ES šalis - ne ES šalis ir PVM

Merginos,baltarusis klausia,ar galės pas mus nusipirktą prekę su FR0420 forma į savo šalį įsivežti per Lenkijos sieną? Ar aš turėsiu teisę jam grąžinti po to PVM ,jei man pateiksFR0420 su Lenkijos pasienio spaudu ?Dėkui už atsakymą

Pati išsiaiškinau VMI.Tai nesvarbu koks spaudas bus,svarbu,kad būtų išvežta iš ES.PVM grąžint galima :)

Kolegos. Trikampė prekyba, kad ją kur
Ar teko susidurti su atveju (LT tarpininkas), kai prekės įsigytos pirminėje ES šalyje - iš tiekėjo pvz. PL būtų tam tikra laiką saugomos, ruošiamos transportavimui ir tik data siunčiamos į DE PVM mokėtojui. Ar yra tada problemos Lenkijoje ?

Dar vienas variantas: ta pati Lenkija. Vienas tiekėjas neturi pakankamai prekių (bulvių), todėl prekės įsigyjamos iš kelių PL tiekėju ir perduoda prekes LT pirkėjo samdytam vežėjui (tam reikia laiko), tada visa bendras kovinis vežamas į DE. Vėl klausimas ar LT įmonė PL gali turėti problemų dėl apmok. veiklos PL, ar PL tiekėjas teoriškai turėtų skaičiuoti Lenkiška PVM - nes prekės perkamos EXW sąlygomis - tačiau, PL tiekėjams pateikiami prekių išvežimo iš PL dokumentai.

Ačiū už šviesias mintis.

Suprantu jūsų situaciją taip:
Turite partnerį PL, kuris suruošia pagal jūsų užsakymus krovinį, kuris tada jau keliauja į DE. Ne visada pavyksta abi operacijas padaryti tą patį mėnesį.
Mano (diskutuotina) nuomonė būtų dirbti pagal tokią schemą:
1) Tegu jūsų pagrindinis partneris ramiai supirkinėja viską iš kitų PL įmonių, gaudamas iš jų sąskaitas su lenkišku PVM. Tos įmonės visai neturi žinoti, kur toliau jų bulvės keliaus. Tą PVM lenkai traukia sau į atskaitą.
2) Surinkusi visą krovinį, PL įmonė parduoda jums su nuliniu PVM, jūs išgabenate į DE. Jei tai vyksta tą patį mėnesį, tai aiški trikampė prekyba. Jei persikelia į kitą - galima traktuoti ir kitaip.
Tačiau situacija keičiasi, jei tai LT įmonė supirkinėja smulkius krovinius iš kitų PL įmonių savo vardu, o pagrindinė PL įmonė jas sandėliuoja pas save (ko gero, dėl to jūs ir klausiate). Štai tada jau reikia kažkokios papildomos sutarties dėl sandėlio nuomos, kitų darbų, ruošiant transportavimui.
Jums dėl prekių supirkimo ir sandėliavimo PL teritorijoje ten registruotis PVM mokėtoju nereikia - jūs nepardavinėjate prekių PL subjektams.
PL įmonei taip pat pavojų nematau - yra sutartis dėl nuomos, kitų darbų, išrašomos už tai LT įmonei sąskaitos - nieko nusikalstamo.
Tik galima diskutuoti, ar tai trikampė prekyba, ar įsigijimas iš ES ir toliau pardavimas ES.

Štai, paskaitinėjau PVMĮ komentarą ir radau tokius dalykus:
1) 12(2) str. 3 dalis. Prekių įsigijimo vieta.
Pavyzdys
Lietuvos įmonė A, PVM mokėtoja, vykdanti PVM apmokestinamą veiklą, iš Vokietijos įmonės B, PVM mokėtojos, už 500 000 Lt įsigyja buitinės technikos prekių ir tas prekes, nugabentas į Latviją už 700 000 Lt parduoda Latvijos įmonei C, PVM mokėtojai. Kadangi tos prekės išgabenamos ir iš karto parduodamos Latvijos įmonei C, tai Lietuvos įmonė A nuo įsigytos buitinės technikos prekių apmokestinamos vertės 500 000 PVM neskaičiuoja, tačiau PVM deklaracijos (FR0600 forma) 20 laukelyje turi nurodyti 500 000 Lt šių prekių apmokestinamąją vertę. Lietuvos įmonė A, įformindama prekių pardavimą Latvijos įmonei C, PVM neskaičiuoja, tačiau PVM deklaracijos 21 laukelyje turi nurodyti 700 000 Lt jų apmokestinamąją vertę.
Lietuvos įmonė A, PVM mokėtoja, savo mokesčių administratoriui taip pat turi pateikti prekių tiekimo į kitas valstybes nares ataskaitą (FR0564) ir nurodyti (14 laukelyje - trikampė prekyba) Latvijos PVM mokėtojui patiektų prekių vertę (700 000 Lt).

Tai būtų jau gryna trikampė prekyba.
Tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį turime štai ką:
"2. Laikoma, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai prekes įsigyjantis asmuo yra Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, jo PVM mokėtojo kodas buvo nurodytas įsigyjant prekes ir šios prekės išgabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, nebent įrodoma, kad PVM buvo sumokėtas toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi šių prekių gabenimas.
Komentaras
1. Kai iš kitos valstybės narės įsigyjamos prekės ir jų pardavėjui nurodomas Lietuvoje registruoto asmens PVM mokėtojo kodas, o prekių gabenimas baigiasi ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje narėje, tai laikoma, kad prekių įsigijimo vieta – Lietuva (taikoma rezervo taisyklė angl. ,,reserve rule”), nebent įrodoma, kad PVM sumokėtas toje kitoje valstybėje, kurioje baigėsi prekių gabenimas. "
Ir pavyzdys:
"2 pavyzdys
Lietuvos PVM mokėtojas įsigyja prekes Estijoje iš PVM mokėtojo ir jas nugabenęs į Latviją parduoda Latvijos įmonėms – ne PVM mokėtojoms. Lietuvos PVM mokėtojui Estijoje įsigytos ir į Latviją nugabentos prekės – PVM objektas Lietuvoje. Jeigu Lietuvos PVM mokėtojas įrodytų, kad PVM nuo įsigytų prekių sumokėtas Latvijoje, kur baigėsi prekių gabenimas, tada jam Lietuvoje nebūtų prievolės nuo įsigytų prekių apskaičiuoti pardavimo PVM."

Ačiū už pradėta diskusija.
Esminis akcentas yra 12(2) str. 3 d.
3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, tuo atveju, kai iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę išgabenamas prekes įsigyja Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, kuris šias prekes[1] iš karto[2] toje kitoje valstybėje narėje patiekia asmeniui, kuriam toje kitoje valstybėje narėje nustatyta prievolė apskaičiuoti ir sumokėti už šias patiektas prekes PVM ......

Komentare nėra paaiškinimo ar šios prekės galu būti renkamos kaupiamos bendram teikimui - nes iš vieno tiekėjo nepakanka prekių kiekio. Ir teoriškai ir praktiškai gali išlįsti toks dalykas, kad jei sujungi kelis pirkimus skirtingu laikotarpiu - tai jau ne "šios prekės" t.y. Supratimas gali būti toks: ką pirkai, tą parduodi

"Iš karto" reiškia teoriška protinga bet minimalu laiko tarpą ir visgi manau kad be saugojimo. Todėl vėl yra problemos ir rizika - kad ir dėl minimalių saugojimo terminų.

Dėl patikslinimo kaip ir minėjau yra paprastai ne daugiau nei 3 tiekėjai (i kur tie pagrindiniai tiekėjai surenka prekės LT įmonė nežino ir nesidomi), kurie surenka reikalinga kiekį LT įmonei ir pateikia vežėjui. Paprastai viskas įvyksta tą patį mėn.

Transportavimas yra iškarto numatomas į DE, be abejo galima galvoti apie prekių įsigijimą PL (ir skaidyti galima trikampę į 2 sandorius) - kai atskirą sandorį bet tada jau beveik nėra abejones kad PL pareikalaus registruotis PVM mokėtoju Lenkijoje. Tada ir Lenkijos tiekėjai pradės LT įmonei skaičiuoti vietinį PVM. Taigi atskirimas labai jau skausmingas.

Taip Raini - komentarai jau išnagrinėti skersai ir išilga ten kaip visada vadovėliniai pavyzdžiai.

Dėl to, kad ;lenkai skaičiuos PVM, tai sutinku, bet kokiu pagrindu reikalaus LT įmonę registruotis PVM mokėtoju Lenkijoje, nelabai pagaunu.

Analogiškai LT įstatymas - veikla Lenkijoje. PVM objektas yra ten kur prasideda prekių gabenimas - tai jei iš Lenkijos po to pradėsiu gabenti į DE atskiru sandoriu - jau labai rimtos užuomazgos regisravimuisi toje šalyje.

Bet kiek nukrypstame kita linkme. Man svarbu praktiniai atvejai, aišku ir nuomonė dėl "šių prekių" pateikimo "iš karto". Ar nebuvo problemų ar reikalavimus, kad pagal konkretų įsigijimą - turi būti konkretus teikimas (kas dažnai ekonomiškai nenaudinga - nes transporto įkainiai kitokie ir t.t.) : paprastai šnekant vienas pirkimas ir jam turi būti vienas pardavimas - kitaip objektas Lietuvoje (nors vargu ar 12(2) str . 2 dali galima būtų pripaišyti) ?

Kažkaip čia sudėtingai viskas. Nesuprantu, problema tame, kad iš kelių pirkimų norite surašyti vieną pardavimo Invoice? Ar keli pardavimo Invoice, bet vienas vežimas?
Tikrai niekur nemačiau, kad būtų reikalavimas išrašyti tiek pardavimų , kiek buvo pirkimų. O tuo labiau, kad negalima būtų išvežti vienu vežimu. Gal ko neįkertu

Trikampė prekyba: Sandoriuje dalyvauja trys PVM mokėtojai (būtina sąlyga): lietuvis,lenkas ir vokietis.
Lietuvis perka prekes iš lenko (čia galima pasinaudoti Rainio rekomendacija kuomet lenkas superka iš kitų PL tiekėjų prekes ir po to jis vienu ūpu parduoda lietuviui) ir iš karto jas parduoda vokiečiui. Prekių į Lietuvą neparsiveža, jos iš Lenkijos yra iš karto pristatomos vokietijos įmonei.
Lenkas pardavimą lietuviui įformina išrašant Invoice su 0 proc. PVM ir CMR apie prekių pristatymą vokiečiui. Lietuvis gavęs iš lenko Invoice menamo pardavimo PVM neprivalo skaičiuoti, jam tai yra ne PVM objektas. Lietuvis vokiečiui išrašo Invoice be PVM, nes tai ne PVM objektas Lietuvoje.

Na, man irgi susimakalavo transporto paslaugų apmokestinimas. Užsakovas - LT apmokestinamasis asmuo, vežėjas - irgi LT apmokestinamasis asmuo. Maršrutas ES - ES.
Lyg ir aišku - pagal PVMĮ 13 str. 2 d. - PVM objektas, rašom sąskaitą su PVM (nes paslaugos pirkėjo buveinė LT).
Bet turiu 2 VMI lenteles ir jose skirtingai p[arašyta. Vienu atveju - PVM objektas, antru - ne PVM objektas. Čia tikriausiai klaida, kur ne PVM objektas Prekiu_vezimas_2011.doc Vežimo_paslaugos_2011.doc

Loreta,
nepavyksta Jūsų pridėtose lentelėse rasti kur būtų nurodyta, jog ES-ES esant Lietuviui užsakovui ne PVM objektas rodos jos identiškos

Antroje lentelėje - 5 eilutė:
5. Užsienio valstybė – užsienio valstybė X X X X Ne PVM objektas

VMI naudojamą sąvoką "Užsienio valsybė" labai jau plati, gali traktuoti ir kaip ES teritorija ir kaip trečiosios šalys

Luka - verslo/prekybos schemos pavyksta keist:
Surekamas reikalingas prekių kiekis iš 2 ar 3 tiekėjų - Nėra vieno PL tiekėjo kuris superka iš tu 2-3 teikėju ir po to grąžiai parduoda LT. Nėra nebus. Čia reikia mokestinio paaiškinimo, nes verslo sprendimo įtakoti negalima
Dar kar karta kartoju - tai ko nenorite toleruoti, tiekimas nevyksta iškarto nes vienas tiekėjas pateikia reikalinga kieki iškarto, kitas po savaite - tada turime bendra kieki ir galima jį pateikti vokiečiams - t.y. visa yra ribotas laiko tarpas per kuri EXW sąlygomis įsigytos prekės iš PL pirkėjo guli ir laukia antros prekių dalies.
Todėl ir prekės transportuoja ne pats PL tiekėjas, o kitas vežėjas.

Aš pasikartosiu, kad šabloninius sprendimus aš žinau, man reikia sprendimo pagal situaciją, o ne kurti verslo schemą / situaciją iš naujo. Ačiū

Loreta, sutinku - čia tikrai blogai - taikoma bedra taisyklė kaip pirkėjas apmok. asmuo. Tai jei pirkėjas LT apmokėstinimo objektas LT.

Kreatyvas - užsienio valstybė čia turima galvoje, kad bet kuri užsienio valstybė, išskyrus LT.
Taip, Wolf, apmokestinama PVM. Mane sugluminio, kodėl pas mane 2 skirtingos lentelės. Lygtai buvo toks momentas, kad VMI apsiriko ir paskui keitė lenteles.
Šiaip tai mano atveju pirkėjas yra LT logistikos įmonė. Paskui ji tą paslaugą parduos ES apmokestinamajam asmeniui. Bet dėl to apmokestinimas tikriausiai nesikeičia.

Jeigu būtų ne PVM objektas, tai kas gi tada skaičiuotų PVM, ane?

Viena - sąlyga EXW reiškia, kad pardavėjas savo teritorijoje paruošia prekes išvežti. Pas jus yra ne taip - prekės nuvežamos dar į kitą PL įmonę ir ten, o ne pardavėjo sandėlyje laukia išvežimo.
Antra - man tik 12(2) straipsnio 2 dalis jūsų atveju tinka. Tai nėra trikampė prekyba, nors ir kaip bandytumėte pritempti. Be to, juk DE pirkėjui nevardinate, kiek tonų bulvių iš kurio PL ūkio pirkote, o rašote sąskaitą viena eilute. Ir kaip išdalijate tiems 3 PL pardavėjams vieną CMR, kad jie matytų, jog būtent jų prekės nugabentos į DE?