Boba prie vairo - mirtis tarakonams!

Elvusia seniai jau laikas įsigyti laisvų rankų įrangą ir viskas bus ok

Besimaldama po miestą, telefonu nepliurpiu. Nors galėčiau: pas mane automatas. Viena ranka vistiek laisva.
Dažniausiai pliurpiu autostradoje.
Visą pusdienį paskui galvojau. Parašiau, kad blogai elgiuosi, ir gavau velnių taip, lyg nardyčiau tarp mašinų, skraidyčiau per raudoną, viena ranka nosį krapštyčiau, kita - telefoną su lūpdažiu laikyčiau ir dar nepadorius gestus rodyčiau....
Na, nėra juk taip. Ir girta nevažinėju...
Tik sakau - darau kai kurias nuodėmes. Darau.

Norėjau parašyt, o kas čia be nuodėmės? ir prisiminiau, ugi aš

Visi darome...
Aš telefonu nešneku, atsiliepiu tik kai sustoju prie raudonos. Mano ne automatas. Į mane Molėtų plente neseniai viena "blondinė" vos neįvažiavo, Tarpas tarp mūsų liko koks centimetras. Ji kalbėdama telefonu iš auikštelės įvažiavo į judrią gatvę net nestabtelėjusi. Pasitraukti neturėjau kur, nes kitoje eilėje važiavo didžiulis srautas. Mano draugė parodė jai gestą, ne vieną...
Lūpas pasidažau, bet kai prie raudonos sustoju. Vadinasi, nenusižengiu. Kolegė net nagus nusilakuoja.
O greitį viršiju... Neviršyčiau, susidarytų kamštis. Būtų avarinė situacija, nes visi nervingai lenktų ir būtų dar blogiau.

nu jo skaitau ir aš tą straipsnį, tiesą sakant tų kalbančių telefonu nekenčiu ir aš pati stengiuos to nedaryt, nebent autostradoj klaipėda - kryžkalnis kur dažniausiai būna mažai mašinų
o šiaip tai pritariu autoriui 100 proc.

Kol nevairavau, taip pat buvau visai nenuodėminga
O kaip baisiai elgiasi pėstieji pamačiau tik tada, kai pati pradėjau vairuoti,. Nes jei žmogus įsivaizduoja, kad tamsiu paros metu be atšvaito jis yra matomas, tai labai apsirinka. Ar kad gali vairuotojas staigiai sustabdyti, kai žmogus, tik pamatęs perėją, iš karto varo per ją...
Žodžiu, baisu. Seniai jau laikas bausti ir griežtai nedrausmingus pėsčiuosius, nes jie sudaro daugybę avarinių situacijų.
O vairuotojai. Labiausiai nekenčiu "nardytojų" ir "blondinių", kurios įsivaizduoja, kad jų posūkio "mirksiukas" tolygus greitosios garsiniam signalui.

Kartą buvo toks "fainas" įvykis.. važiavom su tėčiu ir perėjoj susitiko dvi bobutės.. mes tvarkingai sustojom.. o jos nusprendė, kad reik pabazaryt.. tėtis papypino, tai viena lazdele pagrūmojo rėkdama "čia mūsų zona kiek norėsiu tiek stovėsiu"

kai aš sėdžiu automobilyje, matau , kad daug pėsčiųjų reikia papurtyti, o kai kulniuoju per gatvę, noriu papurtyti vieną kitą vairuotoją. Įdomu-kodėl?
Sutinku, pėstieji elgiasi bjauriai , pvz, jeigu juos praleidžia automobilis, tai jie taip sulėtina žingsnį, kad norisi juos paiimti ir pernešti per gatvę, ir dar mane nervina dviratininkai , perėjose nenulipantys nuo dviračių. Važiuoja pvz mamka su dviračiu, o šalia mažas vaikas su apsaugom, su šalmu, bet važiuoja kaip nori. Atsitinka nelaimė, ir tėvai stebisi, kodėl tas kiaulė vairuotojas nesustojo, juk jo vaikas toks tvarkingas gatvėj.

Matyt sklerotikės pamiršo kad perėjoj esančios

Ai, visus juos užpurtyt reiktų, dviračiu pravažiuot neina

Aš manau, kad visi esame eismo dalyviai ir visi vieni kitus turime GERBTI:
prie perėjos pėstysis žiūrėti į tą pusę iš kur mašinos atvažiuoja, o ne į kitą... (ši situacija besina) arba sustoji pralesti, o pėstysis, dažniausiai senjoras, mojuoja, mol važiuok, aš vėliau praeisiu.... aš juk jau stoviu- tai ko jam nepereiti?
kartais tenka ir pačiai pėsčiūjų kailyje pabūti- visada padėkoju, kai praleidžia per perėją- akių kontaktas labai gelbsti ir už vairo ir prie zebro :) beje šypsena irgi dažnai įjungia vairuotojams stabdžius :)

Daugiausia pavojų sukelia pėstieji tamsiu paros metu užmiestyje ir vairuotojai su cigatere dantyse ir telefonu prie ausies kartu

todėl neina, kad jau ne kartą pasimokė, kad pro tą mašiną, kuri praleidžia eina, o kita iš antros juostos nė nemano stoti ir vos ne "nuskina" (o gal ir buvo jau "sukuliečitas"). Todėl neina, kol neįsitikina, kad neatlekia koks begalvis kita juosta ir kad galės saugiai pereiti visą gatvę.
(aš dabar būtent taip ir elgiuosi, geriau palauksiu 5 min. gerai apsidairysiu ir įsitinkinsiu, kad galiu tikrai eiti, kad visos mašinos toli. Nes kelis kartus taip jau buvo, kad vos ne palaidojo).
Dabar jau vėl pradėjau vaikščioti per perėjas, bet kurį laiką, tai tiek įvaryta baimės buvo, kad saugiau ir geriau jausdavausi bele kur kitur perbėgdama gatvę, tik ne per perėją. Geriau jau baudą susimokėti už tokį vaikščiojimą per gatves, negu būti numuštai per perėją.

Vadinasi, nemoki pereiti gatvės.

O kaip reikia pereiti???? eini eini, sugalvoji ir nesidarius suki sau per perėją, net nežvilgtelėjus, ar spės mašina sustoti, ania
Deja, taip nedarau, vaikštau tvarkingai (nebėgu per jas), ir tik tada pradedu eiti, kai įsitikinu, kad spės sustoti, arba kai sustoja praleisti. Bet pastaruoju atveju tai ir nervina, nes nežinai, ar kiti vairuotojai ruošiasi sustoti ir praleisti, ar lėks kaip akis išdegę, net nesupratę, kodėl kitos mašinos prie perėjos stovi.

Pažįstama ir, sakyčiau, dabar dažna situacija...

taigi... (o per tokius paskui kiek laiko gydytis reikia, ne būtinai fizines traumas, bet ir psichologines, nes įsivarai gatvių fobiją).

prie mano namo net perėją uždarė, nes daug ėjusių per perėją "nuskindavo" antros ir trečios eilės vairuotojai...Nors ta perėja buvo labai patogi...net kaimynai bandė apskųsti tą sprendimą, bet...aš pasakiau kad nepasirašysiu, nes žmogaus gyvybė svarbesnė už nepatogumą eiti aplink ir truputį sugaisto laiko...

Elste, pasveikai, matosi
Kjurate labai teisingai pasakė: akių kontaktas. Už vairo sėdi žmogus. Per perėją eina taip pat žmogus. Jie turi akis. Mato vienas kitą.
Ir galiu tik patvirtinti KJuratės žodžius: pėstysis, kuris vairuoja automobilį, eidamas per perėją, žiūri, ką daro automobilio vairuotojas. Pirmiausia, pėstysis turi būti tikras, kad vairuotojas jį mato.
O tai, kad būna tokių, kurie (nebūtinai dėl to, kad vėplos) lekia per antrą juostą ir nestabtelna: tam ir yra duotos akys. Žiūrėkim, kur einam.
Aš, lygiai taip pat, eidama per nereguliuojamą perėją, žiūriu į vairuotoją. Galvos linktelėjimu padėkoju, jei praleidžia. Nusišypsom.
Todėl, kai jau sėdi už vairo, norisi, kad pėstieji nežiūrėtų į tave kaip į potencialų žudiką, o kaip į lygiavertį eismo dalyvį ir žmogų.
Beje, vairuojantys pėstieji labiau gerbia tuos, kurie tuo metu sėdi už vairo. Nes jie suvokia, ką reiškia vairuoti.

Nu taip, kad reikia ir tel. atsiliept, ir lūpas pasidažyt, ir visa tai vairuojant. Sunku jiems O dar žiūrėk ir padangos plikos, bet žinai kokios naujos brangios, negi dabar pirksi :)

Viską taip ir darau:)) būtent žiūriu į vairuotoją ir bandau nuspėti, ar stos, ar ne
Bet... va to atlekiančio kita juosta net nespėji pamatyt, kokios spalvos mašina buvo kai nuzvimbia, tai ką jau kalbėt apie joje sėdinčio vairuotojo akių spalvą
O kol spėji įsitikinti, ar tas atlekiantis praleis, arba sustoji ir palauki, kol anus praskris, tai tas kuris gražiai sustojo tavęs praleisti, jau nervuojasi ir pypsina arba "dragina". Nu tai jo majo - tada ir nestok geriau iš viso. Aš kantri ir palauksiu, kol visi praskris, tada praeisiu. (tam net kokių 15 min. anksčiau į darbą išeinu ).