Burtai - burimas - Horoskopai ir jų sudarymas

O gal mama prikarksėjo? Sakoma, kad jei labai dažnai sakai, kad kažkaip bus, tai taip ir būna - mintys materializuojasi...

Kas žino. Gal aš ir pati įtikėjau, nes vistiek, kad ir netikiu, bet baiminausi šitų negerų dalykų.

O tai čia neprimityviai skamba? Jei negali- pamiršk, tai tada nelaimės gi neaplenks.
Kažkokia filosofijos atšaka, kaip besuktum vistiek teisus.

Neprimityviai. Ne taip lengva yra pamiršti ir negalvoti, kai tu "žinai", kad tai tau neša nesėkmes. Pažiūrėk į Kristianą :)
Manau, kad galima laimingai gyvent ir su mėlynų čerpių stogu, bet tik tada, jei tu negalvosi, kad jis prišaukia nesėmes į tavo namus. O jei tave nuolat kankins abejonė "galbūt tai nutiko dėl mūsų stogo", tada jau geriau jį perdažyt :) Ne daiktai prišaukia mums nelaimes, tik mūsų požiūris į juos. Visama kame turi būti harmonija, čia visa esmė. Pas mus yra sakoma "reikia susidraugauti su savo liga", tai panašiai ir su mėlynu stogu :)
Nesu rytų kultūros žinovė, bet mane ji žavi ir šis savaitgalis buvo labai turiningas, klaipėdiečiams buvo suteikta proga susipažint su japonų kultūra, tai man labai norisi papliurpt :)

...būtent...čia į šimtuką.Tyčia užsidengi stogą ta spalva...ir rodai didyjį tam feng atkišęs.Ir tikrai nieko nebus...Visur gi taip...jeigu verslininkai feng šui vadovautūsi...š...būtų. Jiems visados reikia pasielgti nelaukiant jokio nurodymo ar patarimo...Kodėl aš čia tai įkišau...Visi mėgsta gatavus receptus...kaip gerai gyventi.Mūsų Feng šui moko kaip tik priešingai...jeigu yra trys keliai du bus saugūs geri ...o trečiasnetikęs. Bet tik tuo trečiuoju einant kas nors gero ir atsitinka...Raini, nebijok to mėlyno stogo...mano gatvėje irgi yra vienas namas toks.Visai joks vanduo nuo kalno jiems nekenkia...Kinas ir yra kinas...geltoną sumaišyk su mėlynu gausis viena spalva... baltą su mėlynu maišyk kita...Jau ir ne tas pats...
(nors žydras irgi nėra labai gerai)

Šiuo atvejų galėčiau netgi sutikti su tavim. Tik pažiūrėkim į tai iš kitos pusės. Kaip žinia, tiek japonų, tiek kiniečių yra laaabai daug. Jiems katastrofiškai trūksta labai daug ko,kad ir to pačio gyvenamojo ploto. Na va, iš čia ir nepasitenkinimas kyla. O kad ji nuraminti ir sugalvojo autotreningą. O tautiečiai meldžiasi kaip religijai. Jau net buvau suradęs kuris valo bloga energiją....:))

Aš dabar galvoju: ar tu rusas, ar tu kinietis

Nu nežinaaaaaau.... Tau ne tas pats, man rodos. Pas juos kažkaip labai daug ritualų visokių. Kad ir ta pati arbatos ceremonija: kiekvienas judesys kažką reiškia, kiekviena detalė taip pat. Bet nesunkiai visa tai galima perkelti pas mus: aš galiu tave tiesiog pavaišinti arbata, o galiu užtiesti ant stalo gražiausią savo staltiesę, papasakot kokia ypatingai skania arbata aš tave vaišinsiu, išpilstyt ją į porceliano puodelius ir paduot auksinius šaukštelius cukrui, ir tu pasijusi gerbiamas ir laukiamas svečias mano namuose. Tereikia tiek nedaug :)

Tu parašei, kas mano mintyse. Tą patį ir aš pastebėjau šalia jų būdama, turi kažką tokio santūraus, bet kartu ir labai labai šilto, tas santūrumas neatstumia, šypsenos be galo nuoširdžios. Tai gal toks ir skirtumas, kad mes tiesiog darom taip, kaip mūsų protėviai darė, bet neįdedam meilės į tai ką darom, ar ką. Jie tai daro su dideliu susikaupimu, jiems kiekviena smulkmena labai svarbi.
O kas tai per kairtaliojimasis atvirukais? Parašyk ir man, aš tau ką nors ypatingo sugalvosiu tavo kolekcijai :)

Teisingai sakai...Reikia nedaug.Tik mes daugiausiai žinom ką reikia daryti , o nedarom... jie paprasčiausiai daro...ir tai ką daro kaip nekeista jiems gaunasi arne? Mes sužinom ką nors ir mintyse iškart sau pasižadam...Viskas aš tai padarysiu nes tai visai nesunkiai įvykdoma...bet tai padarysiu truputį vėliau
Ir gaunasi niekada... arbata gaunasi be staltiesės ir puodelyje be asos...
Yra ir pas mus kurie stengiasi viską atlikti taip, kad būtų nu...gal ne vien arbatos skonis ir šiluma geriant jaustūsi. Ne vien ausiniu šaukšteliu makaluojama ji tampa skanesnė... paveislėlis koksai malonus ant puodelio jos skonį irgi šimteriopai pagerinti gali...Tik reikia daryti...

o tie kas daro, daugumai atrodo keisti ir juokingi

Nesutikčiau...O ir tegul...Kas tau ta dauguma ?...juk tu viduje jautiesi teisi...Tu tai daugumai savo elgesiu ir duodi pamokėlę kaip reikia elgtis ir gal kaip jie norėtų elgtis viduje kažkur giliai tik elgsis "vėliau"...
Mano išmintis tik knyginė...bet aš žinau, kad ir japonijoje buvo kastų kurios gyveno arbatos auksiniu šaukšteliu nemaišydamos...Kiekvieną rytą pravažiuoju pro parką ir rūmų liekanas vis stebėdamasis kodėl dabar statydami namus architektai nedaro nieko, kad būtų gražu... ir vėliau pro sodybėlę ant karjero kranto...Pirmajam tikrai buvo auksinių šaukštelių...antrajame abejoju...ir paprasčiausiai man atrodo, akd trobelės gyventojai dar nespėjo išmokti šaukšteliu naudotis. Išmoks...turi galimybę...Va feng šui domimės...arbata. O tų trobelių buvo daug daugiau nei parkų...

man tai žinoma tas pats, bet aš tik konstatuoju faktą, nes daug kam ne tas pats, o tavo žodžiuose 100 proc. teisybės

Tai aš tam name negyvenu, o sūnus apie feng shui nieko nenutuokia... tai kol kas nieko blogo jam nenutinka, tik jokio šuns negali laikyti, vis pabėga, gal nuo to stogo poveikio...
Tas feng shui buvo labai madoje prieš keletą metų Vilniuje. Kitas sūnus yra interjero dizaineris, tai klientai prašydavo butus įrengti pagal jo taisykles. O mano vaikai tai blaivaus proto, tokiais dalykais netiki...

Aš manau kad esmė, koks daiktas - turėtu tikti pagal spalvą, formą. Nes jei kažkas jame netinka, pažiūrėjus į jį liksi kaskart nepatenkintas. Daiktai turi turėti savo istorija - nes daug sentimentu kelia tėvų, senelių ar dovanoti daiktai.

Kodėl ant stogo vainikas? Jei jis neteikia pilno pasitenkinimo, tai gal pati namo statyba ar įsigijimas buvo chaosas?

O kodėl mes nevalgom arklio? Kažkas karvės nevalgo todėl, kad laiko ja šventa. Čia manau ir skirtumas.

Pabandykite išanalizuoti tuos laiškus. Jei yra galimybė sužinoti kokio amžiaus, kokio statuso, kokio išsilavinimo , kokioje šeimoje augo ir kt. gyvenimo niuansus.
Man atrodo kad daug kas priklauso kokioje šeimoje augo ir kokios vertybės buvo skiepijamos. Japonijoje, kiek teko girdėti, kad vaikams iki mokyklos yra leidžiama viskas, nėra žodžio negalima. Pas mus daugeliu atveju yra beveik viskas draudžiama ir tuo metu, kai vaikas imliausias pažinimui, gauna labai didele dozę pykčio ir neigiamos energijos, kurios užtenka visam gyvenimui .

Kaip tik ir bandau pasakyti, kad tai ne jokie ne burtai, o tiesiog gyvenimo filosofija, mūsuose labai jau suprimityvinta.

galėčiau paprieštarauti, ne visi žmonės sentimentalūs

sutinku, bet kalba eina apie sklindančią ramybę, šiluma ir gerumą. Nenorėčiau pasakyti nieko blogo, bet man atrodo, kad jei žmogus yra ne sentimentalus, tai tos šilumos nelabai ir pajausi iš jo

aišku kad nepajausi, bet toks žmogus to ir nesiekia greičiausiai

[quote="Rainis"]
Tai aš tam name negyvenu, o sūnus apie feng shui nieko nenutuokia... tai kol kas nieko blogo jam nenutinka, tik jokio šuns negali laikyti, vis pabėga, gal nuo to stogo poveikio...
Tas feng shui buvo labai madoje prieš keletą metų Vilniuje. Kitas sūnus yra interjero dizaineris, tai klientai prašydavo butus įrengti pagal jo taisykles. O [u]mano vaikai tai blaivaus proto, tokiais dalykais netiki...[/[/u]quote]

Raini, nepalaikykite mane įžūlia ar kitokia blogiete ...
Bet ne aš turėčiau Jums pasakoti , kad egzistuoja nematerialusis pasaulis ...
Juk žmogui būdinga neigti tai, ko nesuvokia. Ypač čiut praprususiam, arba norinčiam įrodyti kažkam savo reikšmę žemėje ...