Serebro rašė:
Šiuo atveju jis į kasą neateina, o drožia tiesiai į banką ir ten per bankomatą įneša iš pirkėjo gautus pinigus.
kadangi apskaita turi atspindėti realią situaciją, jei rašysime KPO, klastosime dokumentus.
Todėl ir rašo darbuotojas avanso apyskaitą, kurioje aprašo savo veiksmus, pagrįsdamas dokumentais:
- gavo pinigus ž prideda PPK;
- padėjo į banką - prideda bankomato išduotą kvitą.
O buhalteris pagal tai apskaitoje panaikina pirkėjo skolą ir parodo, kad atsk.asmuo pinigus ne pragėrė, o įnešė į banką.
Taip kad visokių atvejų gyvenime ir versle būna, neprisiriškime aklai prie kasos ar dar kokio nors objekto.
O jeigu gautus pinigus įneša į kasą, galima irgi avanso apyskaitą rašyti, bet tai jau bus per daug biurokratijos. Nors kai kuriose įmonėse taip visgi daro. Aš manau, kad vien dokumento pavadinimas "Avanso apyskaita" rodo, kad darbuotojas atsiskaito už gautus iš kasos arba banko AVANSU gautas sumas, kur jas išleido. Bet kada eina ne į kasą, o į banką, kaip tai išeitis su avanso apyskaita yra kažkaip priimtinesnė.
O dar kai kurios įmonės rašo avanso apyskaitas, kai duoda darbuotojui grynuosius pinigus, o jis įneša į banką. Tai taip pat nėra blogai, bet biurokratiška.
pas mus apskaitos politikoj tvarka yra ir dar isakymai, susije papildomai segasi
