Kokius gyvūnus auginate?

Tokia judri, žingeidi.

Labai patiko nuotrauka.
www.geroszinios.lt/paveiksleliai/1993?nebezaisiu-su-jumis

Gerai kad nenuskendo

Fainuolis




pilietis.delfi.lt/news/ieskau-namu-grazuolis-mes...

Nu bet kokios akys baltos... Ar jos tikrai baltos? Mano katinos tai geltonos.

Geltonos šito katino akys.

O maniškių tai įvairios: vieno žalios, kito rudos. Yra ir geltonakis :)

Pasidžiaukime puikiu augintinio poelgiu :)
ikrauk.15min.lt/augintiniai/62829

Elvusia, ką manai apie šitą veislę. Charakterį, laikymo trūkumus ir privalumus, dresavimo galimybes. Gal aš čia per sudėtingai klausiu?

Manau, kad augintinio didžiąją dalį charakterio savybių nulemia ne veislė, o šeimininko požiūris į augintinį. Ir šeimininko stabili ar nestabili psichinė būsena.
Yra sakoma: pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu kas tu.
Man atrodo, kad tinka ir augintiniui.
Pasakyk, šunie, kas tavo šeimininkas, pasakysiu, ar galima tave glostyti.
Dėl dresavimo, iš viso, turiu atskirą nuomonę: jokio savo augintinio neatiduočiau dresavimui, jei ten nedalyvaučiau pati.
Ten dresuojama agresyviai. Agresija iššaukia agresiją.

Tokį šunį laikyčiau, net negalvodama apie jo charakterį. Jei nuo mažens jis nebus mokomas kovoti, jis ir nekovos.
O durnius gali ir iš taikiausios veislės šuns padaryti idiotą.

Mane tai labai mėgsta svetimi šunys. Net ir agresyvių veislių. O kaip sektųsi su savu, tai nežinau. Gyvendama bute nedrįstu šuns įsitaisyti, dėl galimos betvarkės ir neturėjimo kada išvesti į lauką. Vyksta ilgalaikės derybos. Kokios veislė ir t.t.
O va šito šuniuko poelgis labai patiko. Ir dydis neatrodo labai didelis.

Mes mažiems šuniukams neleisdavom žaisti tokio žaidimo: kai šuniukas tampo kokį nors skudurą ar žaislą, urzgia, ir kas nors tą tampomą daiktą iš jo atiminėja.
Galvojam, kad tai taip pat iššaukia agresiją. Jis gina savo daiktą agresyviai.
Mano šuo tikrai manęs neapgintų. Jis, iš viso, nežino, kas yra agresija. Nors, kelis kartus, kai tokie mažiukai dvornios puolė jį kaip pasiutę, jis atsakė urzgimu. O, kai puolė didelis šuo, visa laimė, kad vyras vedžiojo - nežinau, kas būtų. Apgynė mūsų šunį nuo užpuoliko
Na, bet tai nurašykim jo veislei. Labradorai, iš esmės, yra geriečiai.
Turim dar du dvornias: nu, atrodo labai pasiutę. Loja kaip patrakę, jei kas nors įvažiuoja į kiemą. Bet, kai paleidžiam - nekreipia į atėjusius dėmesio.
Bet jie neauklėti. Ir sunku pasakyti, kaip suveiktų jų smegenėlės.
Paštininkę tai, turbūt, suvalgytų.

Na vat su tuo vedžiojimu tai jau kaip poteriai. Jau kartojuosi: lyja, sninga, pavargus, skauda galvą. Negali būti nei vienos priežasties, kuri sutrukdytų išvesti šunį.
Na, būna, kad prašau vyro: būk geras, nors vakarais mano laikas vedžioti šunį - pavedžiok.
Bet šuo ne durnas. Jis žino, kad vyras tai išves jį trumpam ir tik po savo pievutę.
O su manimi jis nueis ir nubėgs kelis kilometrus.
Tai tik rytiniai ir vakariniai pasivaikščiojimai.
Dar būna dieniniai pasibėgiojimai po pievas. Kai susikraunam šunis į mašiną ir važiuojam.
Tada jau imam ir vieną dvornią. Kitas tuo metu būna paleidžiamas kieme.
Gyvūnams reikalingas dėmesys ir priežiūra.
Vien pamaitinti jų neužtenka.

Mane tai domina šunys (veislės), kurie kaip skaičiau apie vieną veislę "sugeba priimti tinkamus sprendimus". Manau, kad tokių veislių yra ne ta vienintelė. Taip pat, esant reikalui, gebėtų būti draugas ir pagalbininkas. Mačiau klipus, kaip mokomi šuniukai padėti neįgaliam, senam žmogui.
O dėl vedžiojimo. Tai dėl to ir nėra to šuniuko pas mus, nes suaugusieji buvo labai užimti, o vaikai, su jais nėra garantijų. O šuo sulaukia ir dvidešimt metų.
Mane tai dar domina antsnukio klausimas. Kaip suprantu jis privalomas, o šunys su tuo nesutinka. Dar skiepai, ligos, parazitai.
Vieną gyvūną mes turime. Degutį. Meilės ir dėmesio jam netrūksta. Ir narvo man tvarkyti nereikia. Yra kas sutvarko. Ir gudrus gyvūnas be galo. Bet jam visko reikia gerokai mažiau negu šuniui.

Skiepai, ligos, parazitai - tam yra vet. gydytojai.
Nesuku sau galvos dėl to. Žinoma, nuo kirminų, nuo blusų ir nuo erkučių arba erkių - čia jau pati pasireguliuoju kada sumaitinti ar sulašinti.
Bet tuomet perku visiems vienu ėjimu. Kad nesusimaišyti.
Pernai buvau nupirkusi savo dvornioms gintarinius karolius.
Pametė, šikniai :)

Antsnukio neturim.
Turbūt, galvotų, kad nubaustas už ką nors, jei antsnukį uždėtume.
Kartą grietinės indelį, juokaudami, uždėjom ant snukio. Nes pastoviai sėdi ir prašo ėsti. Atrodo, kad nešerti kokį mėnesį. Tokios panikos akyse buvau nemačiusi. Galvojom, kad širdis šuniui sustos.
Nuo to laiko grietinės indelį ima tik iš savo dubenėlio

Ar karoliai tikrai padeda? Ir ar nuo visų gyvių?

Net nežinau, ar padeda.
Na, nebuvo įsisiurbus nei viena erkė. Ir blusų šuniukai neturėjo.
Reiškia, padeda :)
Man jie labai gražiai atrodė abudu su tais karoliais :)
Taip kaip katinai su dirželiais man gražiai atrodo.
Sukabinu visiems po varpelį ir tabaluojasi visą vasarą :)))

Elvusia, o tu nematai, kad pati sau prieštarauji? Juk lygiai taip pat ir koviniai šunys yra išveisti, tik ne šeimai, - kovoms. Ir auklėk tu jo neauklėjęs, prigimties nepakeisi. Dar kiek teko susidurti, apie jų šeimininkus galima pasakyt tą patį ką ir apie BMV vairuotojus: ne kiekvienas, kas laiko kovinį šunį, yra idiotas, bet kiekvienas idiotas laiko kovinį šunį.

O kokios veislės šunį laikytum, jei norėtum, kad jis būtų trumpaplaukis, ne arklio dydžio ir dar protingas: sugebėtų būti palydovas arti devyniasdešimties metų žmogui, bet patiktų ir vaikams.

Katinas
arba dvartenjeras.... trumpo kailio, nedidelis ir trumpų kojų :).
P.S. trumpas kailis nereiškia, kad nesišers

Su dvarterjerais prasidėti bijau. Vienas man žinomas dvarterjeras svečiui namuose net indų nunešti į virtuvę be dantų žymių ant kojos neleidžia...

DKate, taip pat ir veislinis... čia jau auklėjimo bėda koks šeiminkas toks ir šuo....
Pvz. Border Collie yra protingiausi šunys pasaulyje, jų intelektas aukščiausias. Tik... apie juos yra pasakyta taip, kad arba tu juos arba jie tave išauklėja... tad ir koks protingas šuo būtų, jei nemoki su juo elgtis, tai nieko ir nesigaus.