Leidžiami ir neleidžiami atskaitymai

Ar visi gamyboje turite nusistatę išeigos normas arba kalkuliacijas? Ir nebesuprantu, - ar galima gamyboje naudoti benrą medžiagų nurašymą sakykim mėnesio pabaigoje?
Įkeliu fragmentą iš seminaro medžiagos TAXUI.pdf

Norėjau paklausti, tarkim įmonė vykdo ir prekybą ir remonto paslaugą benzo pjūklais ir žoliapjovėmis. Kadangi vykdo daug remonto darbų minėtiems įrengimams per metus sunaudoja didelius kiekius detalių, tačiau išrašydama sąskaitas nurodo tik remonto darbų kainą, o metų pabaigoje atlieka inventorizaciją. Atlikus inventorizaciją nurašomas didžiulis prekių kiekis. Man kyla klausimas, juk šitom prekėm nėra jokių pardavimo dokumentų įrodančių kad būtent ta prekė buvo sunaudota, tai kokiu pagrindu jas priskirti leidžiamiems atskaitymas? Nurašymo normų atliekamiem darbam irgi nėra, nes darbai visada labai skirtingi. Mano nuomone po inventorizacijos rąstas trūkumas turi būti priskirtas prie neleidžiamų atskaitymų, nors realybėje, tos prekės buvo sunaudotos pajamoms uždirbti.
Gal kas turi kokių nuomonių?

Įsakymas dėl periodiškai apskaitomų atsargų būdo taikymo.

Na dalykas tas, kad vyksta ne tik remontas, o ir prekyba, manau, kad nelabai tinka periodiškas apskaitos būdas stambioms prekėms, juk čia ne kokia maisto prekių parduotuvė, kur nieks neskaičiuoja kaskart kiek ten pieno pakelių pardavė.

Tinka viskam, jeigu taip yra patogiau. Na jei jums norisi konkrečiai, tai tegul prie kiekvienos remonto faktūros prideda nurašymo aktą.

Nurašymo akto pridėti fiziškai nėra galimybės dėl didelių apimčių.
Tai jūs norit pasakyti, kad metų gale po inventorizacijos nurašius detalių už koki milijona litų galiu traukti į leidžiamus atskaitymus be jokių sunaudojimą patvirtinančių dokumentų?

Jeigu Jūs pats sakote, kad dėl didžiulių apimčių neįmanoma, tai kaip parašyta VAS:
Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai netikslinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją.

O kam taip žaistis? , na suprasčiau , kad jei už 12mėn. išrašo sausio mėn., tai tada dar galima tas sąnaudas ar pajamas koreguotis. O dabar einamieji metai

Pagal VAS tai čia nurašinėt labai paprasta. Aš klausiu iš PM ir PVM įstatymo pusės? Juk pagal PM įstaytmą inventorizacijos metu nustatytas trūkumas yra neleidžiami atskaitymai, mano atveju metu gale nustatomas trūkumas. Nors realybėje, tos prekės buvo sunaudotos pajamoms uždirbti, tik neįforminta jokiais aktais.

?

Pirmiausiai su vadovu įveskite tvarką įmonėje.
Jei detalių yra už milijoną nurašoma, tai yra sandėlis. Detalės į jį patenka pagal pirkimo sąskaitas, užpajamuojamos. Ir pagal įmonės vidaus važtaraštį išduodamos remontui. Važtaraštis bus pridėtas prie sąskaitos už remontą ir žinosite, kiek tų detalių mėnesio eigoje nurašyti. Juk ir sąskaita už remontą ne iš lubų išrašoma - jos suma priklauso ir nuo panaudotų (pakeistų) detalių kiekio.
Nėra tokių dalykų "fiziškai negalima". Pažiūrėkite tvarką Maximoje - net visi sūreliai suskaičiuoti. Tas periodinis atsargų nurašymo būdas jau baigia savo kadenciją.
O inventorizacija reikalinga tik sutikrinimui, ar negrobstomas įmonės turtas, gal būt klaidų ištaisymui. Ne detalių, sunaudotų remontui, nurašymui. Be abejo, kad jokiems patikrinimams toks metodas nepraeina.

Iš PMĮ:
....
3. Pelno mokesčiui skaičiuoti vienetas gali naudoti buhalterinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus, jei šis Įstatymas nenustato ko kita.
4. Apskaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos „pirmasis į – pirmasis iš (FIFO)“ metodu. ....

Iš BAĮ:
4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais.

TAXUI.pdf

Su Rainiu sutikti negaliu, kad įmonėje negali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas. O kad tvarka turi būti, tai tikrai.

Laba diena,
malonu susipažinti . Jūs labai blaškotės po visur. Prisitatykite, sukonkretinkite savo klausimą, kad tax'iečia suprastų kas Jūs toks ir ko norite?

Na tai man pasakykit, nurašot programoje tam tikrą kiekį prekių, ir padedat į leidžiamus atskaitymus. Tai kokiu pagrindu įrodyti, kad tos prekės sunaudotos pajamoms uždirbti, o ne pvz. subjekto privatiems poreikiams tenkinti?

Na jeigu Jūs sunaudojate prekes sau (nežinau kiek ten į Jūsų įmonės darbuotojų galvas tiek varžteliu ir gaikelių tilps) ir parašote prie kokio nors remonto nurašymo aktą.
Tai kaip Jūs tada žinosite, kad sau sunaudojote.

Apsispręskite, ko jūs norite. Jeigu tvarkos ir kad niekur niekas neprapultų, tai apskaitykite atsargas kurias įmanoma pastoviai, o menkniekius (gaikutes, varžtelius, laidukus ir tt ir pan) periodiškai. kiekvienam remontininkui po atskirą sandėlį. darykite inventorizacijas kas mėn.

Yra pilna būdų, tik reikia žinoti ko Jums reikia.

Vysiskai sutinku su jūsų išsakyta nuomone. Problema kaip visada ne buhalteriuose o įmonės vadovuose, kurie nieko nesuvokia ką daro. Čia eilė metų prekes pajamuoja į sandėlį, tačiau jų išdavimo į remontą niekas nedokumentuoja, darbuotojas sunaudoja remontui ir tik pagal jam suprantamas metodikas išrašo sąskaitas. Sunaudotų detalių kiekio niekur nefiksuoja, gale metų atlieka inventorizacija ir nežmoniškai didelius trūkumus deda į leidžiamus atskaitymus be jokio pagrindimo, kad tai buvo naudota remonte. Tai vat ir ieškau tinkamiausio sprendimo kaip jam paaiškinti, kad taip negali vykti ir kažkada labai užklius tikrintojam.

Tai nuo 2012 01 01 ir reikia įvesti naują tvarką. O jau už senus laikotarpius tegul pasirašo įsakymus, kiekvieną mėn. atlieka inventorizacijas ir nurašo pamėnesiui.

Bet man kyla toks įtarimas, kad ten yra tikrai nerealus kiekiai o buvo prisipirkta iš aferistų fiktyvių faktūrų ir taip grobstomas PVM. Na tada nieko jie nekeis, kol nepaklius.