Akimirka

Baravykų dygimo pikas buvo šeštadienį (ech, o aš tuo tarpu jūroj kojas ploviau )
Tą dieną virusas rado virš 80 baravykų. Paskambino, pasigyrė. Maniau, meluoja, mane iš pajūrio išvilioti nori. Nu, žinokit, nemelavo, radau šaldiklyje į maišelius dailiai sudėliotus
Vakar iš ankstaus ryto nulapnojau į mišką - radau ir aš baravykų.
Dovanokit, kad fotosesijos nepadariau, labai į darbą po to skubėjau.
Bet, kaip prityrusi grybautoja, galiu pasakyti: dar ne tikrasis grybų dygimas. Čia toks, vienkartinis pasaulio pažiūrėjimas. Nes tikrajam grybų dygimui oras reikalingas visai ne toks, koks yra dabar - jiem per karšta ir trūksta drėgmės. Na, nebent užlytų greituoju būdu.
O voveraitės jau seniai dygsta ir auga, ir joms oras beveik tinkamas.

laba grybų diena:)

Tai Jūsų kraštuose gal daugiau palijo, o pas mus tikrai bus per mažai drėgmės baravykams augt. Voveruškų ir tai tik kibiro dugną pririnkau prieš porą savaičių. O tikrasis dygimas prasideda rugpjūčio pabaigoje. Jeigu metai grybingi, tai bus labai daug grybų, o jei ne, tai vis tiek bus užtektinai.

dabar tai Kaunas gerai gaus, nes viskas aptemo

Taip, man ir taip atrodo, kad čia toks vasarinis vienkartinis "pratrydimas" (sorry, mes taip vadiname), jis būna trumpalaikis, bet efektyvus, kas atsiduria laiku ir vietoje. Aš neatsidūriau , prisirinkau tik kazlėkų, paberžių ir ūmėdžių. Bet jau kaaippp skanu buvo Bijau, kad jei nebus lietaus, tuo ir baigsis. Lauksime tikrojo sezono (šiandien Delfyje žiūrint nuotraukas net galva įsiskaudo nuo užplūdusio adrenalino ir pavydo)

Ir pas mus temsta. Valiooooo Jau ir griaustinis pasigirdo. Malonus toks, aidintis, nerūstus, nesitrankantis....

Bet prisirinkai. O pas mus grybai gatavai džiovinti. Tie 824 lašai, kur Artas suskaičiavo, mūsų kraštuose iškrito dulkes vos sudrėkinusia pusvalandžio dulksna. Net valytuvų nereikia jungti.

o pas mus lijo gerai, nes valytuvai vos spėjo dirbti... ir žolę puikiai palaistė

be be be...
O aš Teleloto laimėjau navigatorių Lark. Va.
Kur jį dabar reikės dėti?

man atiduok

Artėja ruduo, pasipildo rūsiai.... Darysim mainus, stenkis

Nervuojamės toliau:
pilietis.delfi.lt/naujienos/grybus-ne-rinko-o-si...

Oi, Byla, nu pavarei

Čia mano vienas kolega man pavarė.... Bet sąžinė nebeleido sukelti visko. Vaizdai iš Rusijos.
Ištrinu. Nes labai jau nervina kai tokia ilga žinutė.

Pateko žmogus į rojų. Žiūri, o ten visi laimingi vaikšto, geranoriški, atviri, šypsosi. Ir aplink viskas kaip įprastame gyvenime. Pasivaikščiojo, pasižvalgė, patiko. Ir sako archangelui:
- O galima pasižiūrėti koks yra pragaras? Nors viena akimi!
- Gerai, eime, parodysiu.
Ateina jie į pragarą. Žmogus žiūri, o ten viskas lyg ir taip pat kaip rojuje, kaip ir įprastame gyvenime, tik žmonės kažkokie pikti, susiraukę, matos, kad negerai jiems čia. Jis ir klausia archangelo:
- Čia juk viskas lyg ir taip pat kaip ir rojuje! Kodėl jie visi tokie nepatenkinti?
- O todėl, kad jie mano, jog rojuje geriau.

http://psichika.eu/blog/pasakecia-nepatenkinti-zmones/

....

Žmogus privalo realizuoti savo galimybes. Mes visi gimstame princai ir princesės, kad taptume karaliais ir karalienėmis. Deja, auklėjimo procese mums užtempiama varlės oda. Kai kurie jos nenusikrato visą gyvenimą, kadangi nėra tokio burtininko, kuris ją nuo mūsų nuplėštų. Tai padaryti reikia patiems!

Kad taptume “karaliais”, nebūtinai turime pakilti iki prezidento ar svarbaus vadovo pareigų, nebūtinai turime laimėti kokios nors sporto šakos pasaulio čempionatą, nebūtinai turime tapti geriausiais oratoriais ar dainininkais.

“Karalius” yra tas, kuris savo darbą sugeba atlikti taip, kaip jo nemoka atlikti niekas kitas. Tai nereiškia “atlikti geriau už visus” arba “patikti visiems”.

Rostove buvo kavinė “Draugystė”. Senesniais laikais visi miesto gurmanai bent sykį per mėnesį eidavo į šią kavinę ir pralaukę eilėje dvi tris valandas užsisakydavo soliankos sriubos, kartais daugiau nieko. Ten jie vesdavosi ir svečius, atvykusius iš kitų miestų. Tačiau po kiek laiko soliankos skonis pakito, ir eilės dingo. Paaiškėjo, kad virėją, kuris tą sriubą virdavo, paviliojo į kitą miestą. Šį virėją galima vadinti “karaliumi”.

“Karalių” esama tarp įvairių profesijų žmonių. Jie visada turi savo stilių, savo braižą. Tokių žmonių neįmanoma nukopijuoti, nes jie į darbą įdeda savo nepakartojamą sielą. Jų darbo rezultatai unikalūs.

Kai tai žino, jie jaučiasi nepakeičiami, ypatingi. Kiekvienas iš mūsų esam unikalūs, vieninteliai, bet “karaliais” tapsime tik išmokę savo darbą atlikti taip, kaip niekas daugiau jo atlikti nesugeba.

A. Maslou tikrais žmonėmis laikė tik tuos, kurių tikslas yra savo gabumų vystymas ir visiška savirealizacija – tai siekis tapti “karaliais”.

Blogai, jei didelio kolektyvo ar tarkim šalies vadovas nėra “karalius”. Tada paprasčiausiai nebus vietos ar tinkamų sąlygų karalių judėjimui, žmonės ims kovoti arba pabėgs ten, kur jų augimas nėra stabdomas.

Nu zdraste
Ką tik norėjau tas gėrybes žmonėms parodyti, o tu ištrynei, sudėk atgal, kąąąą

Labai keistas jausmas, tarsi kažko artimo netekus...
www.delfi.lt/news/daily/crime/sudege-balbie...

Man irgi gaila. Sena toji bažnyčia. Vis pasižiūrėdavau į šv. Marijos statulėlę virš durų pro šalį pravažiuodama. Vis ketinau kada nors apsilankyti.... http://lt.wikipedia.org/wiki/Balbieri%C5%A1kio_%C5%A0v%C4%8D._Mergel%C4%97s_Marijos_Ro%C5%BEan%C4%8Diaus_ba%C5%BEny%C4%8Dia

Esu netikinti. Bet tai istorija, kažkas ją statė. Labai patinka laidos apie miestelius Nijolės Baužytės. Tai yra tai, ko niekas nepakeis, niekas nebeatstatys, tai pradingusi mūsų istorija - sudegusi bažnyčia