Darbo laiko apskaitos tabelis

112 straipsnis. Darbo laiko norma
1. Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje.
2. Darbo laiko norma nurodoma darbo valandomis per savaitę, darbo valandomis per dieną ar kitą apskaitinį laikotarpį, nepažeidžiant šio kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų.
3. Darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

113 straipsnis. Darbo laiko režimas
1. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojas, pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų.

110 straipsnis. Darbo santykių ypatumai darbdaviams, įdarbinantiems mažiau kaip dešimt darbuotojų
Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio kodekso nuostatos dėl:
4) pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų (šio kodekso 115 straipsnio 2 dalis);

tada rašote:
darbo laikas: 4 d.d., 32 val. per savaitę pagal patvirtintą darbo laiko grafiką.
Ir kiekvieną mėnesį sudarote grafiką, kaip, kuriomis dienomis tas darbuotojas dirbs, neišlipant iš tų 4 d.d. per savaitę.

Darbuotojas dirba kintančiu darbo laiku. Per kiek laiko padaro sutartą darbą, tiek ir pasižymi savarankiškai. Mėnesio gale mes pagal faktiškai išdirbtas valandas ir sulygtą valandinį atlygį, jam paskaičiuojame ir sumokame. Išėjo atostogų. Kaip skaičiuoti, viskas aišku. Bet kaip tabelyje žymėti, neaišku. Pagrindinėje tabelio dalyje žymim A raide, viskas čia suprantama, o ką žymėti prie neatvykimo į darbą/valandų skaičiaus? Jei grafikų tokių kaip ir nesudarome. Dirba max 120 val per mėnesį. Tai gal imti tą 120 val ir padalinus iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus, įrašyti kiek vienai atostogų dienai tenka?

kai kinatamas darbo laikas, atostogos suteikiamos savaitėmis.
Pagal nutilėjimą taikomas standartas 5 d.d./ sav. 8 val./d.
Kaip darbo sutartyje nustatytas darbo laikas? kiek dirba per savaitę, kelių dienų savaitė.

Darbo laiko norma apibrėžta mėnesiu, ne savaite. Nurodyta kiek per mėnesį minimaliai užtikrinam darbo valandų ir kiek maksimaliai valandų.

Šiaip plius minus žmogus dirba nuo pirmadienio iki penktadienio. Bet tai nėra niekur apibrėžta, tiesiog žmogui taip norisi.

O pats darbo valandų skaičius į dieną labai skirtingas, nuo poros iki devynių valandų. Man kažkaip atrodo logiškiausia paimti tą maximumą 120 val ir padalint iš to mėnesio darbo dienų skaičiaus, kai dirbama 5 d.d. per savaitę. Vis vien tabelio ši eilutė skaičiavimui įtakos neturės. Skaičiuosiu su koeficientu. Pasitaisau: įtakos turės, nes koeficientą skaičiuojant reikia įvertinti pagal grafiką privalomas dirbti valandas. O čia jau nežinau tuomet kokias imti jas.

Taigi atostoginius skaičiuosit iš trijų praėjusių mėn VDU . O atostogų valandas žymėkit, kaip Jums ir patarė, pagal 5 d d savaitę.