Sąskaitų korespondencija

Rūškanoti, apsiniaukę veidai keičiasi.
Išvada: tas yra gerai, bikoz bus dar daug aršių diskusijų.

Bandau padėlioti pagal Apologeto skaičius:
Aš skolinga tiekėjui X K45 1000 lt
Man skolingas pirkėjas Y D24 900 lt ( 300 USD x 3)

X su Y atsiskaito tarpusavyje ir aš turiu suderinimo aktus, kad mano skolų nėra X ir Y atžvilgiu.

Pas save dengiu skolas:
D45 - K 24 900 lt
D45 - K?? 100 lt
Manau čia pagautė.

Papildau:
Operacijos metu dar patikslinu valiutos kursą. Sakykim USD=3,10
Tada dengiu:
D45 - K24 930 Lt ( 300x3,10)
D45 - K54 (pagautė) 70lt
D24 - K53 (valiutų skirtumas) 30 lt

Kuom remiantis teigi kad tai ne valiutu kursu pasikeitimo itaka - kai yra 3 vienetai - padaugeja atisikaitymo grandziu - bet kad atiskaitymo esme nepasikeičia - Neteigiame gi kad jei atisikatymas tarp 2 asmenu - atsiranda Valiutu kursu pasikeitimo itaka - jei tarp 3 - neatsiranda?

W - skolinga A - 1000 USD
A - skolinga B - 2950 LT
Vidurinį gradį išmetam W sumoka - B klausimas kiek sumoka ir kokia valiuta ? Užskaitymo momentu turi būti sutarta tikslin padengimo suma - pvz. jei kursas visdar 3 Lt tai tarčiausi dėl 983.33 USD užskaitymo.
T.y. manau nėra pagrindo Įmonėi W pervedinėti įmonė B 1000 USD.

Jei A būtų skolinga B 1000 USD - t.y. valiutos vienodos - viskas gerai turime vienda "matavimo vieneta" - neabejotinai atsirastu normalus valiutos kursos pasikeitimas.

Tas pats ir Ulitos pvz. ar jus tartumetes jus budavimi tiekėju atiduotumete 1000 Lt skola už 300 USD (3/1) - abejoju - nebent noredami sau pakenkti.
Bet jai yra toks susitarimas - tai tada šio monetu sakyčiau - būtų skolos užskaitymo/perleidimo pajamos - Pirkejas realiai uždirba 100 LT.

[quote:9d0156bbd8]Tu skolinga Litovcui 1 000 Lt., o zagranica tau skolingas 300 $, arba, Litine israiska, (tarkim, oficialus banko kursas 3/1) - 900.

Taigi, zagranica sumoka 275 $ Litovcui, Litovcas tau sako, viskas OK, tu nebeskolinga. [/quote] - O ka aš šio atveju sakau Užsieniu ? A Apologetai ? Kai jie man neskolingi 300 ?

Apologeto pvz. irgi yra nemažai sustarimu Užsienio vienetas mokėdamas LT - tikslai žino kad 1000 atitinka 275 USD.(t.y. bus padengta visa 1000 Lt skola)
Bet realiai buna gi tai suseda 3 šali ir suderina savo skolas. Taigi jei nukripimai ir atsirastu jei tikrai būtų mažesni.

Mieli dalyviai, jus visiskai neisiskaitote i salygas:

pirma salyga yra ta, kad litovcas patvirtina, kad tam tikra fiksuota litine skola yra nubraukiama, remiantis trisaliu susitarimu.

antra salyga yra ta, kad maziausioji zino ir valiutine suma, kuria zagranica sumokejo litovcui tam, kad litovcas nubrauktu skola.

Jei ji nezinotu sios sumos valiuta - tai kaip ji galetu teigti, kad bando pritaikyti akto dienos valiutos keitimo kursa? Kam tas kursas, jei nezinai bazes ?

Ir kokia cia dar kalba gali buti apie pagautes ar kokius tai netekimus, kai pries pora dienu dalyvavau diskusijoje, kur Dalia 29 ir Wulf'as vienu balsu tvirtino, kad pagaute ar netekimai - tai kai drambliu kaimene eina per lietuva, arba kokia tai katastrofa atsitinka, pvz meteoritas nugriauna gamykla.

Man yra visiskai aisku, kad tie skirtumai yra susidare del atsiskaitymo skirtingomis valiutomis. Ne del to, kad tiekejas pasake, ai, pofig, atleidziu tave nuo dalies skolos uz grazias akis.

O kai kuriu Wulfo klausimu, po senobei, nesuprantu, pvz.:
[quote:d5f6f151ed] O ka aš šio atveju sakau Užsieniu ? A Apologetai ? Kai jie man neskolingi 300 ?
[/quote]

Siuo atveju, wulfai, sakai, kad jie tau neskolingi 275$, o ne 300$, pavyzdyje aiskiai galejai perskaityti, kad 25$ liko pirkejo skola.

Utilitai:
[quote:d5f6f151ed]
D45 - K 24 900 lt
D45 - K?? 100 lt
[/quote]

O ka tau sako, kad D45 - K24 yra 900. Tiekejas aiskiai pasake, kad visiskai jam neskolinga, o pirkejas tapo neskolignas 275$, tai ir rasyk taip:
D45 - K24 - 1000 Lt.
D24 - K58 - 175

atsizvelgiant i tai, kad pradine pirkejo skola buvo 900, tu ji sumazinai 1 000, gavosi neigiama skola (-100), tu ja padidinai 175, liko 75, kas ir atitinka 25$, kai dolerio kursas 3/1.

Ta trisali akta is tikro gali trauktuoti kaip dvisali, t.y. - tu liepei savo pirkejui - zagranicai atsiskaityti su savo tiekejui - Litovcu, tai yra tas pats, kas tu gavai bapkes is savo pirkejo - zagranicos (275$, nes tiek sumazejo skola) ir padengei tomis bapkemis skola tiekeju (1 000 Lt., nes tiekejas tiek patvirtino esant padengta).

Tai aiskus valiutos kurso pasikeitimo pelnas.

taip

Labai sudėtingai Apologetas sprendė problemą. Gyvenime būna paprasčiau.

Dar kartą Mažiausiajai:
Skolų dengimo sumas persiskaičiuočiau pagal valiutų kursus operacijos atlikimo dieną ir gautus pokyčius dėčiau į valiutų skirtumus.
Jeigu po to apskaitoje pas mane liktų neuždarytas skolos likutis ( o tiekėjai suderinimo aktu tvirtintų, kad skolos nėra) , tą dalį dėčiau į pagautę ar netekimus ( žiūrint D ar K).

Norėčiau pataisymų, jei ne visai teisi

Ir nuomonė nepasikeitė. Aš ir akcetavau kad tai - normalios pajamos.

Į sąlygas įsiskaitome - dabar mes jas jau perfrazuojame - Paklausėjas neteigė - kad skola visiškai nubraukiama - klausimas buvo del valiutu kurso ir skolu palyginimo. Ir tai nėra blogai kad modeliojame situacijas.

Apologetai - karta - bet pagal realia situacija:
D 240 - 300 USD (skolos kursas)
K 450 - 1000 LT

Gaunu pranešima ir užskaitymo akta kad Aš neskolinga 1000 LT, apmokejimo momentu kursas 3.6364/1
D 450 -1000 LT
K 240 - 275 USD (fiksuokime realia tomis valiutomis kuriomis vyksta operacija Litinė išraiška 1000 LT)

D 240 - 175.01 LT
K 536 - 175.01 LT(Vykdan 275 USD skolos padengima - buvo kursas 3 dabar 3.6364 - valiutų kursu nukripimas = 175.01 LT)

Likutis D 25 USD - jau nesvabu kokiu kursu (3 ar kitais priklausomai nuo nuo perkainavimo)

Neteisi tik dėl pagautes ir netiekimų. T.y. dėl šių pajamų ir sąnaudų apibudinimo.

Dėl aiškinimo sudetingumo principo ir gi pritariu
[quote:d3adbe723f]atsizvelgiant i tai, kad pradine pirkejo skola buvo 900, tu ji sumazinai 1 000, gavosi neigiama skola (-100), tu ja padidinai 175, liko 75, kas ir atitinka 25$, kai dolerio kursas 3/1. [/quote] Kam tai sudetingai skaičiuoti tuos 175 ?
275 * iš valiutų skirtumo

Kodel?
Aš netekimus (pagautę) naudočiau tik tada, kai dengiama 45 aiškiai netinka su 24. Kai po valiutinių perkainojumų skoloj lieka "uodegytė". O kur tu dėtum tą likutį?

Visiškai sutinku su Ulita, tik ne pagautė ar netekimai, o fiksuoti kitose pajamų/sąnaudų sąskaitose. Pagautės ir netekimų nenaudoju aplamai (tai tik gaisras, meteoritas-kaip jau rašyta). Sąnaudos-neleidžiami atskaitymai, pajamos apmokestinamos.

Pagautę sutapatinau su neleidžiamais atskaitymais

Man su buhalteriniais pravedimais sunkoka, todėl pirma kartą išdrįsau tokioje temoje dalyvauti.

Jei paimam cia pasiūlytas sąlygas - toks užskaitymas - tikslinga veikla - todėl jokių netekimų ar pagaučių čia mano manymu negali būti.
Bet šio atveju aiškiai atitinka - 1000 LT=275 USD
Ir bet kokių tikokių uodegyčių pagal negalima dėti nei į pagautę nei į netekimus

Wolf rašė:
[target=_blank> tax.lt/content-cat-2.html</a>"=_blank> tax.lt/content-cat-2.html</a>"]

Prižadu, jei bus toks atvejis desiu į neleidžiamus atskaitymus arba apmoketinamas pajamas

PMĮ į neleidžiamus atsaktymus, - į veiklos sąnaudas, į kitos veiklos ar finansinės-investicines(šios labiausiai tinka) sąnaudas priklausomoi nuo įmonės apskaitos politikos.

Wolf, visiškai su tavim sutinku – turėtų likti tik skirtumas dėl valiutų kursų, kuris yra leidžiami atskaitymai. Tačiau čia yra teoriškai gražu. Iš pateiktos situacijos visiškai neaišku, kokią sumą pervedė užsienio įmonė, kiek skolos sutinka padengti trečias dalyvis- Lietuvos įmonė B.
Iš savo patirties - visiškai analogiška situacija. Užsienio pirkėjas sumokėjo kitai lietuviškai įmonei.
Veiskmas vyko USD valiuta. Tą pačią dieną ta įmonė keitė USD į litus. Tačiau buh. kursas, kaip žinote nustatomas 11:45 LB posėdyje kitai dienai, t.y jis būna beviltiškai pasenęs ir gali gerokai skirtis nuo esamo rinkoje keitimo kurso. Taip ir įvyko – įmonė paturėjo geroką skirtumą iš keitimo operacijos, ir sutiko užskaityti tik iš tokios – iškeistos- sumos, o likutį (permoka tarp mūsų ir jų) pervesti, . Trišalis užskaitos akto nepasirašė – netiko jiems suma LT. O užsieniui mūsų erzelynė visiškai nerūpėjo, jie reikiamus popieriukus pasirašė ir net savo egz. nereikalavo- pas juos veiksmas "užsidarė".Taip be užskaitos mes gavom dali užsienio tiekėjo pinigų iš įmonės B, ir liko neapmokėta dalis skolos šios įmonės .
Toliau veiksmas vyko taip – teismai, anstoliai, neturinti turto įmonė, bankrotas. Kadangi tai užsitesė 2 metus, tai pirmaisiais metais nuvariau skirtumą į mūsų, Lietuvos buhalterių internetinės bendruomenės tinklapyje TAX.lt vadinamus “blogų skolų atidėjimus” ( neleidžiami atskaitymai ), o kitais metais nurašiau į beviltiškas skolų sąnaudas ( riboto dydžio leidžiami atskaitymai).
Taigis, darau išvadą – kol nėra aiškios situacijos kas kur kam kiek sumokėjo/pervedė/užskaitė, sąnaudos finansinių metų bėgyje gali būti net trijų rūšių. Ar net dviejų rūšių pajamos...

Ačiū už tokią aktyvią pagalbą! Kadangi šeštadienį nesulaukiau Jūsų diskusijos, tai perskaičiau tik dabar. Nuomonės skirtingos, turiu apsispręsti kurią priimti man, bet dar patikslinsiu savo problemą, gal atsiras dar nuomonių.
Man nekelia problemų užskaitos dalis, kur aš užskaitau užsieniočio skolą, nes užskaitos akte suma nurodyta (pvz. 1000 USD), bet kai aš perskaičiuoju šią sumą Lt (pvz. po 3X1000=3000 Lt), o tiekėjo Lietuvos sąskaitą yra 3050 Lt, tai kalusimas kur man padėti tą 50 Lt (užskaitos akte nurodyta, kad skolą užskaito pilnai)?

Vat čia tas variantas apie kuri šnekėjo Artas.
Jūsų Skola tiekėjui - 3050, Jūsų Pirkėjo skola 1000 USD
Pirkėjas sumokėjo Tiekėjui 1000 USD - susitarimu patvirtinta kad įsiskolinimų neliko.

D 443 - 3050 LT
K 2411- 3000 (1000 USD)
K 52 - 50 LT

Kaip sakė Artas tai jau 2-os rūšies pajamos. (Secong hand )

Labai ačiū , tai nors vienas "galvos skausmas" praėjo.

Kada "ataskaitinių metų pelnas" tampa "ankstesnių metų pelnu" gruodžio 31 ar sausio 1?

01.01