Akimirka

Perskaitai -sos, sos, tai nebežinai ką daryt. Žinai, juk lietuviai esam, negalėtumėm padėt, tai nors pasijuoktumėm.

Aš tai pagalvojau, kad gripas ir jau rimtai...
Taip rimtai, kad net nedrįsau klausti kokia vakcina skiepijosi

Didžiausias melas sau yra sakyti, kad neverta kažko daryti, nes turi per mažai pinigų. „Padarysiu, kai būsiu turtingas“ - teisinamasi. Ne! Pirma turi padaryti ir tik tada būsi turtingas. Reikia keisti savo mąstymą. Jei esi neturtingas, pradėk galvoti ir elgtis kaip turtingas.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. verslas.delfi.lt/verslas/milijonierius-bschafer...

aha, turbūt nežino koks pas mus minimumas

Teisybės pasakymuose yra, bet kad lietuviai galėtų iš minimumo dar auksui susitaupyt, tai čia jau perlenkta lazda.

auksui tikrai ne, bet atsidėti bėdai ištikus ar didesniam pirkiniui tikrai taip
Keistas fenomenas. Sutinka mokėti lizingo bendrovėms 20 proc. už lizingą, vietoj to, kad kauptų tokiems pirkiniams. Juk nemokėjimas taupyti ir gyvenimas šią dieną tikrai žymiai brangiau kainuoja

Na, tas taupymas... Aš gal noriu automatinės skalbyklės ir gerai rodančio televizoriaus šiandien, nes po metų manęs gal nė nebus... Ir namui kreditą ėmėm dėl tos pačios priežasties: nuosavos švarios pievelės reikia augantiems vaikams, o ne tada, kai jie užaugs ir išskris iš namų lizdo... Ir labai nesigailiu...
Net jei būčiau šiai dienai sutaupius, tai namą būčiau pirkus ne už 200 000, o mažiausiai už 400 000...

Dėl namo visiškai sutinku, bet skalbyklės, televizoriaus ar telefono pirkimas lizingu, man taip pat atrodo neprotingas .Dar yra ir tokia kategorija, kurie atostogauja išsimokėtinai, o paskui verkia, kad įmokas mokėti reikia

Na aš 50% savo pajamų šiuo metu investuoju. Į dukters mokslus. Ar aš tapsiu oligarche ? Turbūt. Skaičiau ir juokas ėmė vietomis. Toks nesuvaldomas žvengas. Kiek priviso visokiausio plauko mokytojų, tik spėk klausytis.
O dėl euro įsivedimo , mūsų Butkevičius galėtų panagrinėti šio vokiečio mintis. Nafik Lietuvai tas euras reikalingas .

Ar sveikata nebeleis tiek dirbti kad uždirbti galėtumėte tiek kiek reikia... O iš viso to išeina, kad vieni žmonės nori gyventi, o kiti būti turtingais. Jau vien išsireiškimas "daryti pinigus" ko vertas.

Dėl namo sakau valioo, nes namo palūkanos mažiau nei infliacija. Taigi finansiškai tai labai apsimoka. Bet va dėl televizoriaus.... Aš laikausi nuomonės, kad turi būti tokių pirkinių biudžetas, kaip ir atostogų. Kai tai kaupiama nuolat ir ateina poreikis, tada nereikia nei laukti nei lizingo prašyti. Tiesiog tai jau yra :) ir ramu.
Mano asmeninė nuomonė - šeimoje turi būti apie 3-6 mėn. pajamų dydžio santaupos, kaip garantas, kad praradus pajamas ar atsitikus nelaimei nereiks griebtis už galvos kaip toliau gyventi.

Tas tai tiesa, tai labai pravartu.
Bet pačią pirmąją automatinę skalbyklę pirkome lizingu, nes buvo maži pametiniai vaikai ir buvau labai pavargus rankom viską plauti. Vyras tada neblogai per savo 3 darbus uždirbdavo ( ), tai nė tų sumokėtų palūkanų negaila
O ir televizorių vieną lizingu pirkom, nes po remonto babkių nebeliko - o vat buvo numatytas plokščias pakabintas ant sienos
Tai aš puikiausiai suprantu taip besielgiančius žmones. Gal kvaila vos ne viską taip pirkti, yra ir tokių. Na, tai čia sakyčiau - kraštutinumai. Kaip ir su tais greitaisiais kreditais. Čia jau kaip į spąstus...

Ir pritariu Bylai: vieni nori gyventi, gyventi dabar. Kiti - siekia kaupti ir taupyti, ar dar kitokių siekių turi... Tai jų gyvenimas ir jų pasirinkimas.

Daugelio dalykų žmogui reikia dabar o ne po 20 metų. Vaikui reikia būrelių, meno ir sporto sekcijų, dviračio, kelionių kol jis vaikas o ne kai jau užauga.

Pamenu vieną šeimą. Draugų tėvai. Abu neblogai uždirbantys, bet jau gyveno taupiai neišpasakytai. Kukliausiame butuke, paprasčiausi baldai, daiktai ir t.t. Taupė, statėsi namą, va, sako, vaikai užaugs, tai pagyvensim kaip žmonės, pagyvensim sau. Pakeliausim.
Pasistatė, didelį, gražų namą (gal prieš kokius 16-17 metų tas buvo). Įsirengė gražiai ir prabangiai.
Deja, pagyventi nespėjo. Dar nė neįsikėlus ir nebaigus pervežti daiktų, vyrą pakirto insultas...

na sakykim pirkti lizingu ir aš neatsisakau, ne tiek daug bet būna, sakykim suplanuota išleisti viena suma o reikia didesnės, tai ir sumoki tą sumą kurią turi, o likusią žymiai mažesnę dalį per kelis mėnesius, man tiesiog taip geriau sakykim tuo momentu, bee galima lizingą ir anksčiau sumokėti, tai visiškai nematau tame problemos, na tik atostogom tai gal neimčiau lizingo, o daiktams tai aš už, beje mariska, kol nėra šeimos ir taupyt lengviau, o kai jau šeimoje sakykim 4 asmenys viskas apsiverčia

Baisu, čia jau kita medalio pusė. Kaip ir tos bobutės, kur kruopom minta, o poto paaiškėja, kad 20 tūkst. sukčiams atidavė

Tai va... Geriausia, t-skant, atrasti aukso viduriuką - negyventi vien skolon, bet ir neatidėti visokių gerų dalykų ateičiai. Kaip Mamontovas sakė: viskas, ką mes turime - tai ši akimirka...

Na jo, arba tas pats, kas vaikui duoti sudžiuvusią duoną, o sau taupyti tortui.

na šiuo atveju sakykim tortui taupyti nereiktų bet vaikui sudžiūvusią duoną kartais reiktų paduot, kad žinotų jog pinigais iš dangaus nelyja