Darbo laiko apskaitos tabelis
ddddaiva
1420
2013-10-28 14:46
ddddaiva
Laba diena,
Padėkit prašau, darbuotojas sulaikytas policijos,ir nežino kaip ilgai bus sulaikytas. Kaip tabelyje geriausiai žymėti?
Padėkit prašau, darbuotojas sulaikytas policijos,ir nežino kaip ilgai bus sulaikytas. Kaip tabelyje geriausiai žymėti?
Tininga
50021
2013-10-28 14:56
Tininga
VDI komentaras:
Ar darbuotojas, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, turi būti nušalintas nuo darbo? Ar šis laikotarpis yra įskaitomas į darbo laiką ir ar už jį darbuotojui mokamas darbo užmokestis?
Nušalinimas nuo darbo yra darbuotojo laikinas darbo funkcijų atlikimo sustabdymas, kai darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutartyje sulygto darbo arba eiti pareigų ir už nušalinimo laiką jam nemokamas darbo užmokestis. Nušalinti gali tik darbdavys savo iniciatyva ar įgaliotų organų ar pareigūnų rašytiniu reikalavimu. Savo iniciatyva pagal DK 123 straipsnio 1 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Nušalinama tą dieną (pamainą) ir nemokamas darbo užmokestis, nesvarbu, kuriuo darbo dienos (pamainos) metu buvo nušalinta. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų numatytais pagrindais (pavyzdžiui, pagal DK 265 straipsnio 7 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis). DK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, kuriame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę verstis tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama vykdyti įtariamojo darbdaviui. Toks nušalinimas yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo užimamomis pareigomis, dirbamu darbu arba jo verslu.
Darbuotojui, kuriam yra pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, todėl DK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta nušalinimo tvarka pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, netaikytina.
VDI specialistų nuomone, tokiu atveju turėtų būti taikytinos DK 143 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios laikotarpius, kurie neįeina į darbo laiką. Tokie laikotarpiai gali būti nustatyti įstatymuose ir poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose. Darbuotojo arešto dėl įtarimo padarius nusikaltimą laikas priskirtinas prie šio straipsnio 6 punkte numatytų kitų norminių teisės aktų nustatytų laikotarpių, kurie neįskaitomi į darbuotojo darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojo arešto laikas, dėl kurio jis negali atvykti į darbą, tyrėtų būti žymimas sutartiniu žymėjimu „NP“ (DK 143 straipsnio 2 dalies 6 punktas ( Žin., 2002, Nr. 64-2569), numatantis neatvykimus į darbą kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais).
Pažymime, kad, vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 ( Žin., 2010, Nr. 73-3728), 37.11 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apdraustajam asmeniui kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais darbo užmokestis ar kitos išmokos, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamos ir mokamos įmokos, nemokamos už vieną ar daugiau dienų (priežasties kodas – 99).
Ar darbuotojas, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, turi būti nušalintas nuo darbo? Ar šis laikotarpis yra įskaitomas į darbo laiką ir ar už jį darbuotojui mokamas darbo užmokestis?
Nušalinimas nuo darbo yra darbuotojo laikinas darbo funkcijų atlikimo sustabdymas, kai darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutartyje sulygto darbo arba eiti pareigų ir už nušalinimo laiką jam nemokamas darbo užmokestis. Nušalinti gali tik darbdavys savo iniciatyva ar įgaliotų organų ar pareigūnų rašytiniu reikalavimu. Savo iniciatyva pagal DK 123 straipsnio 1 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Nušalinama tą dieną (pamainą) ir nemokamas darbo užmokestis, nesvarbu, kuriuo darbo dienos (pamainos) metu buvo nušalinta. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų numatytais pagrindais (pavyzdžiui, pagal DK 265 straipsnio 7 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis). DK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, kuriame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę verstis tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama vykdyti įtariamojo darbdaviui. Toks nušalinimas yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo užimamomis pareigomis, dirbamu darbu arba jo verslu.
Darbuotojui, kuriam yra pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, todėl DK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta nušalinimo tvarka pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, netaikytina.
VDI specialistų nuomone, tokiu atveju turėtų būti taikytinos DK 143 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios laikotarpius, kurie neįeina į darbo laiką. Tokie laikotarpiai gali būti nustatyti įstatymuose ir poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose. Darbuotojo arešto dėl įtarimo padarius nusikaltimą laikas priskirtinas prie šio straipsnio 6 punkte numatytų kitų norminių teisės aktų nustatytų laikotarpių, kurie neįskaitomi į darbuotojo darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojo arešto laikas, dėl kurio jis negali atvykti į darbą, tyrėtų būti žymimas sutartiniu žymėjimu „NP“ (DK 143 straipsnio 2 dalies 6 punktas ( Žin., 2002, Nr. 64-2569), numatantis neatvykimus į darbą kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais).
Pažymime, kad, vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 ( Žin., 2010, Nr. 73-3728), 37.11 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apdraustajam asmeniui kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais darbo užmokestis ar kitos išmokos, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamos ir mokamos įmokos, nemokamos už vieną ar daugiau dienų (priežasties kodas – 99).
ddddaiva
1420
2013-10-28 15:16
ddddaiva
Tininga rašė:
VDI komentaras:
Ar darbuotojas, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, turi būti nušalintas nuo darbo? Ar šis laikotarpis yra įskaitomas į darbo laiką ir ar už jį darbuotojui mokamas darbo užmokestis?
Nušalinimas nuo darbo yra darbuotojo laikinas darbo funkcijų atlikimo sustabdymas, kai darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutartyje sulygto darbo arba eiti pareigų ir už nušalinimo laiką jam nemokamas darbo užmokestis. Nušalinti gali tik darbdavys savo iniciatyva ar įgaliotų organų ar pareigūnų rašytiniu reikalavimu. Savo iniciatyva pagal DK 123 straipsnio 1 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Nušalinama tą dieną (pamainą) ir nemokamas darbo užmokestis, nesvarbu, kuriuo darbo dienos (pamainos) metu buvo nušalinta. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų numatytais pagrindais (pavyzdžiui, pagal DK 265 straipsnio 7 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis). DK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, kuriame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę verstis tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama vykdyti įtariamojo darbdaviui. Toks nušalinimas yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo užimamomis pareigomis, dirbamu darbu arba jo verslu.
Darbuotojui, kuriam yra pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, todėl DK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta nušalinimo tvarka pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, netaikytina.
VDI specialistų nuomone, tokiu atveju turėtų būti taikytinos DK 143 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios laikotarpius, kurie neįeina į darbo laiką. Tokie laikotarpiai gali būti nustatyti įstatymuose ir poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose. Darbuotojo arešto dėl įtarimo padarius nusikaltimą laikas priskirtinas prie šio straipsnio 6 punkte numatytų kitų norminių teisės aktų nustatytų laikotarpių, kurie neįskaitomi į darbuotojo darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojo arešto laikas, dėl kurio jis negali atvykti į darbą, tyrėtų būti žymimas sutartiniu žymėjimu „NP“ (DK 143 straipsnio 2 dalies 6 punktas ( Žin., 2002, Nr. 64-2569), numatantis neatvykimus į darbą kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais).
Pažymime, kad, vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 ( Žin., 2010, Nr. 73-3728), 37.11 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apdraustajam asmeniui kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais darbo užmokestis ar kitos išmokos, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamos ir mokamos įmokos, nemokamos už vieną ar daugiau dienų (priežasties kodas – 99).
AČIŪ
Tininga rašė:
VDI komentaras:
Ar darbuotojas, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, turi būti nušalintas nuo darbo? Ar šis laikotarpis yra įskaitomas į darbo laiką ir ar už jį darbuotojui mokamas darbo užmokestis?
Nušalinimas nuo darbo yra darbuotojo laikinas darbo funkcijų atlikimo sustabdymas, kai darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutartyje sulygto darbo arba eiti pareigų ir už nušalinimo laiką jam nemokamas darbo užmokestis. Nušalinti gali tik darbdavys savo iniciatyva ar įgaliotų organų ar pareigūnų rašytiniu reikalavimu. Savo iniciatyva pagal DK 123 straipsnio 1 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Nušalinama tą dieną (pamainą) ir nemokamas darbo užmokestis, nesvarbu, kuriuo darbo dienos (pamainos) metu buvo nušalinta. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų numatytais pagrindais (pavyzdžiui, pagal DK 265 straipsnio 7 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis). DK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, kuriame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę verstis tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama vykdyti įtariamojo darbdaviui. Toks nušalinimas yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo užimamomis pareigomis, dirbamu darbu arba jo verslu.
Darbuotojui, kuriam yra pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, todėl DK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta nušalinimo tvarka pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, netaikytina.
VDI specialistų nuomone, tokiu atveju turėtų būti taikytinos DK 143 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios laikotarpius, kurie neįeina į darbo laiką. Tokie laikotarpiai gali būti nustatyti įstatymuose ir poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose. Darbuotojo arešto dėl įtarimo padarius nusikaltimą laikas priskirtinas prie šio straipsnio 6 punkte numatytų kitų norminių teisės aktų nustatytų laikotarpių, kurie neįskaitomi į darbuotojo darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojo arešto laikas, dėl kurio jis negali atvykti į darbą, tyrėtų būti žymimas sutartiniu žymėjimu „NP“ (DK 143 straipsnio 2 dalies 6 punktas ( Žin., 2002, Nr. 64-2569), numatantis neatvykimus į darbą kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais).
Pažymime, kad, vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 ( Žin., 2010, Nr. 73-3728), 37.11 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apdraustajam asmeniui kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais darbo užmokestis ar kitos išmokos, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamos ir mokamos įmokos, nemokamos už vieną ar daugiau dienų (priežasties kodas – 99).
AČIŪ
ddddaiva
1420
2013-10-29 13:26
ddddaiva
2013-10-29 13-31
ddddaiva rašė:
Tininga rašė:
VDI komentaras:
Ar darbuotojas, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, turi būti nušalintas nuo darbo? Ar šis laikotarpis yra įskaitomas į darbo laiką ir ar už jį darbuotojui mokamas darbo užmokestis?
Nušalinimas nuo darbo yra darbuotojo laikinas darbo funkcijų atlikimo sustabdymas, kai darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutartyje sulygto darbo arba eiti pareigų ir už nušalinimo laiką jam nemokamas darbo užmokestis. Nušalinti gali tik darbdavys savo iniciatyva ar įgaliotų organų ar pareigūnų rašytiniu reikalavimu. Savo iniciatyva pagal DK 123 straipsnio 1 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Nušalinama tą dieną (pamainą) ir nemokamas darbo užmokestis, nesvarbu, kuriuo darbo dienos (pamainos) metu buvo nušalinta. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų numatytais pagrindais (pavyzdžiui, pagal DK 265 straipsnio 7 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis). DK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, kuriame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę verstis tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama vykdyti įtariamojo darbdaviui. Toks nušalinimas yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo užimamomis pareigomis, dirbamu darbu arba jo verslu.
Darbuotojui, kuriam yra pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, todėl DK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta nušalinimo tvarka pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, netaikytina.
VDI specialistų nuomone, tokiu atveju turėtų būti taikytinos DK 143 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios laikotarpius, kurie neįeina į darbo laiką. Tokie laikotarpiai gali būti nustatyti įstatymuose ir poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose. Darbuotojo arešto dėl įtarimo padarius nusikaltimą laikas priskirtinas prie šio straipsnio 6 punkte numatytų kitų norminių teisės aktų nustatytų laikotarpių, kurie neįskaitomi į darbuotojo darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojo arešto laikas, dėl kurio jis negali atvykti į darbą, tyrėtų būti žymimas sutartiniu žymėjimu „NP“ (DK 143 straipsnio 2 dalies 6 punktas ( Žin., 2002, Nr. 64-2569), numatantis neatvykimus į darbą kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais).
Pažymime, kad, vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 ( Žin., 2010, Nr. 73-3728), 37.11 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apdraustajam asmeniui kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais darbo užmokestis ar kitos išmokos, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamos ir mokamos įmokos, nemokamos už vieną ar daugiau dienų (priežasties kodas – 99).
AČIŪ
Laba diena,
Aš vis prie to pačio, teikiant sodrai SD-12 koki priežasties kodą nurodyti? 99?
Taip pat apie draudiminio laikotarpio pabaigą ką rašyti? Jis juk nzn iki kada ten bus?
ddddaiva rašė:
Tininga rašė:
VDI komentaras:
Ar darbuotojas, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, turi būti nušalintas nuo darbo? Ar šis laikotarpis yra įskaitomas į darbo laiką ir ar už jį darbuotojui mokamas darbo užmokestis?
Nušalinimas nuo darbo yra darbuotojo laikinas darbo funkcijų atlikimo sustabdymas, kai darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutartyje sulygto darbo arba eiti pareigų ir už nušalinimo laiką jam nemokamas darbo užmokestis. Nušalinti gali tik darbdavys savo iniciatyva ar įgaliotų organų ar pareigūnų rašytiniu reikalavimu. Savo iniciatyva pagal DK 123 straipsnio 1 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Nušalinama tą dieną (pamainą) ir nemokamas darbo užmokestis, nesvarbu, kuriuo darbo dienos (pamainos) metu buvo nušalinta. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų numatytais pagrindais (pavyzdžiui, pagal DK 265 straipsnio 7 dalį ( Žin., 2002, Nr. 64-2569) darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis). DK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, kuriame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę verstis tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama vykdyti įtariamojo darbdaviui. Toks nušalinimas yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo užimamomis pareigomis, dirbamu darbu arba jo verslu.
Darbuotojui, kuriam yra pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas dėl įtarimo, padarius nusikaltimą, nesusijusį su jo užimamomis pareigomis ar darbu, todėl DK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta nušalinimo tvarka pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, netaikytina.
VDI specialistų nuomone, tokiu atveju turėtų būti taikytinos DK 143 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios laikotarpius, kurie neįeina į darbo laiką. Tokie laikotarpiai gali būti nustatyti įstatymuose ir poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose. Darbuotojo arešto dėl įtarimo padarius nusikaltimą laikas priskirtinas prie šio straipsnio 6 punkte numatytų kitų norminių teisės aktų nustatytų laikotarpių, kurie neįskaitomi į darbuotojo darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojo arešto laikas, dėl kurio jis negali atvykti į darbą, tyrėtų būti žymimas sutartiniu žymėjimu „NP“ (DK 143 straipsnio 2 dalies 6 punktas ( Žin., 2002, Nr. 64-2569), numatantis neatvykimus į darbą kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais).
Pažymime, kad, vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 ( Žin., 2010, Nr. 73-3728), 37.11 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apdraustajam asmeniui kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais darbo užmokestis ar kitos išmokos, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamos ir mokamos įmokos, nemokamos už vieną ar daugiau dienų (priežasties kodas – 99).
AČIŪ
Laba diena,
Aš vis prie to pačio, teikiant sodrai SD-12 koki priežasties kodą nurodyti? 99?
Taip pat apie draudiminio laikotarpio pabaigą ką rašyti? Jis juk nzn iki kada ten bus?
A
ddddaiva
1420
2013-10-29 13:32
ddddaiva
O kokią datą rašyti į draudiminio laikotarpio pabaigą? Darbuotojas juk nežino kiek laiko jis bus sulaikytas?
O kokią datą rašyti į draudiminio laikotarpio pabaigą? Darbuotojas juk nežino kiek laiko jis bus sulaikytas?
Tininga
50021
2013-10-29 13:35
Tininga
ddddaiva rašė:
O kokią datą rašyti į draudiminio laikotarpio pabaigą? Darbuotojas juk nežino kiek laiko jis bus sulaikytas?
Šiais atvejais 12-SD pateikiamas per 3 d.d. po neatvykimo pabaigos.
ddddaiva rašė:
O kokią datą rašyti į draudiminio laikotarpio pabaigą? Darbuotojas juk nežino kiek laiko jis bus sulaikytas?
A
2013-10-29 13:35
Alina55
www.sodra.lt/index.php?cid=1727
20. Kokiais terminais reikia pateikti 12-SD pranešimą?
Draudėjas privalo pateikti 12-SD pranešimą per 3 darbo dienas nuo nedraudiminio laikotarpio atsiradimo dienos (kai suteikiamos atitinkamos atostogos ar apdraustasis asmuo neatvyksta į darbą administracijos leidimu) arba per 3 darbo dienas po nedraudiminio laikotarpio pasibaigimo dienos (kai apdraustajam išduota medicininė pažyma forma Nr. 094/a ar kai apdraustajam asmeniui darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos dėl nušalinimo nuo darbo (pareigų), pravaikštos ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties).
20. Kokiais terminais reikia pateikti 12-SD pranešimą?
Draudėjas privalo pateikti 12-SD pranešimą per 3 darbo dienas nuo nedraudiminio laikotarpio atsiradimo dienos (kai suteikiamos atitinkamos atostogos ar apdraustasis asmuo neatvyksta į darbą administracijos leidimu) arba per 3 darbo dienas po nedraudiminio laikotarpio pasibaigimo dienos (kai apdraustajam išduota medicininė pažyma forma Nr. 094/a ar kai apdraustajam asmeniui darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos dėl nušalinimo nuo darbo (pareigų), pravaikštos ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties).
ddddaiva
1420
2013-10-29 14:23
ddddaiva
Alina55 rašė:
www.sodra.lt/index.php?cid=1727
20. Kokiais terminais reikia pateikti 12-SD pranešimą?
Draudėjas privalo pateikti 12-SD pranešimą per 3 darbo dienas nuo nedraudiminio laikotarpio atsiradimo dienos (kai suteikiamos atitinkamos atostogos ar apdraustasis asmuo neatvyksta į darbą administracijos leidimu) arba per 3 darbo dienas po nedraudiminio laikotarpio pasibaigimo dienos (kai apdraustajam išduota medicininė pažyma forma Nr. 094/a ar kai apdraustajam asmeniui darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos dėl nušalinimo nuo darbo (pareigų), pravaikštos ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties).
Tai jei darbuotojas gris i darbą 10.31, tai sodrai 10.31d. pateikiu 12-SD ir nurodau 12-SD nedraudimini laikotarpi nuo 10.25 iki 10.31?
Alina55 rašė:
www.sodra.lt/index.php?cid=1727
20. Kokiais terminais reikia pateikti 12-SD pranešimą?
Draudėjas privalo pateikti 12-SD pranešimą per 3 darbo dienas nuo nedraudiminio laikotarpio atsiradimo dienos (kai suteikiamos atitinkamos atostogos ar apdraustasis asmuo neatvyksta į darbą administracijos leidimu) arba per 3 darbo dienas po nedraudiminio laikotarpio pasibaigimo dienos (kai apdraustajam išduota medicininė pažyma forma Nr. 094/a ar kai apdraustajam asmeniui darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos dėl nušalinimo nuo darbo (pareigų), pravaikštos ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties).
Tai jei darbuotojas gris i darbą 10.31, tai sodrai 10.31d. pateikiu 12-SD ir nurodau 12-SD nedraudimini laikotarpi nuo 10.25 iki 10.31?
A
2013-10-29 14:28
Alina55
kai suteikiamos nemokamos atostogos ar neatvyksta į darbą administracijos leidimu - per 3 darbo dienas nuo nedraudiminio laikotarpio atsiradimo dienos
kai nežinoma, kada darbuotojas tiksliai grįš į darbą - per 3 darbo dienas po nedraudiminio laikotarpio pasibaigimo dienos
kai nežinoma, kada darbuotojas tiksliai grįš į darbą - per 3 darbo dienas po nedraudiminio laikotarpio pasibaigimo dienos
Tininga
50021
2013-10-29 14:29
Tininga
ddddaiva rašė:
Tai jei darbuotojas gris i darbą 10.31, tai sodrai 10.31d. pateikiu 12-SD ir nurodau 12-SD nedraudimini laikotarpi nuo 10.25 iki 10.31?
Jei 31 d. jau grįš į darbą, tai nedraudiminis laikotarpis 10.25-10.30. O pateikti galima nebūtinai 31 d.
ddddaiva rašė:
Tai jei darbuotojas gris i darbą 10.31, tai sodrai 10.31d. pateikiu 12-SD ir nurodau 12-SD nedraudimini laikotarpi nuo 10.25 iki 10.31?
R
2013-11-04 09:45
Ruciune
Labas rytas,
Kiek pamenu kai aiskinausi VDI, tai jei dirbama 1 d.v. per diena, 5 d.d. savaite, tai priesventine ( siuo atveju spalio 31 d. ) reikia tabelyje zymeti ne P, o nuli ir tada bus darbo dienu 22 , o ne 23 kaip visiems ?
Kiek pamenu kai aiskinausi VDI, tai jei dirbama 1 d.v. per diena, 5 d.d. savaite, tai priesventine ( siuo atveju spalio 31 d. ) reikia tabelyje zymeti ne P, o nuli ir tada bus darbo dienu 22 , o ne 23 kaip visiems ?
Tininga
50021
2013-11-04 09:55
Tininga
Ruciune rašė:
Labas rytas,
Kiek pamenu kai aiskinausi VDI, tai jei dirbama 1 d.v. per diena, 5 d.d. savaite, tai priesventine ( siuo atveju spalio 31 d. ) reikia tabelyje zymeti ne P, o nuli ir tada bus darbo dienu 22 , o ne 23 kaip visiems ?
Taip, žymimas 0 val. Sakyčiau, darbo dienų 23, tik tiek, kad vieną jų faktiškai dirbta 0 val.
Ruciune rašė:
Labas rytas,
Kiek pamenu kai aiskinausi VDI, tai jei dirbama 1 d.v. per diena, 5 d.d. savaite, tai priesventine ( siuo atveju spalio 31 d. ) reikia tabelyje zymeti ne P, o nuli ir tada bus darbo dienu 22 , o ne 23 kaip visiems ?
R
2013-11-04 10:36
Ruciune
Tininga rašė:
Ruciune rašė:
Labas rytas,
Kiek pamenu kai aiskinausi VDI, tai jei dirbama 1 d.v. per diena, 5 d.d. savaite, tai priesventine ( siuo atveju spalio 31 d. ) reikia tabelyje zymeti ne P, o nuli ir tada bus darbo dienu 22 , o ne 23 kaip visiems ?
Taip, žymimas 0 val. Sakyčiau, darbo dienų 23, tik tiek, kad vieną jų faktiškai dirbta 0 val.
Bet jei DU nustatytas 300 lt, tai dirbant pilna menesi 300 vistiek ir liks ?
Tininga rašė:
Ruciune rašė:
Labas rytas,
Kiek pamenu kai aiskinausi VDI, tai jei dirbama 1 d.v. per diena, 5 d.d. savaite, tai priesventine ( siuo atveju spalio 31 d. ) reikia tabelyje zymeti ne P, o nuli ir tada bus darbo dienu 22 , o ne 23 kaip visiems ?
Bet jei DU nustatytas 300 lt, tai dirbant pilna menesi 300 vistiek ir liks ?
R
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui