Parametruose: kodas SS_ALGA_LIGK

Perskaičiau aukščiau VMI ir Darbo inspekcijos atsakymus. Šie atsakymai patvirtino logiką, kuria vadovaujasi praktiškai kitos įmonės.
Turbūt sutiksite, kad esminis skirtumas tarp darbuotojo vykstančio į komandiruotę ir darbuotojo dirbančio kilnojamojo pobūdžio darbą (KPD) yra darbuotojo darbo vietos nuolatinumas (nenuolatinumas). Komandiruotės atveju darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą, o KPD atveju preziumuojama, kad ne. Komandiruotės atveju darbuotojui mokami dienpinigiai. Įmonė kompensuoja tokiu būdu darbuotojo padidėjusias asmenines išlaidas, kurias dirbant nuolatinėje darbo vietoje darbuotojas įprastai apmoka iš savo darbo užmokesčio. Dienpinigiai savo esme taip pat yra kompensacija - išmoka, kuria atlyginamos darbuotojui išlaidos, padarytos einant tarnybines pareigas. Dienpinigių dydis yra nustatytas norminiai aktais. Jokios atskaitomybės darbuotojui, kur išleido dienpinigius, nėra. Analogiška situacija ir su KPD. Šiuo atveju kompensuojamos darbuotojo padidėjusios išlaidos už faktiškai dirbtą tokio pobūdžio darbo laiką. KPD atveju, dalis darbuotojo išlaidų bus asmeninės (pragyvenimo) ir jos bus didesnės, nei dirbant ir gyvenant, kai turima nuolatinė darbo vieta. Darbo kodeksas kompensacijos už KPD neįvardija kaip įmonės išmokos darbuotojui už jo konkrečiai patirtas išlaidas. Jokios atskaitomybės darbuotojui, kur jis išleido daugiau, nėra. Baigtinio kompensuojamų išlaidų sąrašo nėra. Mano nuomone, kaip ir dienpinigių atveju, KPD kompensacija yra skiriama už darbo statusą (tikslinė komandiruotė ar KPD), o ne už konkrečių išlaidų dengimą. Tą ir pažymėjo Darbo inspekcija sakydama, kad "Šios kompensacijos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos" ir "...darbo įstatymai DK 144 str. 8 d. numatytų išlaidų sąrašo taip pat nepateikia" ir "dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu".
Taip mes ir darome - nurodome darbo sutartyje atlyginimą ir procentais kompensacijos dydį už KPD. Jokių patvirtinančių išlaidas dokumentų iš darbuotojų neprašome.

Apie paklausime išvardintas įmonės sąnaudas, kurias norėtumėte laikyti taip pat kompensacijomis už KPD, tai VMI savo atsakyme jų taip neįvardija nebe pagrindo. VMI rašo: "darbdavys organizuodamas darbą įmonės nustatyta tvarka suteikia darbuotojams transporto paslaugas, nuvykimui ir parvykimui iš darbo vietos naudodamas įmonės ar tam tikslui nuomojamą transportą bei išnuomoja patalpas, kuriose gali pernakvoti bet kuris darbuotojas, kuris tuo metu dirba objekte, tai nors šios darbdavio patirtos su darbuotojų vežiojimu susijusios išlaidos ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidos nėra pajamų mokesčio objektas, tačiau pagal PMĮ 17 str. 1 dalies nuostatas jos galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip sąnaudos būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti."
VMI sako, kad išlaidas patiria įmonė, o ne darbuotojas, kuriam reikia kompensuoti jo išlaidas.

Sorry, kad toks ilgokas tekstas gavosi.

Gal yra šiuo klausimu koks Darbo inspekcijos išaiškinimas?

Sveiki,

Gal yra dirbančių su restorano/kavinės moduliu. Atsidaro nauja kavinė ir turim Rivilę. Tereikia nusipirkti modulį.
Ar yra kokių minusų pliusų prieš kitas programas? Domina įvairūs praktiniai pastebėjimai, pvz. jei dirbs su staliukais keletas padavėjų ar galės vesti kiekvienas savo vardu tik savo staliukus ar ne? Ar netrukdys vienas kitam prisijungdami, kai programos vartotojai skirtingi, jungiasi kiekvienas atskirai, plius dar barmenas. Ar užtenka vienos darbo vietos moduliui?

Jei įmonė praranda klientus, reikia ieškot viduje problemų. Reikia pykti ant savęs. Kaltindami kažką kitą problemos išspręst neišeis. Yra konkurencija ir niekur dingt nuo jos. Klientas balsuoja pinigais.

Pasidalinsiu savo patirtimi.
Kiekviena įmonė man yra savita, su savo specifika, todėl žiūriu į kiekvieną individualiai. Kaip taisyklė, kai imiesi darbo, tai nežinai kiek paimti už jį. Tokiais atvejais visada sakau taip klientui: padirbsiu kokius du-tris mėnesius ir pasakysiu kiek tas darbas vertas. Tuos kelis mėnesius dirbu už darbdavio pasiūlytą atlygį, bet, žinoma, proto ribose nurodytą atlygį, kurį įvertinu iš patirties kiek jis galėtų kainuoti. Galit pasikliauti nuojauta, jei neturit supratimo kiek, savigarba pakuždės . Jei darbdavys irgi nežino (pvz. naujai įkurta įmonė), tada nustatau minimalią kainą pagal darbuotojų skaičių (30€ už darbuotoją) plius niuansai dėl IT, kasa, EKA, sąskaitų kiekiai. Darbdaviai, aišku, pasiklausinėja kitų darbdavių ar buhalterių, ir maždaug, kaip taisyklė, atlygį numažina.
Imuosi darbo. Fiksuoju savo dirbtas darbo valandas su konkrečia įmone. Visokius nukrypimus nuo normalaus darbo laiko (konsultavimasis dėl kažkokios specifinės problemos VMI, Sodros ir t.t., ar kavos atsigėrimai su darbdaviu ir pasikalbėjimai nefiksuojami). Žodžiu, eliminuoju visokius nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, sąžiningai fiksuoju tik ūkines operacijas ir ūkinius įvykius kaip parašyta Buhalterinės apskaitos įstatyme Po kelių tokių mėnesių darbo suskaičiuoju vidutiniškai kiek valandų suvalgo konkreti įmonė per mėnesį. Ateina momentas kai reikia pasakyti savo atlygį. Kiek kainuoja buhalterio darbo valanda? Šitoj vietoj vadovaujuosi statistikos departamento info: vidutinis darbo valandos brutto atlygis finansų sektoriuje - apie 8 €. Na o kiek gaunasi netto į rankas pasiskaičiuokite.
P.S. Ne visais atvejais darbdaviai sutinka mokėti tiek kiek pasakau. Tada bandau keisti darbo organizavimą perdalijant kažkokius darbus nuo savo pečių ant darbdavio. Kartais tenka ir užsispirti - irgi padeda, klientas paburba ir nusileidžia. Visada dirbu su keletas įmonių, jei kokia "varna nuo mieto, tai kita į vietą".

Kasos taisyklėse rašoma: . Tada - kasos pajamų orderis+PPK. Bet gali būti toks variantas kaip PPK taisyklėse, kai . Kaip tada kur juos segate?

Susikurkit. Pažymite failą, pelės dešinia iškviečiat meniu, ieškot Send to->Desktop

Bandykit susikurti savo papildomą ataskaitą.

Laikotarpis Nuo>2015-10-09
Laikotarpis Iki>2015-10-22

Sodra priims. Ar nesikerta su NP-SD pildymo tvarka?

taip



9J

Sutinku, tokia problema yra. Esu matęs kaip tai sprendžiama kitose programose.
1. Pragma. Ataskaitinio laikotarpio eigoje skaičiuojama vidutinė savikaina. Pajamuojant vienarūšes medžiagas savikainos pokyčiai būna nereikšmingi, todėl informacija yra patikima sprendimams priimti. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra funkcija, kurios dėka buhalterija įvykdo savikainos perskaičiavimą. Tai atliekama, kai sistemoje nebedirba kiti vartotojai (pardavėjai, vadybininkai, sandėlininkai ir kt.). Laikotarpis uždaromas, sąskaitų likučiai perkeliami į sekantį laikotarpį.
2. Rivilė. Skaičiuojama kiekvienos operacijos tiksli savikaina fiksuojant operaciją. Automatinio savikainos perskaičiavimo mechanizmo nėra. FIFO neatitikimus galima tikrinti padarius ataskaitą, kurioje matosi išfiltruotos operacijos su atsargomis, kai išlaidavimo datos yra ankstesnės nei pajamavimo. Koreguoti tenka rankiniu būdu atpalaiduojant tas operacijas ir perfiksuojant iš naujo. Perfiksuojamos ne visos operacijos nuosekliai, o tik tos kurios turi įtaką galutiniam FIFO likučiui, t.y. žiūrima, kad sandėliuose liktų vėliausiai pirktos prekės. Toks koregavimas galimas, jei BŽ nėra spausdinamas. Kitu atveju daromi koreguojantys įrašai - įverdamos operacijos su atsargomis, taisant FIFO likučius rankiniu būdu.
Abu atvejai skirtingi. 1-uoju atveju sutaupomas laikas nukrypimams ištaisyti. Bet nėra griežtos tvarkos fiksuojant operacijas registruose. Kaip praktika rodo, tai ir nebūtina, jei ataskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. 2-uoju atveju gaištamas apskaitininko laikas savikainos nukrypimams taisyti, tačiau jei procesas kontroliuojamas periodiškai dažniau nei vienąkart per metus, tai didelių problemų irgi nesukelia.

paaiškinkit plačiau...

kai vidutinis=vidurinysis:
Kita vertus, didžiausią dalį vyno nuperka vidurinysis gyventojų sluoksnis