Suminė darbo laiko apskaita

Ačiū, Tininga. Dabar jau aišku, kad esant suminei skaičiuojam ir mokam lygiai taip pat, kaip ir dirbant paprastai.

Jeigu darbuotojui suteiktos kasmetinės atostogos, pirmoje eilutėje sutartiniu žymėjimu A žymimos visos į atostogų laikotarpį patenkančios kalendorinės dienos, neatsižvelgiant į poilsio dienas. Vadovaujantis DK 165 straipsniu, švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaitomos, todėl kasmetinių atostogų metu pasitaikančios švenčių dienos turėtų būti žymimos simboliu S.

Akcentuoju: jeigu darbo savaitė ne trumpesnė nei 40 val.
VDU valandinis.

O jei viena savaitė 48 val o kita 36 val?

Svarbu, kad vidutinė savaitės trukmė būtų ne mažesnė, nei 40 val., kitaip tariant, jei nenustatytas ne visas darbo laikas.
Jei būtų trumpesnė darbo savaitė, tai tada reikia mokėti pagal grafiko valandas.

O pavyzdžiui jei taip sudarytas darbo grafikas (kurį sudaro gamybos vadovas), viena mėn. savaitės trukmė mažesnė, kitą mėn didesnė? tai kaip tada imti savaitės trukmės vidurkį? apskaitinio laikotarpio, 4 mėnesių?

Neverta taip labai gilintis į konkretų valandų skaičių. Esmė, ūkiškai tariant, yra ta, ar žmogus dirba pilnu "etatu". Juk viršvalandžius apskaičiuojate lygindami su įprasta darbo trukme?

Na taip, su įprasta darbo trukme. Ir jis dirba pilnu etatu. Tai tada aš apmoku už atostoginius, kaip esant 5 dienų darbo savaitei. Ačiū Jums dar kartelį.

Tikrai taip :)

Sveiki,
klausimas: esant suminei darbo laiko apskaitai, kai ataskaitinis laikotarpis - mėnuo. Ar reikia atlyginimą "pritraukti" prie MMA jeigu pagal grafiką dirbęs žmogus "nedatempia" iki MMA???
Kai viršija - sumokam viršvalandžius, o kai nedatempia...

Kaip jūs galite mokėti mažiau nei MMA, jei darbuotojas dirbo visas savo grafiko darbo valandas? Kaip jis gali "nedatempti"??? Privalote sumokėti pilną mėnesio algą, jei dirbo visą jam nustatytą darbo laiką.

Bet DS nustatytas valandinis minimalus. Tai kai dirba mažai valandų per priedą "datempti"?

O tai ko kalbate apie MMA, jei nustatytas MVA?

Reiktų vadovautis šiuo punktu:
Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (Kodekso 195 straipsnio 1 dalis).

Taigi, reiktų ne kažkokius priedus mokėti, o tą patį MVA už darbuotojo valandų ir įprasto darbo laiko skirtumą.

Bet man tada kyla klausimas: kodėl nusistatėte vieno mėnesio apskaitinį laikotarpį, kai vieną mėnesį valandų trūksta, o kitą susidaro viršvalandžiai? Juk tam ir yra suminė apskaita, kai darbo laikas taip svyruoja.

Aš tik perėmiau nustatytą tvarką.
Tai ir tabelyje gal reikia pildyti "nedadirbtas" val?
Ar užtektų direktoriaus įsakymo kad nuo 2012 01 pradedam taikyti 3 mėn apskaitos laikotarpį? Ir supažindinam visus dirbančius pagal suminę??? Ar dar reikia ko nors?

Sakyčiau, šįsyk mokėkite pagal faktą, ir viskas. O įsakymu nuo sausio 1-os įveskite 3 mėn. apskaitinį, ir bus mažiau problemų...

Pas mus 2d. dirba po 11val, 2 d. ilsisi... Ir taip slenka...
Jeigu grafike nustatyta, kad tures gruodžio men dirbti 15d po 11val.viso 165val. ir darbuotojas taip ir dirbo - tai laikoma 2 val prastova???

Na, aš suprasčiau, kad taip. Ir seminare taip aiškino. Čia nauja nuostata, įsigaliojusi, berods, nuo 2010-08-01.

Jei darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą po 12 val, tai jiems prieš šventines dienas taip pat trumpinam viena valandą darbo laiką?

Taip, iš VDI puslapio:
Ar visiems darbuotojams yra trumpinama darbo diena, einanti prieš šventes, viena valanda?
DK 153 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. Minimo straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad esant šešių dienų darbo savaitei, prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas. Švenčių dienų sąrašas yra nurodytas DK 162 straipsnyje.
Darbo įstatymai nustato darbuotojų kategorijas, kurių darbo laiko trukmė yra sutrumpinta, t. y. trumpesnė nei 40 valandų per savaitę. DK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Darbuotojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku, nepriklausomai, ar jie dirba visą ar ne visą darbo laiką, sumine darbo laiko apskaita ar darbus, kuriuose leidžiama dirbti iki dvidešimt keturių valandų per parą, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama viena valanda, ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turi būti žymimas tą dieną darbuotojo faktiškai dirbtas laikas. Tuo atveju, jei darbuotojas teisės aktų nustatyta tvarka dirba sutrumpintu darbo laiku, tai šiuo atveju DK 153 straipsnio 1 dalies nuostata jiems nėra taikoma.

Taip, reikia trumpinti. Bet jei darbas pamaininis, ir trumpinti nėra galimybės, tai ši valanda tiesiog tampa viršvalandžiu.