Siūlau išlieti agresiją!

Elvusia, negali padėti žmogui, kuris nenori sau padėti. Tavo kaimyno likimas tragedija. Bet mano atmintyje taip ir liks tas krepšys vyno ir kaip suoliukas jam sulūžo. Kad ir koks keistas jis buvo - bet tikrai nuoširdžiai stengėsi mums padaryti vakarą įspūdingą. Tokį jį ir prisiminsiu

Mariska, tu matai, ką prisimeni.
O man labiusiai įstrigo, kai jis vandens leliją į mano prūdą pasodino, sakydamas, kad nei vienas vyras, ko gero, taip gėlių nėra dovanojęs :)
Žinok, žydėjo visą šią vasarą. Kaip prisiminimas :)

@Bylai galima sakyti kiek nori ir ką nori - jinai to neišgirs@
@negali padėti žmogui, kuris nenori sau padėti@

O tai cia kad mes kazka parasinejam skaitom kad mes kazkokia pagalba jai suteikiam?
Jei zmogus per visa savo gyvenima negavo nieko ir neturi is ko sunkia minute paprasyti pagalbos, viskas ant jos peciu, tai argi zmogui negali buti bloga nuotaika ir sunkios mintys.
Man atrodo kad net ir ne kiekvienas gali tai suprasti, kas tokioj padety nebuvo niekad.

amadina22, ar kaip man yra sunku, kai norisi kaukti kažkur pamiškėje, o visi draugai kaip tyčia kažkur nepasiekiami - ar turėčiau ateiti čia ir išvadinti Jumis kale, išsityčioti, kad kažkam cezario pjuvį darė? Ar manote, kad čia esančių gyvenimas irgi lengvas? Ar reiškia, kad mūsų sąskaitose tūkstančiai ir mums nereikia galvoti kaip sudurti galą su galu? Ar reiškia, kad mūsų giminės seimūnai ir darbas mūsų fantastinis?

Ar tikrai mes turim teisę drąskyti kitiems akis vien dėl to, kad mums sunku? Jei taip tai pasiruoškite..... man bus juodasis periodas... va tada tai už save neatsakau. Perkasiu gerkles ir dar dar viduriais medžius apsuksiu

Na tikrai
Sako žmogus gyvas tol kol jį prisimena. Manau Tavo kaimyno dvasia dar ilgai plevens virš tavo tvenkinio. Kaip iš tos pasakos apie fėjas ir tulpes. Ar teko skaityti?
Gyveno fėjos ir mėgo jos šokti naktimis. Bet jų vaikučiai labai verkdavo ir kol užmigdavo, tai tiek tos nakties belikdavo. O šalia jų laukymės gyveno sena močiutė. Kurios darže augo lysvė tulpių. Karta viena fėja sugalvojo ten paguldyti savo vaikutį. Ir vaikutis iškarto užmigo. Kitą naktį visos fėjos susirado po žieda.
Nuo to laiko tulpės ėmė augti nuostabios, o močiutė nė žiedelio neraškė. Puoselėjo ir prižiūrėjo jas. Bet atėjo mirtis ir išsivedė močiutę. Į jos trobelę atsikėlė storžievis, kuris išrovė visas tulpias. Kaip supyko fėjos. Niekas toje lysvėje neaugo daugiau. O tuo tarpu ant močiutės kapo nenustojo žydėti gėlės ir nors niekas jo netvarkė, bet tai buvo gražiausias kapas. Ir mėnesienos akimis galėjai girdėti kaip fėjos gieda gėsmes tai, kuri buvo joms gera.

Pritariu jums 100 procentu. Tai negerai, negrazu, mane sokiruoja tokios sio asmens zinutes. Nepateisinu to. Tiesiog buna ir taip kad zmogus suserga ir i jo veiksmus tenka ziureti kaip i depresija ar kokia kitokia liga sergancio zmogaus veiksmus. Tiesiog uzjauciu ja del sunkiu gyvenimo aplinkybiu kurios vienam zmogui nepalieka pasekmiu o kitam gal ir palieka.

Stop ties šia vieta.
Pirmiausia, labai subtiliai Byla buvo apšaukta benamiu šunimi. Žinant jos situaciją su nuomojamu būstu, įkando jai skaudžiausią vietą. Sulaukė atsako.
Einu megzti, daugiau nesivelsiu į šią temą. Bet noriu dar pasakyti, kad anksčiau galvojau, kad Byla tai daro sąmoningai. Bet, paskaičiusi jos kai uriuos pasisakymus, pasidariau sau išvadą, kad ji tai daro spontaniškai ir vėliau gailisi savo išsakytų minčių. Deja, jos jau būna išsakytos.
Žodis ne žvirblis...
Ne kartą buvu su ja susikibusi prieš keletą metų.
Kardinaliai pakeičiau nuomonę. Kai ji rėkia, leidžiu sau patylėti. Kas man labai nebūdinga.

Nagas nulūžo berašant. Katastrofa....

Blogiau nebūna

Ačiū Dievui, ne man
Dievinu roką su sunkiojo roko atspalviu :)
www.youtube.com/watch?v=tqtaKkvCFaQ

Esu buvusi gilioje depresijoje, kai mirė sūnus, visi medikai siūlė medikamentus! Bet tuomet nusprendžiau, aš stipri- išsiversiu be chemijos!
Praradus gyvenimo du metus!
Dabar patarčiau priimti pagalbą, bet laiko juk neatsuksi!

Užuojauta... Taip, kai mus ištinka pačios baisiausios netektys, pagalbos dažnai prireikia. Svarbu išmokti jos neatsisakyti ir priimti..

ką tik į duris pabeldė. Jaunas vyras ir tvarkingai apsirengęs, sunkiai kalbantis ir paprašė paaukoti maisto jam ir šeimynai. Daviau dribsnių, sausainių ir kelis eurus. Pro durų akutę pasižiūrėjau, nes tikėjausi, kad maistą išmes. Viską susidėjo į kuprinę.

Baisu ir liūdna.
Tikiuosi jam, tai tik laikini sunkumai

.

vyną išbraukčiau - saiko praradimas naikina, o ne vynas

Brauk, Mariska :)

skambina direktorė, kad iš vmi skambino Vardenė Pavardenė ir pasakė kad prakontroliuotu buhaltere nes nelaiku teikiamos deklaracijos, kad rašys raštą.
pasižiūriu nu kad liaiku GPM teikamos apie mėn 5 diena, PVM apie 20 diena.
O direktoriui įrodyk kada tas terminas, ir kada teikiama,


baigsis pietus jiems ten VMI paskambinsiu tai Vardenei

Siaubas....

Nieko siaubingo. Kortelėj gi matosi kada tos deklaracijos pateiktos.

Brauk. Yra skanesnių gėrimų...
... braukti "žodis negrįžta" reikia. "Žvirbliu išlekia...drambliu grįžta"

Taip matosi, , ir aš matau, na nesiusiu gi direktorei tas korteles pasakiau kad laiku teikiau, perskaičiau iš kortelės net datas, ta sako na tai vmi specialistė keista paty nežino ka sako. Nu bet taip pasakė o pagalvojo gal kitaip.
Tik klausimas ką mato VMI pas save, jai sugalvoja skambinti klbėti taip ir dar raštu grasinti?

oj laukiu laukiu pietu pertraukos pabaigos