Kainos vidutiniškai svyruoja nuo 10 iki 50 Lt nuo žmogaus.

Morališkai amortizavai...
Moteriška moralė yra visiška.
Plius retoriška.

Ar gali pateikti pokalbio detales - argumentus, kurių nesuprato oponentai?

Iš asmeninės patirties:

2003 m. dirbau 9 mėn.
darbovietėje pritaikiau 9x290.
Metinis - 3480 (12x290).
Perskaičiavau pajamų mokestį.
Pateikiau metinę Pajamų deklaraciją.
Permokėtą mokestį VMI grąžino be komentarų ir laiku.

Panašiai esu užpildęs apie 10 deklaracijų, kadangi gyventojas turi teisę į METINĮ NEAPMOKESTINAMŲJŲ PAJAMŲ DYDĮ. O jis kiekvienam yra individualus.

Šiuo klausimu įstatymuose pokyčių nėra.

2005-iesiems pasiruoškit:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2460..."> www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2460...[/url]

Įdomu būtų sužinoti kokiu pagrindu VMI traktuoja ūkio subjekto piniginę prievolę atskaitingam asmeniui kaip paskolą.

Turi būti aiškios taisyklės, nes kitaip tai tik neargumentuota nuomonė.

Skaičiavimus palik buhalteriams. Bus ne apytiksliai, o tiksliai.
Bet jei jau toks atkaklus, pabandyk panagrinėti tokią lentelę:
www.mistika.lt/"> www.mistika.lt/

Atkaklūs dažniausiai ir pasiekia rezultato.

Turrriu tokią leentutę. Kur suusitinkam?

VMI aiškindama darbo kodekso nuostatas aiškiai viršija savo kompetenciją.
VMI kompetencija yra (uždaviniai sprendžiami) mokesčių mokėtojų ir mokesčius išskaičiuojančių asmenų lygyje.
Tuo tarpu darbo kodeksas reguliuoja darbuotojo ir darbdavio santykius.
Darbo teisė ir Mokestinė teisė - atskiros teisės šakos.

Keletas pastebėjimų.
Pasižiūrėkime ką rašo ponas iš VMI: "Dar­bo su­tar­tis yra dar­buo­to­jo ir darb­da­vio su­si­ta­ri­mas, ku­ria­me api­brė­žia­mas to su­si­ta­ri­mo da­ly­vių (dar­buo­to­jo ir darb­da­vio) tei­sės ir pa­rei­gos, t. y. dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti su­da­ro­ma tarp dvie­jų as­me­nų, to­dėl ne­ga­li bū­ti su­da­ro­ma tarp įmo­nės ir sa­vi­nin­ko, nes abiem ša­lims at­sto­vau­ja tas pats as­muo.

Visi sutiksime, kad darbuotojas yra fizinis asmuo.
Visi sutiksime, kad darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo, ir juridinis.
Kas šiuo atveju samdo darbuotoją?
Akivaizdu, kad įmonė, t.y juridinis asmuo.
Iš šito taško aiškiai galima matyti, kad savininkas nėra juridinis asmuo, t.y. darbdavys.
VMI ponas teigia, kad darbo sutartis negali būti sudaryta "nes abiem ša­lims at­sto­vau­ja tas pats as­muo". Taigi darbo santykiams atsirasti VMI nuomone trukdo atstovavimo problemika. Trukdo juridiniai formalumai. Ar atstovavimas - savininko monopolija? Atsakymas pačiame IĮ įstatyme. Vadovu, t.y. įmonės atstovu suteiktų įgaliojimų ribose gali būti ir ne savininkas.
Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad kai in­di­vi­du­a­lios įmo­nės sa­vi­nin­kas va­do­vu pa­ski­ria ki­tą as­me­nį, su įmo­nės va­do­vu su­da­ro­ma dar­bo su­tar­tis. Dar­bo su­tar­tis ne­su­da­ro­ma, kai va­do­vu yra sa­vi­nin­kas.
Savininkas vadovavimo teises ir pareigas gali perleisti kitam fiziniui asmeniui.
Savininkui nedraudžiama atlikti tam tikrą nesusijusį su vadovavimu darbą įmonėje.
Ar tai reiškia, kad kai savininkas nėra va­do­vas darbo sutartis jau gali būti sudaryta?

Manau principas "turinio svarba prieš formą" ignoruojamas.
Šis principas yra esminis VISUOSE santykiuose. Nes forma nėra tikslas, tikslas - turinys. Forma tarnauja turiniui.
Kokį turinį įgauna Savininko veikla įmonėje?
Ar savininkas kaip ir kiti darbuotojai produktą kuria ne savo darbu?
Kodėl galvojame, kad savininkas nedirba savo įmonėje.
Kokiu tikslu formaliai valstybėje sukurta tokia situacija.

P.S. Iki 2000-07-18 Civilinio kodekso įsigaliojimo individualios įmonės nebuvo juridiniai asmenys. Savininkai veikdavo kaip įmonės. Tai buvo savotiška verslininkavimo forma. Panaši į verslo liudijimus. Prieš beveik 5 metus požiūris į įmonę pakito. Tačiau požiūris į savininką iš esmės nesikeičia. Problemai spręsti reikia teisminių ginčų praktikos.

Taip pat pabandyk REPLACE(old_text,start_num,num_chars,new_text)

Examples

REPLACE("abcdefghijk",6,5,"*") equals "abcde*k"

REPLACE("1990",3,2,"91") equals "1991"

REPLACE(A2,1,3,"@") equals "@456"

REPLACE(RIGHT(A3,6),1,6,"*") equals "*"

Turi tikti funkcija MID(text,start_num,num_chars)

Examples

MID("Fluid Flow",1,5) equals "Fluid"

MID("Fluid Flow",7,20) equals "Flow"

MID("1234",5,5) equals "" (empty text)

Nustatymuose individualiai galima nurodyti iš kur esame.

Tai ne remontas. Kodėl atmeti eksploatacijos išlaidas? Eksploatuodama automobilį pasirūpini jo apsauga (signalizacija). Tai yra su automobilio naudojimu susijusios išlaidos. Tačiau tokios išlaidos gali būti ir IT, TT ir sąnaudomis. Kuriam straipsniui priskirti priklausys nuo apskaitos politikos.

Manau, kad suprastume vienas kitą reikia šią situaciją suskaidyti į dvi dalis.
Pažvelgti iš finansinės apskaitos pusės, o paskui iš mokestinės.

Įmonė įsigydama degalus sumoka pinigus. Įmonės finansinio turto sunaudojimas sumažina ekonominę naudą ne 80 Lt, bet 100 Lt. Įmonė turi teisę naudoti turtą savo nuožiūra. Tie 20 Lt gali būti laikomi ir parama, ir kompensacine išmoka, ir darbo apmokėjimu. Tai įmonės patiriamos sąnaudos. Taip pat kaip ir pinigai kelionei į Kanarus yra sąnaudos. Premijavimo forma čia nesvarbi. Visa tai įmonei tik žmogiškojo kapitalo samdymo kaina.

Dabar dėl apmokestinimo.
Kadangi tos sąnaudos įmonei yra žmogiškojo kapitalo samdymo kaina, kodėl gi valdžia nelaiko leidžiamais atskaitymais 100 Lt (80+20)? O gi todėl, kad tada savininko gauta nauda turėtų būti apmokestinta. Kadangi negalima apmokestinti dviem mokesčiais vienos mokesčio bazės, atsiranda du variantai kaip apmokestinti tuos 20 Lt - pelno mokesčiu per neleidžiamus atskaitymus arba GPM per gyventojo natūra gautas pajamas.

Teoriškai įmonės požiūriu 100 Lt yra veiklos sąnaudos, nes savininko darbo laikas nenormuojamas, o tokios išlaidos mažina įmonės ekonominę naudą. Į tas išlaidas žiūrėkime, kaip į sumokėtą kainą už siekimą gauti pajamų.
Tačiau yra mokestinė pusė. Praktiškai savininkas tenkins savo privačius poreikius, todėl gauta nauda turi būti apmokestinta. Kadangi tie 20 Lt yra mokesčio objektas, tai valdžia turėjo pasirinkti kokiu mokesčiu apmokestins. Kaip matyti, buvo pasirinktas pelno mokestis (neleidžiami atskaitymai). Kitu atveju tie 20 Lt būtų buvę GPM objektu, tačiau valdžia prarastų teisę į didesnį pelno mokestį. Prarastų, nes mokestinėje teorijoje tai pačiai mokesčio bazei negalima taikyti dviejų mokesčių - mūsų atveju ir GPM ir pelno mokesčio.
Tavo teisingai pastebėta - pelno išmokėjimas savininkui. Tačiau apmokestinimo forma užslėpta ir atrodo nestandartiškai: įmonė sumoka didesnį pelno mokestį PM + (20 x 15 proc.) ir tau jau (tie 3 Lt) ir yra savininko gauto naudos natūra netiesioginis apmokestinimas. Neleidžiami atskaitymai - tai irgi viena iš pelno apmokestinimo rūšių.
Neoficialiai prieš metus konsultavausi VMI. Priėjome tokios išvados. Na nebent dabar VMI požiūris pasikeitė. Duokit žinoti.

[quote:b3daacc12c] 1. Ar pirkdami buh. apskaitos programa kreipiate demesi i Operacine Sistema (Windows, DOS, Unix), kurioje ji dirba ?[/quote]

DOS paseno, WINDOWS populiaru, UNIX ... egzotika.

[quote:b3daacc12c]2. Ar pirktumete programene iranga, kuri veikia Linux operacineje sistemoje, siuo atveju Jus sutaupytumete Windows licenzijos kaina.[/quote]

Svarbu ne platforma, o programinio produkto naudingumas.

[quote:b3daacc12c]3. Ar jums svarbu nuolatinis programos atnaujinimas, pvz jai programa pati atsinaujintu automatiskai serveryje suradusi nauja versija ?[/quote]

Automatiniai dalykėliai palengvina darbą. Nuolatinis programos atnaujinimas pasako apie apskaitos programinės įrangos netobulumą.

[quote:b3daacc12c] 4. Ar jums reikalingas duomenu imorto-exporto galimybes ir kokiuose formatuose (Flat file, CSV, Excel, XML) ?[/quote]

xls, xml,

[quote:b3daacc12c] 5. Ar svarbu elektroninis online dokumentu apsikeitimas su valstybinem istaigom bei bankais ? Siuo atveju as kalbu apie pilna online servisa, dokumentu siuntimas, automatinis gavimo patvirtinimas, banku pavedimai, pavedimu patvirtinimas ir t.t.
6. Ar naudotumete elektronini dokumentu apsikeitima su verslo parteriais, elektrones saskaitas, uzsakymus etc ...[/[/quote]

Tai neišvegiama. Artimoje ateityje elektroniniai dokumentai nukonkuruos popierinius.

[quote:b3daacc12c] 7. Kiek jusu nuomone turetu kainuoti buhalterines apskaitos programa tenkinati jusu reikalvimus ?[/quote]



[quote:b3daacc12c]8. Koks aptarnavimo-serviso modelis jums labiausiai priimtinas ?[/quote]

Interaktyvus forumas "Klausiu-atsakai", kontaktinis telefonas.

[quote:b3daacc12c] 9. Jia galite pasakykite pagrindinius trukumus sukuriais jus
susidurete naudodami ivarias buh. apskaitos programas ....[/quote]

Neuniversalumas. Nenumatytos galimybės individualiai generuoti ataskaitas. Nedraugiški interfeisai, silpni ir neišsamūs Helpai. Netobula (arba jos visai nėra) dokumentų apyvartos apskaita (dokumentų tvarkymas nuo jų parengimo ar gavimo iki įdėjimo į bylą).

[quote:8d3540c805]jei pas ūkininką dirba verslo"liuditojai", o jų verslo liudijimai "gyvulių šėrimas ir priežiūra" - tai čia jau neleidžiami atskaitymai[/quote]

Galvoju, kad ūkininkas uždirba duonai ne iš gyvulių šėrimo ir priežiūros, o iš gyvulių ir kito bioturto pardavimo.

Nurodyk kuom vadovaujiesi.

Įmonės savininko pajamos natūra būtų, jei įmonė kaip turto naudotoja, bet ne savininkė sumokėtų mokėjimus (pvz. už degalus) turto savininko vardu.
Kadangi įmonė perka degalus ir daro ekploatacines išlaidas savo vardu, tai pagal galiojančią tvarką tokia savininko nauda nelaikoma pajamomis.

GPM -> Įsakymas -> 2002.10.30 Nr. 339 . Dėl pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo

[quote:924bc867f9]Darbuotojas nekūrė darbo
vietos, nerizikavo pinigais ir nejaučia dėl to jokios atsakomybės.
Jei jam duoti per daug laisvių, jis tiesiog sunaikins tą verslą.[/quote]

[quote:924bc867f9]Bet viena aisku, kad darbdavys be darbuotoju yra apskritas NULIS. Pasiskaitykit finansu vadovelius , o ten rasoma, kad didziausias imones kapitalas yra darbuotojai[/quote]

Šių požiūrių priešpriešos atomazga įvyko 1917 m. Rusijoje. Svarstyklių viena pusė nusviro ir pasekmes jaučiame iki šiol.

Analogiškai kaip ir "komisas" – komisinio prekių pardavimo sutartis, pagal kurią komisionierius prekių savininko prekes parduoda iš savo sandėlio.

Ar jūsų parašas suteikia įsakymui juridinę galią? Be direktoriaus parašo - tai tik popiergalis.
Dokumento rengėjo nuoroda numatyta tik informaciniams siunčiamiesiems dokumentams. Įsakymas yra tvarkomasis dokumentas.

[quote:89477eb9f5]Požiūris iš kitos pusės (dedukcinis metodas):
1. jei yra įsakymas, vadinasi darbdavys oficialiai paveda dirbti darbo sutartyje nesulygtą darbą;
2. vadinasi automatiškai įsigalioja 197 straipsnio 1 dalis; [/quote]

Požiūris į požiūrį.

Tavo darbo teisės pažeidžiamos, kadangi darbdavys vienašališkai primeta savo valią. Pradinis susitarimas dėl darbo sąlygų šiuo atveju kinta be susitarimo. Tavo darbo masto norma apibrėžta pareiginių funkcijų atlikimu per tam tikrą darbo laiko kiekį santykiu. Papildomas nesulygtas darbas Darbo masto normą šališkai praplečia dėl pareiginių funkcijų padaugėjimo. Per tą patį darbo laiko kiekį darbdavys tikisi gauti didesnės naudos iš tavo intelektualinio triūso. Įsakymai ir pavedimai yra niekiniai, jei nėra abipusio pirminio susitarimo dėl darbo sąlygų.

Ūkinės operacijos turinys fiksuojamas apskaitos dokumentuose. Banko išrašas - apskaitos dokumentas, kurį surašė Bankas. Į apskaitą ūkinę operaciją turite įtraukti pagal banko išraše užfiksuotus duomenis.

Pasiskaityk LR Buhalterinė apskaitos įstatyme.

O kuom skiriasi kiškiai nuo zuikių?
Čia tau retorinis atsakymas.

[quote:a082d87f0f]Mano draugai iškart žino, kad kokio tai draugo naujoji partnerė yra baisi kaip pats gyvenimas...[/quote]

Tikri draugai turi perspėti savo draugus...

[quote:7f77349c50]P.S. O kainos (už darbą) pas mus jau kyla nuo 1200 iki 1400 į rankas[/quote]

Toks maždaug yra vidutinis atlyginimas mikroįmonėse. Vidurkis įmonėje su milijoninėmis apyvartomis - ne mažiau 2000 LTL. Dešimtimis milijonais - nuo 4000 LTL. Čia vidutiniai dydžiai į rankas.

Apskaita su Exeliu - apskaita be pagreičio. Kai aplink tiek prikurta SOFT'o buhalteriams, kai kas dar vargsta su Exeliu. Užjaučiu.

Taip viskas yra tiesa. Teorijoje gražu. Jei ne vienas praktinis BET. Darbuotojo darbo metai turi savybę nesutapti su įmonės kalendoriniais-finansiniais metais. Tais dažnais atvejais, kai atostoginiai išmokami kitais kalendoriniais metais (iš įmonės pusės žiūrint), tai sukauptų atostoginių suma metinės FA sudarymo datai nekoreguojama, kadangi -7 apskaitinių įvertinimų koregavimui numatė tik perspektyvinį būdą (15. Naujų apskaitinių įvertinimų taikymas nedaro neigiamos įtakos finansinės atskaitomybės informacijos patikimumui, todėl apskaitoje parodomas perspektyviai). Taigi sąnaudų pripažinimo ir leidžiamų atskaitymų momentas nesutampa. Ir vėl su leidžiamais atskaitymais šnipštas gaunasi.

Ingut citata: [quote:55288fd2af]... kitais metais suteikus atostogas uz praejusius metus, tai bus neleidziami atskaitymai.[/quote]

Taip bus tuo atveju, kai įmonė kiekvieną mėnesį tiksliai apskaičiuoja darbuotojų per tą mėnesį uždirbtą atostogų laiką ir darbo užmokesčio sumą, kuri bus išmokėta, kai darbuotojui bus suteiktos atostogos (PMĮ komentaro ištrauka).

Tada sutaptų sąnaudų ir leidžiamų atskaitymų momentas.

O dabar pagalvokime, ar šiandien galime nustatyti tikslią atostoginių išmokos sumą, kurią darbuotojas gaus išeidamas atostogų kitais metais. Paeksperimentuokite su turimais praėjusių laikotarpių atostogų rezervo, išmokėtų atostoginių duomenimis. Teorija prasilenks su praktika, nes bus nukrypimų. Gausis apytikslios sumos dėl atlyginimų kaitos ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo ypatumų.

VMI pripažįsta leidžiamais atskaitymais išmokėtas atostoginių sumas. O priskaitytas - tik tuo atveju, jei jos sutaps su išmokėtomis.
Taigis.[/b]