Tantjemos?

Tai viskas teisingai - jei Vadovai matys kaip dar viena taupymo būda ir nesugebės įrodyti faktinio valdybos darbo tai vėl taps neleidžiais atskaitimais.

O pagal tantejemos priskiriamos sąnaudomis tą laikotarpį kada paskiriamos.

Tantjemų valdybos nariams mokėjimas (bendri principai) turi būti numatytas (ir paprastai numatomas) valdybos darbo reglamente.
Tantjemų dydis už konkrečius metus ir konkretiems valdybos nariams patvirtinamas valdybos posėdyje.
Akcininkų susirinkimui pateikiamas tik bendra pelno dalis, skiriama tantjemoms.

O galima plačiau iš Jūsų prašymo susidaro vaizdas, kad akcininkai čia "tarp kitko", Vadyba sau paskaičiuoja ir paskirsto tantjemas, o akcininkai jau neturi jokio pasirinkimo...

ABĮ nustato
8. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu teikia juos stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Akcininkai tvirtina, kiek pelno paskirti tantjemoms.
Bet kiek kokiam valdybos nariui konkrečiai pinigų skirta, jiems žinoti nereikia - tą visą sumą skirstyti tai jau valdybos kompetencija. Paprastai valdybos pirmininkui skiriama didesnis procentas, gali būti ir kiti kriterijai.
Bet aš tai esu griežtai priešiškai nusiteikęs prieš tantjemų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams. Negali taip būti, juk čia absoliučiai ir kvailiui aiškus pelno skirstymas - kokie leidžiami atskaitymai
O jei jau leidžiami, atseit, norima traktuoti kaip legalias, bet priklausomai nuo darbo rezultatų mokamas algas valdybos nariams - gerai, bet tada skaičiuokime nuo jų Sodros įmokas - lygiai kaip skaičiuojama nuo premijų darbuotojams. Kam tos išimtys?

Niekas gi netrukdo mokėti Daugiau PELNO mokesčio. Pats pakeitimas nėra labai blogas - bloga paslėpta jo tendencija ir "stambiujų" verslininkų pamaloninimas.

Įkišiu savo trigrašį.
O kas čia tokio globalaus ir neteisingo įvyko? Kad jau gąsdinatės kainų šuoliais ir EURo įvedimo žlugimu?
Man, pavyzdžiui, visai nenormalu, kad dividendai Lietuvoje apmokestinami 40 procentų (buvo 46, aplamai absurdas). Palyginkime Latviją ir Estiją, ten gyventojo lygmeny jie neapmokestinami. Vadinasi, apsimoka investuoti ten labiau. Tai pirma.
Antra. Verslininkai tam ir dirba, kad uždirbtų, nustokim skaičiuoti svetimus pinigus. Jie aprūpina žmones darbu. Jie moka mokesčius valstybei. Tai antra.
Tantjemos. Na joms išlieka tam tikri apribojimai (1/5 grynojo pelno, būtinai sumokėti mokesčiai). Nepradės pinigus skaičiuojantis verslininkas taškytis be reikalo. Be to lyginant su DU, ne ką mažesnė mokesčių našta. Palengvino PM įstatymo lygmeny. Bet pelno mokesčio dalis biudžete sąlyginai yra mizerinė. Nieko TOKIO, mano nuomone, neįvyko.
Manau, kad tai ir buvo priežastis, kodėl buvo pataisyti mokesčių įstatymai. Taip, padarytos nuolaidos verslui, ar tai labai jau neteisinga- nedrįsčiau teigti. Lietuva nepatraukli investuotojui. Tuo reikia rūpintis, nes aplink mus esantys kaimynai daug labiau konkurencingesni šioje srityje.
Techniniai dalykai (rezervai, kaupimai ir etc.), čia jau kita kalba.

1. Kaip gaunate 40 procentų dividendų apmokestinimą?
2. Absurdiška ir nemokšiška išmokas iš pelno, ir ne bet kokias, o būtent atsirandančias akcininkams skirstant pelną, priskirti sąnaudoms, mažinančioms pelną. Tai parodo (eilinį kartą) įstatymų kūrėjų ekonominio išsilavinimo lygį.
3. Padaryta "nuolaida" praktiškai galės pasinaudoti tik stambių įmonių valdybos nariai, kurie ir taip yra milijonieriai, ne smulkus ir vidutinis verslas. Todėl ir įtarimas, kad pataisa nupirkta - jiems niekada gana nebus.

1. 20 pelno moekstis + 20 GPM
2. Ekonomine (grynąja) prasme, taip, galbūt nemokšiška. Bet visa kita, nieko blogo nematau.
3.Man nekliūna milijonieriai. Tegu tik uždirba. Nuo to ir valstybei ir mums bus tik geriau. Mes visi iš jų gyvename. Aš jų vietoje būti tikrai nenorėčiau.
Man kliūna armija valdininkų, ne biudžetininkai, ne. Tie gauna kapeikas.
Smulkus ir vidutinis verslas. Čia kitas klausimas. Mano nuomone, smulkus ir vidutinis verslas turėtų būti skatinamas už kiekvienos darbo vietos sukūrimą. Bet ne verslininkai dėl to kalti, kad jis neskatinamas.
Gana nebus... Kaip socialistiška. Aš niekada nebuvau socialistė, todėl tokių pasakymų paprasčiausiai nesuprantu. Gana nebūna kyšininkams, tiems tai tikrai nebūna.

1. Dividendai apmokestinami 36 procentais. Kad procentai nesudedami, tai mane išmokė gal 6-oje klasėje, nepamenu tiksliai.
2. Tos pačios išmokos iš pelno - dividendai ir tantjemos. Pirmųjų apmokestinimas 36 procentai, antrųjų tik 15 (paaiškinu - jos pelno mokesčiu, tuo 20 procentų neapmokestinamos). Dividendai skiriami daugybei smulkių akcininkų,kaip sako Saulius Poška, vargetoms (pavyzdys - Telekomo akcininkai, smulkių UAB'ų akcininkai). Tantjemos - vos keliasdešimčiai, gal keliems šimtams, dažnai net ne verslininkų, nieko neinvestavusių, o pagal neaiškias, dar iš socialistinių laikų pagal pažintis (AMB) į valdybas patekusių asmenų.
Nestebina tokia akivaizdi nelygybė?
Ir visiškai nesuprantu nuomonės, kad "mes iš milijonierių gyvename"? Aš pripažįstu ir gerbiu verslininkus, kurie tikrai patys, daugiau ar mažiau sąžiningai, tuos milijonus užsidirbo. Jie tikrai ir darbo vietas įkūrė, ir patys visą gyvenimą daug dirbo ir tebedirba. Taip, jie duoda daug naudos Lietuvai.
Bet aš žinau labai gerai, iš kur Boso, Šleževičiaus, Žiemelio ir panašių veikėjų milijonai. O visą gyvenimą tik valdininkais dirbę, muitininkai ir t.t. - iš kur jų milijonai?
Gal ne mes iš jų, o jie iš mūsų gyvena ir klesti nebaudžiami?

Na, su lygtimis pas mane viskas tvarkoje. Aš taip preciziškai neskaičiavau. Ne esmė. Nesuprantu, kodėl iš žmonių reikia atimti visus jų uždirbtus pinigus. Mokesčių našta yra didžiulė.
Yra įrodyta labai žymių žmonių, kad keliant mokesčius, absoliuti masė pinigų, patenkanti į biudžetą, nuo to dažniausiai nepadidėja, deja.
Ir net labai aukštai išsivysčiusios šalys, kuriose mokesčiai labai aukšti, nuo tokios savo politikos nukentėjo -buvo perkeliamos gamybos, specialistai važiavo dirbti kitur ir etc.
Ok, 20 procentų iš tantjemų išbraukiu.
Kas kaip pateko į valdybas. Vėlgi tai jau klausimas ne verslo. Tai visos mūsų sistemos klausimas.
Imant hipotetiškai, atmetant nesąžinigai patekusius, nieko neveikiančius ir etc valdybos. Nieko baisaus nematau. Na sumažino mokestinę naštą. Seniai laikas.
Taip, mes gyvename tik verslo dėka. Kuo palankesnė bus jam atmosfera, tuo bus geriau mums. Verslas kuria darbo vietas.
Man labai įstrigo diskusija su vienu labai protingu verslininku, po to, kai buvo padidinti mokesčiai (kalba apie dividendus). Jo nuomonė vienareikšmiška. Verslininkai "balino" savo verslą, nes užsisimti šešėliniu paprasčiausiai neapsimokėjo, kaštai buvo per dideli. Bet kai tai atsiperka- vėl lendama į pogrindį, kas linksmai vyksta šiuo metu.
Nustokim visus matuoti pagal vieną kurpalių. Visi nesąžinigi, visi blogi, tik ir galvoja, kaip apgauti vargšus. Mažiausia socialinė nelygybė yra tose šalyse, kur tam tikras procentas LABAI turtingų žmonių. Bet tam, kad pinigai uždirbtų pinigus, reikia visos armojis kitų, ne tokių turtingų.
O mūsų komsomolcų, partinių ir etc. sukrauti milijonai- teisėsaugos (kuriai nusišvilpt), valdžios (kuriai nusišvilpt) ir t.t. reikalas. Vėlgi SISTEMA.
Aš jau linkusi pritarti nuomonei, kad užbrėžiam liniją, nes vistiek niekas jau nieko nepakeis, ir jei tie pinigai nesutepti bent jau krauju, tegu jie dirba ir bent jau dabar valstybei neša naudą. Nes nei politinės valios, nei kitokios ką nors pakeist jau nebus. Laukinį kapitalizmą praėjo visos civilizuotos šalys. Tik jos tapo civilizuotomis, o mes laukėjame.

Žinokit, na neramina mane šita tema , nors tu ką.
Vis negalėjau įsikirsti apie ką diskusinam. kas tokio esminio, jaukiančio apskaitą, įvyko. na neįsikertu, nors tu ką.
Tik tai, kad patapo leidžiamais atskaitymais.
Sąnaudomis tantjemos patapo jau nuo 2004 metų, įsigaliojus -ams. Čia nieko naujo. Nesupratau, kuo piktinamasi.
Dėl rezervo. Dar 2006 metais R.Zakalskienė rekomendavo sudaryti tantjemoms rezervą, idant "finansinėje apskaitoje nepaskirstytasis pelnas būtų sumažintas, o jo dydis nesiskirtų nuo akcininkų susirinkimo protokole nurodytos likusio nepaskirstyto pelno sumos".
Dėl kaupimo. Kiek suprantu, šis klausimas iš tikro ir rūpi wolfui, pradėjusiam šią diskusiją. Manau , kad tai ta situacija, kai vadovaučiausi pinigų principu.Nelabai įsivaizduoju operacijos atbuline tvarka, sąnaudas realiai įmonės patirs einamaisiais metais.
Tai tik mano nuomonė.

Dalia, aš irgi dideliu problemu nematau, tai kaupimo principo cia taikyti nepavyktu.
Diskusija įsibegejo daugiau dėl prasmes. Kokia tikslui tai padaryta ir kas iš to turės naudos.
Kas mokėjo tantjemas tas ir mokės, - nes tai buvo susiję su valdymu ir t.t. - ir leidžiami ar neleidžiami atskaitymai nebuvo kliūtis.
Sutinku verslas suka varikliuką, bet čia kaip jau buvo minėta įtarių nesąžiningo verslo lengvatos" pirkimą, o ne bendra verslo skatinima likti ir dirbti Lietuvoje.
Jei norima skatinti verslą, dar labiau galima gerinti 5 proc. tarifo taikymo sąlygas (mažinti apribojimus - pvz. padidinti darbuotojų skaičiu - ka ta 10 darbuotojų riba - gal darbdavys vien dėl to apribojimo nepriima į darbą papildoma, nekuria naujų darbo vietų).

Esmė apie kuria mes kalbme - taip verslą reikia skaitinti, bet šio atvėju jau tikrai preitą absoliučiai ne per tą vietą.

Vis neduoda ramybės tas klausimas.
VAS labai neaiškiai išdėsto ta tantjemų priskaičiavimo ir išmokėjimo momentą.
Jie nelabai vienodai , mano supratimu, taiko kai kuriuos apskaitos principus.
Esminių klaidų taisymui rekomenduoja per 34 sąskaita tvarkyti.
Kai išmokos iš pelno paskirstymo, tai jau per sąnaudų sąskaitas. Bet tai neįmanoma padaryti , na beveik, laiko atžvilgiu.
Štai kas sakoma apie atostoginius>
16.2. darbo uţmokestis uţ atostogas;
Kaupimo principas reikalauja sąnaudas pripažinti tą ataskaitinį laikotarpį, kada jos patiriamos. Todėl įmonės patiriamos atostoginių sąnaudos ir atostoginių kaupiniai (įsipareigojimas) turėtų būti įvertinami ir apskaitoje parodomi tais metais, kada faktiškai atostogos uždirbamos, bet ne tada, kai darbuotojas jomis pasinaudoja.
Kuom gi skiriasi tantjemos ar premijos?
Jos turėtų pasirodyti taip pat tame laikotarpyje, kada jos uždirbamos.
Todėl manau, kad turėtu įmonės daryti arba kaupimus arba nurašyti per 34 sąsklaitą.
Kitu atveju, jei pripažinti piniginiu principu, kas labai nelogiška, tai tada labai netikslu bus sekančiais metais
6. Bendrovė šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytiems tikslams gali skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno.
Kitas pastebėjimas, kad į stebėtojų tarybas, valdybas, direktorius ir kitus vadovaujamus didelių įmonių postus užima tie patys asmenys, kurie jau gruodžio mėn. o gal net ir anksčiau žino, ar bus tos premijos ir tantjemos ar ne. Akcininkų susirinkimas tvirtina paruoštus pelno skirstymo projektus. Akcininkai prabalsuoja. Teko stebėti vieną kartą didelės įmonės akcininkų susirinkimą ir tvirtinimo procedūras, tai kas paruošta, tas ir patvirtinta.
Dėl leidžiamų atskaitymu PM apskaičiavime - kodėl turėčiau mokėti pelno mokesti didesni už tą laikotarpį, kuriam ir priklauso tos visos uždirbtos išmokos.

Darote esminę klaidą, jei manote, kad "tantjemos uždirbamos" ir iš to ekstrapoliuojate, kad joms reikalingi kaupimai.
Pamąstykite - tai visiškai kitos rūšies išmokos, negu nepanaudotos atostogos. Jokiu būdu negalima paralelė tarp DU ir tantjemų.
Panašumą tarp premijų darbuotojams ir tantjemų galima įžvelgti - bet juk premijoms jokie kaupimai nesudaromi, jos priklauso (dažniausiai) nuo metinių rezultatų.
O jei kažkokiais išmąstymais (tik ne kaupimais) bandysite tantjemas priskirti to laikotarpio, kuriuo jos atseit "uždirbtos", sąnaudoms, gausite amžiną ciklą.
Mano nuomone, ši aiškiai stambiųjų krautuvininkų ir bankininkų prastumta pataisa visiškai nubraukia bet kokią logiką ir eilinį kartą patvirtina, kad mokesčių sistema Lietuvoje yra regresinė.
Tūkstančiai smulkiųjų verslininkų, po vieną - du - tris - sudėję savo santaupas, įkūrę verslą (ir darbo vietas), bandydami pasinaudoti savo darbo ir įdėto kapitalo rezultatais (išsimokėti pelną), įstatymiškai tegali jį pasiimti tik kaip dividendus ir tokiu būdu sumokėti net 36 procentus valstybei.
O tantjemų apmokestinimas - 15 procentų.

Uždirbo pelno 100 Lt.
Sumokėjo 20 Lt pelno mokesčio - liko 80 Lt dividendams.
Nuo dividendų dar 20 proc. GPM - 16 Lt, lieka 64 Lt.
Tai ir yra 36 procentai.
Tiesa, dabar pelno mokestis lyg ir 15 procentų, tai mažiau išeis, bendras apmokestinimas tik 32 procentai.
Vistiek dvigubai didesnis, negu krautuvininkai už savo tantjemas mokės. Nes tantjemos leidžiami atskaitymai, tegu ne tais pačiais metais, bet iš pelno atimamos ir tokiu būdu neapmokestinamos.

Tantjemos gali būti mokamos, kai įmonė uždirba pelno. Jei pelno nėra, nėra jokio svarstymo apie tantjemų mokėjimo.
Tantjemos mokamos stebėtojų tarybos nariams ir valdybos nariams.
32 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas
1. Stebėtojų taryba:
1) renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovą) ir atšaukia juos iš pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas;
2) prižiūri valdybos ir bendrovės vadovo veiklą;
3) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto ir bendrovės veiklos ataskaitos, taip pat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos;
4) teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;
5) sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.
2. Stebėtojų taryba neturi teisės šio Įstatymo ir bendrovės įstatų jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems bendrovės organams.
3. Stebėtojų taryba turi teisę prašyti bendrovės valdybą ir bendrovės vadovą pateikti su bendrovės veikla susijusius dokumentus.
4. Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti komercines (gamybines) paslaptis, kurias jie sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais.
5. Stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos posėdžiai taip pat gali būti šaukiami ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių sprendimu.
6. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.
7. Stebėtojų tarybos narys savo valią − už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs – gali pranešti balsuodamas raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.
8. Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių. Iš anksto balsavę stebėtojų tarybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Nutarimas atšaukti valdybos narį gali būti priimtas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių.
9. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami.
10. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato stebėtojų tarybos priimtas jos darbo reglamentas
34 straipsnis. Valdybos kompetencija
1. Valdyba svarsto ir tvirtina:
1) bendrovės veiklos strategiją;
2) bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
3) pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
4) bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.
2. Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.
3. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša.
4. Valdyba priima:
1) sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
2) sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes;
3) sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
4) sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
5) sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
6) sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;
7) Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais − sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;
8) kitus bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.
5. Įstatuose gali būti numatyta, kad valdyba, prieš priimdama šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus.
6. Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.
7. Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:
1) bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą;
2) bendrovės veiklos organizavimą;
3) bendrovės finansinę būklę;
4) ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.
8. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba nustato bendrovėje taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus.
9. Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.
10. Valdyba privalo pateikti stebėtojų tarybai jos prašomus su bendrovės veikla susijusius dokumentus.
11. Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.
12. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

Tiek stebėtojų taryba, tiek valdyba turi daug kompetencijos įtakoti įmonės rezultatams. Kitaip tariant, jie turi pakankamai daug darbo, kad galutiniai rezultatai būtų palankūs jiems :))
Tai aš darau išvada, kad kai jie dirba , tai ir užsidirba neblogai. Kai nedirba, tai ir negauna, nes pelno nėra arba jis ne toks, kad galėtų gauti tantjemas.
Tai , kad inicijuoti PM įstatymo pataisą dėl tantjemų priskirimo prie leidžiamų atskaitymų , manau, taip pat pasidarbavo kažkas, kas priklauso arba stebėtojų tarybai arba valdybai.
[quote:065f1ce061]
Pamąstykite - tai visiškai kitos rūšies išmokos, negu nepanaudotos atostogos. Jokiu būdu negalima paralelė tarp DU ir tantjemų[/quote].
Taip sutinku.
DU išmokamas nepriklausomai, kas metų gale bus - ar pelnas ar nuostolis.
O tantjemas turi užsidirbti :)) ir tai yra tikraja ta žodžio prasme - užsidirbti.
[quote:065f1ce061]
Panašumą tarp premijų darbuotojams ir tantjemų galima įžvelgti - bet juk premijoms jokie kaupimai nesudaromi, jos priklauso (dažniausiai) nuo metinių rezultatų[/quote]
Taigi, kad tiek premijos tiek ir tantjemos mokamos , kai yra geri rezultatai. Premijoms nėra, na bent aš niekur nemačiau, draudimo mokėtis avansu, ta prasme metų eigoje.
Todėl premijos kaip ir nekliuva čia mums.
[quote:065f1ce061]
O jei kažkokiais išmąstymais (tik ne kaupimais) bandysite tantjemas priskirti to laikotarpio, kuriuo jos atseit "uždirbtos", sąnaudoms, gausite amžiną ciklą[/quote]
O gal galite ta cikla kažkaip pavaizduoti, nes aš nelabai įsivaizduoju tą amžinumą. Prašau.

Aš vistiek nesuprantu, kas tokio įvyko.
Pirma.Tantjemos- sąnaudos jau nuo 2004 metų. Negi dabar tik sužinojote? Neprisimenu tada tokios diskusijos.
Antra. Apie kaupimo principo taikymą šiuo atveju. Neįsivaizduoju kaip. Šiuo atveju sąnaudos patiriamos išmokų momentų.
Trečia. Vienintelė naujovė. Leidžiami atskaitymai. Kokį sąmokslą matote šiuo atveju? Tai nėra tokios sumos (pelno mokesčio), kad iš esmės kažką pakeistų biudžete ir įmonėje. Dar turint omeny, kad dauguma įmonių šiuo metu ir taip dirba nuostolingai.

Išvada- diskusija gerokai pavėlavo.Diskutuot reikėjo tada, kai dividendai buvo apmokestinti dvigubai(aš taip precižiškai kaip Rainis neskaičiuoju), o tantjemų apmokestinimas nepakito, nes tai nebuvo išmokos iš pelno.

"Amžino" ciklo pavyzdys (toks neprofesionalus, bet esmę įsivaizduoti galima. Programuotojai gerai žinos, apie ką kalbu).
2010 metais apskaičiuota 1000 Lt pelno. Pelno mokestis 150 Lt, paskirstymui 850 Lt.
Paskyrė (tantjemoms, bet kam) 10 % - 85 Lt. Kadangi tai leidžiami atskaitymai, atimame iš tų pačių metų pelno, gauname, kad pelno tik 915 Lt. Pelno mokestis 137.25 Lt, paskirstymui 862.75 Lt, tantjemoms 86.28 Lt, pelnas 913.72 Lt, pelno mokestis 137.06 Lt ... ir taip toliau...

Nesuprantate, nes nenorite suprasti. Ir jūsų atsirašinėjimai yra tipiška demagogija.
Kalbu apie apmokestinimo NELYGYBĘ.

Žinot, gerbiamasis, iš kur toks pyktis?
Kaltinat kitus demagogija? Paskaitykit ką pats rašote.
Jei aš rašau, kad PMĮ dabar atitinka reikalavimus (ko nebuvo)- tai demagogija?
Ir kad tie apmokestinimo skirtumai atsirado jau tikrai ne šiandien- demagogija?
Kad vienintelis tikras pasikeitimas- leidžiami atskaitymai- demagogija?
Žinot, ką, diskusinkit vienas.