės gynybos sferoje. Atsisakiau. Kaip aš mesiu brigadą, kai jie mane taip šiltai priėmė. O brigada padėkojo. Nes malūnsparnis nutūpė...ee..nusileido čia pat ir nereikės atskiro laužo kurti stogo smalai tirpdyti. Kaimyninės šalies premjero taip ir nerado...

Birželio 13
Gerai gyvenu čia. Beje, mūsų statybas aplankė užsienio delegacija su labai keistu sąstatu: kažkoks Naujazelandietis čiabuvis, kuris ieško mūsų buvusio brigadininko rankinuko, japonų aktorius (taip panašus į mano buvusį bendradarbį... Ech... Nostalgija čia turbūt) ir kažkoks keistas vyriškis su kostiumu, kuris pamatęs malūnsparnio nuolaužas, kažkaip keistai juokėsi, iki ašarų...

Tai va, mama, man nenuobodu...

Galėčiau vien sėdėti ir klausytis vėjo…
Kaip švelniai kalbas lapai su mano širdimi…
O lengvas šiltas gūsis paglosto mano plaukus
Švelniai ir supratingai… Ir aš ir vėl rami…

Galėčiau vien sėdėti ir dainuoti vėjui…
Jis mėgsta man pritarti savo dainų upe…
Kada garsai, lyg paukščiai, į debesis pakyla
Ir atsispindi upėj… dainuojame drauge.

Galėčiau vien sėdėti ir alsuoti vėju…
Kažin, ar jis galėtų alsuoti manimi?..
Turbūt… juk visą laiką po kūną vaikštinėja
Maži lengvi vėjeliai… alsuoja manimi…
G. Stankutė
P.s. Gal kam patiks:). Man eilėraščiai - dar vienas malonumas gyvenime, mieli vakaro skaitiniai, kurių pasiilgstu tada, kai norisi pradžiuginti širdį..:)

Pasiimsiu tik tiek,
kiek telpa į delną...
nešiu... nešiu... virpėsiu...
kalbėsiu vis maldą...
bersiu... glostysiu... liesiu...
bučiuosiu... šnabždėsiu...
nepaliksiu... tikėsiu.....
su meile pasėsiu...

ir išdygsiu...
žalia ir tyra gyvybe...
augsiu... bręsiu... žydėsiu...
vysiu.... noksiu... prisirpsiu....
vesiu vaisių... mylėsiu...
gyvensiu...
ištirpsiu...
G. Stankutė

Į veidą įsirašė ilgesys,
Bet ilgesys taip pat yra šviesa…
Sūrus lietus man lūpas nutaškys –
Aš neliūdėsiu – tai juk tik rasa…

Turbūt bandysiu slėptis minioje…
Ar vėl šlaistysiuos po tuščias gatves…
Kaip visad, leisiu kojoms pasiklyst,
Su sąlyga, kad pas tave nuves…
G. Stankutė

jos dauguma eilėraščių labai gražūs
glesumele.ten.lt/

Taip, pritariu