Siūlau išlieti agresiją!

Mano a.a. tėvai negirtavo, bet labai gerai žinau, kad girtaujantiems didesnė meilė yra degtinei , o jai pasibaigus , vaikams. Bet dažniausiai degtinę, keičia vaisiukas, o vaisiuką alus, tai sunku tam vaikui sulaukti savo eilės, būt pamyluotam.

Labai pritariu Urtelei. Teko matyti laidą apie daukiavaikę menininkų šeimą. Gyveno kaime baisiomis sąlygomis. Kaimynai nepadėjo. Bet kai pakalbino juos paaiškėjo: kad kai atsikraustė visas kaimas padėjo. Susodino bulvių lauką visi bendrai. Jiems reikėjo tik nusikasti ar bent parodyti iniciatyva, kad padėtų kaimynai. Bulvės liko po žeme amžiais.
Vai kai tokius pamatai, tai nesinori padėti. O kai žmogus stengiasi, tai ir vargani namai jaukiai ir gražiai atrodo. Juk susitvarkyti kiemą - pinigų nereikia.

na jei tau vaikystej niekada nebuvo idomu pazaisti šuniuku, o cia dar šuns buda vietoj, aš net neabėjoju, kad Saulius joje irgi tupėtų, na bet ko norėti gi jo tėvas alkoholikas

Tik ar leistum tupėti? Nors tiek gerai, kad ne alkoholikas

Gerai, Aradija, tarkim viskas toje šeimoje "šyk i blesk", tik jai dabar sunkus etapas. Šiaip ne tam aš tą nuorodą įkėliau, kad pabaksnot kokie tėvai negeri. Taip, gaisras didelė nelaimė, neturint pajamų atsitiesti sunku. Taip, valstybė lėšų namo remontui neduos. Bet, mano galva, vaikais tokiu atveju sos.rūpyba privalo(!) pasirūpinti. Ir neturi jie eiti pas menamus kaimynus, šildytis menamą vandenį ir menamą maistą ant laužo virtis.

P.S. Tiesa, man šuniuko būdoj neteko lankytis. Nežinau tik ar čia gero gyvenimo rodiklis :)

Todėl ir susiorganizavo dar vieną vaikutį, matyt iš gimimo pašalpos pečių pirks arba ne.

Kad tik nebūtų per vėlu. Nors.... Jau seniai per vėlu. Šias zaizdas, šią skaudžią patirtį ji su savimi nešiosis visą gyvenimą....

Kai kuria prasme jūsų "ginče" palaikau Aradiją.
Žurnalistais tikėti galima kokius 10 procentų. Ne daugiau.
Kad vaikas įlenda į šuns būdą, dar nereiškia, kad joje gyvena.
Kad tėvai išgeria, dar nereiškia, kad jie visiški degradai.
Utėlės. Buvau praeitą savaitę kirptis. Kirpėjai sakau: pažiūrėkit, ar neturiu utėlių. Nu taip niežti galvą, kad atrodo, vaikšto po ją tuntai.
Ji nei kiek nenustebo. Nea, sako, neturi, gal šampūną pakeisk.
Sakau, kodėl niekaip nesureagavot, kai paklausiau apie galvos gyventojus? O ji sako, netgi labai išsičiustinusios moterys, būna, užsikrečia šitais gyviais.
Kad šių žmonių prasta buitis, dar nereiškia, kad vaikus reikia atimti, ar kažkaip kitaip juos damušti.
Gal jiems tik pagalbos reikia?
O žurnaliūgos lieka žurnaliūgomis. Jie pripratę, įvykus nelaimei, dar prie šilto lavono aptarinėti jo nuodėmes. Maitvanagiai.
Beje, straipsnio taip ir neperskaičiau. Tik akimis prabėgau :)

Iš vienos pusės gal žurnalistai ir maitvanagiai. Bet būna atvejų kai sureaguoja kam priklauso tik tada kai parašo. Kai atsitinka nelaimė, tai sako, va, visi matė, žinojo, ir tylėjo.

Matai su ta pagalba būna visaip, kitus galima gelbėti visą gyvenimą, tiesiog gelbėji, gelbėji, o paskui ir tuos vaikus reikia gelbėti ir taip sukasi ratas. Kadangi tu esi ne tik optimisto gelbėtoja, bet ir pati manau nuo gimimo esi šimtaprocentinė optimistė, tai nieko keisto. Aš niekada nesakiau, kad iš normalios, kad ir neturinčios valgyti šeimos, reikia atimti vaikus.Aš esu už tai, kad vieną kartą reikia sugelbėti, o kitą -duoti meškerę, kad gelbėtųsi patys.Matai, gyvūnams , vaikams meškerės neįduosi, todėl jiems reikia pagalbos, net nemąstant apie tai.
Per žinių anonsą nugirdau, kad šeima problematiška,girtaujanti. Jeigu tai tiesa,vaikams ten ne vieta.

Manau kad šįkart žurnaliūgų dėka gal reikalas pajudės iš mirties taško. Ir nemanau kad šiame straipsnyje vien tik žurnaliūgų išvedžiojimai. Juk nuotraukos daug ką pasako.

Nieko ten tos nuotraukos nepasako. Galiu jums nufotografuoti savo vištų vištidę ir pagalvosit, kad gyvenam tvarte. Galiu nufotografuoti apibėgusias sienas, pagalvosit, kad gyvenam kaip bomžai.
Arba galiu nufotografuoti mūsų Laputės būdą ir pasakyti: vaje, tokia gyvūnų mylėtoja, o būda kiaurut kiaurutėlė. Bet nutylėt faktą, kad kas vakarą Laputė eina miegot.... į lovą. Name. Ir dabar ji jau kambaryje.
Ir galiu nufotografuoti taip, kad pagalvosit, kad gyvename prabangiai.
Kažkada kalbėjome apie tai. Apie vaikus. Apie jų netikusius tėvus.
Kai sakiau, kad tikrai daug tenka bendrauti su būtent tokių šeimų vaikais. Taip, didžioji dauguma tokių šeimų vaikų pasuka netinkamais keliais, nes neturi socialinių įgūdžių ir bėga bėga bėga...., patys nežino kur.
Bet kiek pažįstu puikias šeimas sukūrusių. Per beveik 20 metų šio darbo mačiau daug. Ir vaikai jau užaugo, ir savus vaikus augina.
Susitinkam, pasišnekam. Jų daug daugiau, nei nevykusiai išėjusių į gyvenimą.
Pasakojau, kai praeitą vasarą viena mergaitė po metų buvimo internate, sugrįžusi bėgo į mano glėbį... Verkiau tada. Pasijaučiau įvertinta. Ir grįžo mergaitė į tą pačią buitį, į tas pačias šiukšles, bet pas mamą.
Ir čia jai geriau. Nors tu šikna žemę rėžk. Ir laiminga ji, taip atrodo.

Dabar dėl žurnalistų: na, pakiauksėsim čia kelias dienas, pasipiktinsim. O tie žmonės kaip gyveno, taip ir gyvens.
Na, nebet atsiras kas tikrai tiems žmonėms ir tiems vaikams padės.
Bet kas norės padėt, padės tyliai. Nei šuo nesulos :)

Tai kam reikalinga mūsų socialinės apsaugos sistema ? Šitiek ES lėšų išteškinama velniai žino kur. Pasidalina saujelė vertelgų milžiniškas sumas pinigų prisidengdami absurdiškomis idėjomis ir visokiausiais mokymais.
Ar neturėtų socialiniai darbuotojai eiti pirma žurnaliūgų ir matyti problemas ? Gal galų gale jie teiktūsi bent pabandyti DIRBTI ?
Jūsų manymu ta mergaitė nusipelnė tokio sunkaus gyvenimo ? Ir jūsų manymu jai ten su girtuokliais labai gera... O kai atsiras naujagimis, kaip manote, į kurią pusę pasikeis jos gyvenimas ?
Ir manote kad kažkas be žurnaliūgų stengėsi jiems padėti ? Juk jei toji motinėlė yra tokio būdo kaip kad aprašyta, tai normalus žmogus be pareigūnų palydos nė nesiartins prie tos šeimos.
Aš tik nesuprantu kodėl pas mus taip rūpinamasi gyvūnais ir taip labai skauda širdį dėl jų, o dėl žmogaus dauguma "skersą dėję". O po to stebimės, kodėl vaikai tokie žiaurūs....
Vat jei tose nuotraukose būtų kokia nukaršusi katė nufotkinta, ar šuva prie tuščio bliūdo tai kiek būtų achų ir ochų ! O apie mažo žmogaus bėdas, žmonės net kalbėti tingi....

Jūs, Byla, visai be reikalo pykstate.
Nedėkime lygybės ženklo tarp vaiko ir katės. Katei padėti - juokas. Jos nereikia auklėti, nereikia išleisti į mokyklą.
Katei užtenka dubenėlio su vandeniu, pašaru, sauso guolio, trupinėlio dėmesio ir trupučio šilumos.
Vaikui to maža.
Todėl gal tik taip atrodo, kad dėl kačių aikčiojama, o vaikai lieka užribyje.
Tiesiog, pagalba vaikui yra subtilus dalykas. Tai visiška asmenybė. Ir tik asmenybė turi teisę sau leisti padėti. Kad numesim duonos kriaukšlį tokiam vaikui, tuo nepagelbėsim. Ne to jiems reikia.
Ir tai, kad žurnaliūga ištriūbino visam svietui apie tokius vaikus, tikrai nepalengvino tų vaikų dalios. Anei. Nei per nago juodymą.
Tik patyčių gali susilaukti toks vaikas iš savo bendraamžių.
Priedo, jūs manote, kad žurnalistas, jei negautų už tai honoraro, važiuotų ir rašytų apie tai iš idėjos?
Gal koks vienas per visą svietą taip ir daro.
O kiti: vardan tų šlamančių...
Na, prasta padėtis. Žinoma, kad prasta. Tegul atvažiuoja pas mano kaimynus, ras ne ką geriau. Ir ne po gaisro, beje.
Bet čia būdos nėra....

Aš tai nesuprantu - rašote apie vaikų nelaimes ir visos tokios laimingos, vos ne kiekvienas sakinys baigiasi besijuokiančiu veiduku, čia taip linksma visos tos šuns būdos ir t.t.? Tegul žurnalistai parašo 0,00000000000000000000000000000000001 procentą tiesos apie nelaimingus vaikus ir tai yra baisu.

Lietuvoje yra sukurta sukrypusi pašalpų skyrimo tvarka. Pas mus viskas yra popieriuose, pristatei popierių, kad pajamos nulis, gali būt ir milijonierius- pašalpą gausi, turi turtingą meilužį, sugyventinį-pašalpas gausi,gavai MMA- nieko negausi. Kaimynas anadien prasitarė, kad draugai jūreiviai eina į jūra, stovi DB,žmonos popierius "susitvarko" ir gauna visas priklausančias kompensacijas. Ar tokia turi būt tvarka? Kai pagalvoji, kad vaikas vaisto ar klausos aparato neturi, bloga darosi

nematau, kur tie veidai?

Aš nepykstu. Bet aš už tai kad visi nesusipratimai būtų viešinami. Ypač kas liečia vaikus, asocialias šeimas, skurstančius ir t.t. Reikia apie tai kalbėti. Kalbėjimas padeda atitinkamoms institucijoms išsijudinti iš sąstingio jei ne iš mirties taško. Aš nesakau kad tai kas parašyta tame straipsnyje yra absoliuti tiesa. Bet aš sakau kad problema yra. Ir ją reikia spręsti. Jei tai klaida, jei šioje informacijoje pateikta neteisinga informacija, taip pat tai turi paneigti institucijos kurios prižiūri tokias šeimas ar situacijas. Ir tokiu būdu duoti žurnaliūgoms per ragus. Gal jie taip pat imtų dirbti ne vien tik dėl reitingų ir šlamančių. O užsimerkti ir imti išvedžioti, kad tai nieko tokio, kad vaikai visokiomis sąlygomis užauga, nelabai žmoniška. Gal tokiu atveju geriau jau patylėti.

Ir aš už tai.
Bet kokiu būdu tai daroma? Su pasimėgavimu. Jei yra bėda, pirmiausia, jei dar nežino apie tai, turėtų sužinoti tos suklypusios sistemos darbuotojai. Pakelt savo storas šiknas nuo kėdutės, aplankyti tokias šeimas, pasikalbėti. Ir pagal įstatymus, padėti.
Toliau gi, žurnalistams nederėtų dėti tokių nuotraukų į internetą. Ten gyvena vaikai. Ir vaikai gali dėl patyčių (bendraamžiai negailestingi) nukentėti. Nėra žurnalistinės etikos pas mus anei lašo.
Todėl ir nesinori jais tikėti. Nes, vardan reitingų, jie gali parašyti, kad ta mergaitė ne tik slėpėsi šuns būdoje, bet ir miega joje pririšta.
Ne toks tas viešumas turi būti. Jie su tokiu pasimėgavimu rašo apie žmonių bėdas, lyg apie orgazmą kalbėtų.

Tragedijų pas mus ir taip yra nemažai, pvz Paksaitė nenusipirko suknelės, Valentaitė liko be rankinės, sumažėjo milijonierių turtas ir t.t.