Kaip vyksta direktoriaus idarbinimo procesas,kai jis pats yra UAB vienintelis akcininkas

O tiesiogiai darbuotojams komandiruočių dienpinigių pervedinėti negalite?

Nu pas mus kasoje yra nemažai pinigų tai stengiamės parodyti ir iš kasos mažėja, nors faktiškai jų ten tiek nėra. Tai va mažinam susidariusią sumą, bet išimant iš banko ar persivadant sau kai rašome kad į kasą tai kasoje vistiek dar padaugėja. Va tokia yra mūsų situacija.

Tuomet tokius dalykus tvarkingai surašykite į AA.
Prisekite sumokėjimo žiniaraščius.
Jei jau taip realiai viskas vyksta.
Negalima asmeninės atsiskaitomos sąskaitos tapatinti su kasa.
Beje, kasos knygų gali būt ne viena.
Jei norite visa tai atlikti "per kasą", užsienyje veskite kasos knygą.
Rašykite atskirus www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

laba diena,

norejau paklausti, ar imanoma, kad dirbantis zmogus gali atsidaryt ne su tuo darbu susijusi UAB ir buti direktoriumi? jei gali, tai kiek valandu i menesi minimum turi dirbti direktoriumi?

aciu labai

Labas.
Atsidaryti UAB galio bet kas. reikia tik mokėti išgyventi , spėti suktis ir turėti planą galvoje :)
Smegenys ne taip jau ir būtinos... vistiek buhalteris - dešinioji vadovo ranka :)
Minimum į mėnesį gali dirbti 1 valandą.

Aišku, nereikėtų tuo piktnaudžiauti , jeigu įmonės apyvartos 50 000 per mėnesį, o vat ponas vadovas įsidarbinęs tik 1 val per dieną...
visada reikia protingumo kriterijumi vadovautis :)
Vadovas ir visi kiti darbuotojai gali dirbti ir 1 val per mėn ir ir 1 va; per savaitę, ir 1 val per dieną, ir 2 val per dieną :) ir daugiau :)

Ar reikia rašyti įsakymą kad priimamas direktorius (vienintelis akcininkas ) į darbą? Ir kaip iš tikrųjų turi būti darbo sutartyje kas jį priima į darbą : pats save ar buhalterė (jo žmona)? Tiek neaiškumų kaip sudaryti sutartį.

Įsakymo nereikia, yra akcininko sprendimas.
DS kur darbdavys pasirašo : Akcininkas Vardenis Pavardenis
Kur darbuotojas : Vardenis Pavardenis

Reškias prie darbdavys reikia žodelį akcininkas tik prirašyti, o kur darbuotojas tai tas pats asmuo tik be žodelio akcininkas?
O aš galvojau kad buhalteris turi priimti.

O kas tada buhalterį priimtų?

Tikra tiesa.
Nereikia jokio buhalterio čia kišti.

Kai pertvarkėm įmonę buhalteris jau dirbo, o direktorius buvo IĮ savininkas.Na žinosiu dabar kaip reikia užpildyti.

"Pačiolio" auditorė tokioje situacijoje patarė, kad buhalteris ar koks kitas įgaliotas asmuo pasirašytų su direktoriumi DS. Bet man vis tik artimesnis Regvitos pasiūlytas variantas.

Šioje temoje jau daugybę kartų aiškinomės, kad DS - tai sutartis, o sutartį pasirašo mažiausiai dvi šalys, ir tas pats asmuo negali atstovauti abiejų šalių.

Kalbėjau su auditore, juristu, Vmi, vdi.

jau šita tema man iki skausmo nusibodusi :)

Tačiau tiek auditorė, tiek vmi, tiek vdi pasakė pilnai už Regvitos variantą.

juristas pasakė, kad galimi dvejopi darbinimo būdai ir nei vienas nebus blogas, kadangi teisės aktai nenusako ką tokiu atveju tiksliai reikia daryti.
Labiau linkęs buvo įdarbinimo procedūrai įgalioti buhalterę, nors ir pripažino ,
kad " BUHALTERĖS VALDYMAS - VADOVAS.
Už gležnų buhalterės pečių slepiasi VADOVAS. Buhalterė - tik antspaudo uždėdinėtoja, tarpininkė.

Esant teismo procesui abudu variantai būtų visiškai NETOBULI.
bet kol tokie įstatymai - elgiamės kaip mums patogiau. :)

Colop, gal gali nurodyti konkrečią nutartėlę?
Mano turima teisinė informacija priešinga tavąjai.

Rodykite nutartėlę, kurioje parašyta, jog reikia , kad buhalteris pasirašytų darbo sutartį su direktoriumi :) (nors tas buhalteris nėra įdarbintas paties vadovo dar :)

Nutartėlės neturiu, nes man taip išaiškino žodžiais :)
Bet labai įdomu būtų pamatyti Jūsų turimą info :)

Cituoju VDI:
www.vdi.lt/index.php?1457012481
"Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio atsiranda tuomet, kai darbuotojo veikla turi darbo sutarties požymius. Darbo sutarties požymiai apibrėžti DK 93 straipsnyje: „darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu“. Taigi LR DK 93 str. nurodyti darbo sutarties požymiai:

1) specifinis darbo sutarties dalykas: darbo sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo, tai yra dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų;

2) asmuo, jeigu jis yra darbo teisiniuose santykiuose, privalo paklusti vidaus darbo tvarkai;

3) darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 93 str. analizė leidžia teigti, kad darbo sutartimi turi būti įforminami tik tokie darbo santykiai, kurie atitinka visus tame straipsnyje išvardintus požymius. Jeigu, išanalizavus konkrečią situaciją, santykiuose tarp ginčijamo sandorio dalyvių nerandama bent vieno iš nurodytųjų darbo sutarties požymių, reiškia, kad tarp minėtų subjektų atsirado kokie nors kiti, bet ne darbo teisiniai santykiai.

DK 14 str. 2 d. numato, kad darbdaviai įgyja teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys."
Gera būti vieninteliu akcininku-direktoriumi: pats save įpareigoji, kontriliuoji, įgalioji, už save atsakai ir t.t., ar ne?
Toliau: vienintelis akcininkas sąlyginai gali būti tapatinamas su IĮ savininku, tad VDI aiškina:
"darbo sutartis (kaip, beje, ir bet kokia kita sutartis) – tai toks dviejų atskirų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas kitos šalies atžvilgiu: vienos šalies pareigai tenka atitinkama kitos šalies teisė, ir atvirkščiai. Reikia pabrėžti, kad, sudarant bet kokią sutartį (o ne tik darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl DK 95 str. nurodytų darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.). Taigi darbo sutarties (kaip, beje, ir bet kokios kitos sutarties) sudarymo būtina prielaida – tai dviejų šalių (kitose sutarčių rūšyse gali dalyvauti ir daugiau šalių): darbuotojo ir darbdavio buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys. Vienas ir tas pats fizinis asmuo būti tuo pat metu ir viena, ir kita šalimi (arba vienu metu atstovauti ir vieną, ir kitą šalį) negali.

Todėl fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) pats su savimi (šiuo atveju – kaip su individualios įmonės vadovu) sudaryti sutartį (šiuo atveju – darbo sutartį) ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (sutartį įforminti, užregistruoti ir pan.) teisės požiūriu objektyviai negali, o tokios tariamai sudarytos sutarties įforminimas, užregistravimas ir pan. jokių teisinių santykių bei teisinių pasekmių nesukuria, nes tai prieštarauja teisės logikai, teisės pradmenims ir principams, įstatymo esmei ir prasmei: sutartis, kaip minėta, – tai visada mažiausiai dviejų skirtingų asmenų, atstovaujamų mažiausiai dviejų skirtingų fizinių asmenų, susitarimas. Taigi ir darbo sutartis – tai visada dviejų skirtingų šalių: darbdavio ir darbuotojo – susitarimas, kuriame šiems šalims negali atstovauti vienas ir tas pats fizinis asmuo, o turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys.

Priešingu atveju asmuo, būdamas, pvz., darbdaviu ir todėl turintis teisę pagal DK 93 str. reikalauti iš darbuotojo dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbą arba eiti tam tikras pareigas bei paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, privalėtų to reikalauti pats iš savęs. Ir atvirkščiai, asmuo, būdamas darbuotoju, reikalauti mokėti pats su savimi (?) sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti nustatytas darbo sąlygas turėtų vėlgi tik pats iš save kaip darbdavio. Tokie tarpusavio įpareigojimai bei reikalavimai, nukreipti tam pačiam fiziniam asmeniui, yra už teisės ribų, nes teisės santykiuose teisę taikantys, įgyvendinantys subjektai visada turi galimybę tam tikrų būdų bei institucijų pagalba panaudoti valstybės prievartą, užtikrinti įpareigojimų įvykdymą tik tuomet, kai šie įpareigojimai asmenų, turinčių teisę reikalauti jų įvykdymo, atžvilgiu nevykdomi kitų asmenų, bet ne to paties asmens. Tuo tarpu tokio įpareigojimo nėra, kai dviejų skirtingų šalių – darbuotojo ir darbdavio, kreditoriaus ir skolininko, atstovaujamų būtent dviejų skirtingų fizinių asmenų, – irgi nėra: jau egzistavęs įpareigojimas pasibaigia, kai šie du asmenys, dvi šalys sutampa, arba toks įpareigojimas išvis neatsiranda, kai dviejų skirtingų asmenų, dviejų šalių nebuvo nuo pat pradžios. Atitinkamai tokiais atvejais nėra prasmės kalbėti ir apie teisės pažeidimą, teisės nesilaikymą ir pan. – teisė tokioje situacijoje pasibaigia (arba išvis neatsiranda).

Lygiai tokia pat teisinė situacija susidaro, kai vienas ir tas pats fizinis asmuo (šiuo atveju individualios įmonės savininkas) tuo pat momentu siekia sukurti darbo teisės santykius ir tapti abiems darbo sutarties šalimis – darbdaviu ir darbuotoju – tarpininko pagalba: pavedant trečiajam asmeniui – jo atstovui - sudaryti sutartį (tarp jų – ir darbo). Kadangi atstovas visada veikia ne savo, bet atstovaujamojo (šiuo atveju – fizinio asmens - savininko kaip darbdavio) vardu, todėl ir tokioje situacijoje teisinis rezultatas nesikeičia: fizinis asmuo, įgaliojantis trečiąjį asmenį būti jo kaip tariamai vienos sutarties šalies atstovu, įgalioja šį atstovą sudaryti sutartį su tariamai kita sutarties šalimi, kai ta kita sutarties šalis yra tas pats fizinis asmuo. T.y. vėlgi tas fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) sudaro sutartį pats su savimi. Ir būtent tokia išvada darytina nepaisant to, kas pasirenkamas atstovu: pavaldus samdomas dirbantis įmonėje darbuotojas, arba pašalinis trečiasis asmuo – atstovas pagal civilinę sutartį, kt., nepaisant to, kiek tokių atstovų bus (pvz., kai vienas atstovas pergalioja savo teisę atstovauti dar kitam asmeniui), bei nepaisant kitų panašių dalykų.

Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos Respublikos Individualių įmonių 2003 11 06 įstatymo Nr. IX-1805 (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2004 01 01 ir kuris taikytinas, kaip matyti iš paklausimo turinio, Jūsų įmonei, nuostatų analizė. Antai, Įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad individuali įmonė įregistruojama, be kita ko, po to, kai yra paskirtas individualios įmonės vadovas, jei jis nėra individualios įmonės savininkas. Įstatymo 4 str. 2 d. 5 p. nustato, kad individualios įmonės nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės savininko kompetencija (teisės ir pareigos), o Įstatymo 4 str. 2 d. 6 p. – kad nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės vadovo, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija. Tarp sprendimų, kuriuos gali priimti individualios įmonės savininkas, nurodytas ir sprendimas paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį (Įstatymo 6 str. 5 d. 2 p.); individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną (Įstatymo 6 str. 6 d. 1 p.); turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (Įstatymo 6 str. 6 d. 2 p.); turi teisę gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo (Įstatymo 6 str. 6 d. 5 p.). Įstatymo 7 str. reglamentuoja įmonės valdymą. Šiame Įstatymo 7 str. tiesiogiai nurodyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą ir kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (Įstatymo 7 str. 1 d.); kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (Įstatymo 7 str. 2 d.).

Šių bei kitų Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad tuomet, kai individualios įmonės vadovas pagal įmonės nuostatus neturi būti skiriamas ir todėl nėra skiriamas, būtent savininkas ne tik vykdo įmonės vadovo funkcijas, bet ir faktiškai laikomas vienasmeniu įmonės valdymo organu – įmonės vadovu, kad individualios įmonės vadovo skyrimas pagal Įstatymą nėra būtinas – jam nesant, jo funkcijas vykdo tas asmuo, kuris turi teisę skirti į pareigas įmonės vadovą, t.y. įmonės savininkas; kad jeigu įmonės savininko įmonės vadovu skiriamas kitas asmuo, tai šis kitas asmuo turi būti kitu fiziniu asmeniu.

Todėl tuo atveju, kai kitas fizinis asmuo individualios įmonės vadovu įmonės savininko neskiriamas, tuomet individualios įmonės savininkas pagal Įstatymo 7 str. kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija ir todėl tai pagal Įstatymą jokio papildomo įforminimo nereikalauja: šiam dalykui patvirtinti būtina ir pakanka tų dokumentų, kurie pagal Įstatymą privalomi šiam fiziniam asmeniui kaip individualios įmonės savininkui.

Todėl individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma. O jeigu individualios įmonės savininko faktiškai vykdomos šios įmonės vienasmenio valdymo organo – individualios įmonės vadovo (jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip) funkcijos įforminamos darbo sutartimi, toks įforminimas darbo sutarties nesudaro ir atitinkamai jokių darbo teisės santykių dėl to neatsiranda.

Beje, apie bylas pats užsiminei,Colop, aš kalbėjau apie teisinius argumentus.

Dėkui Rolanda :)
Einu skaityti :)
nors IĮ savininko UAb`o akcininkui neprilyginčiau.

na taip. Sutarties kaip ir negali pasirašyti ta pati šalis...
bet kas tada įdarbins Jūsų minimą buhalterę ???
nelegaliai dirbanti buhalterė įdarbina direktorių , o jis paskui jau kai pradeda dirbti, tada įdarbina tą buhalterę ? :)

Aš pasistengsiu dar naujienų pasiklausinėti šiuo klausimu :) nes klausimas gana įdomus :)))

Dėkui už info :)

Šiaip įdomu... DS sudaryti negalima... na tada tokiu atveju iš viso dirbti be DS ? :)
vadovaujantis tik vienintelio akcininko sprendimu ? :)

bet tada sprendimas vėl būtų " nusprendžiu pats už save ir sau įsakau.."
:)

Colop, aš NEPRILYGINAU vienintelio akcininko IĮ savininku, jei taip supratai - apsigalvok. Jų iš esmės skiriasi atsakomybė už įmonės prievoles. Turėjau omeny jų teises ir pareigas darbo teisės srityje. Beje, 6.154 str.). Logiškai mąstant, sudarant bet kokią sutartį (tame tarpe ir darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys. Nes kaip kitaip realizuoti, kad sutartimi "vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susliakyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę"?