Neįgalų vaiką auginančioms šeimoms siūloma kompensuoti dalį išlaidų, skirtų transporto priemonei įsigyti.

Straipsnis internete: www.socmin.lt/index.php?-54694403

Tikrai nežinau, nes nesu turėjusi reikalų su IĮ, galbūt pasiskambinkite į VMI ?

Niekada neteko būti Vyr. buhalteriu, bet manau, kad vienintelis buhalteris įmonėje turi būti vyr. buhalteris.
O vmi pranešti reikia nepriklausomai nuo pareigų pavadinimo, kadangi būsite pagrindinis įmonės buhalteris.

Kaip suprantu jūs norėsite, kad darbuotojas darbenaudotų savo automobilį. Tokių atveju su žmogumi sudarykite darbo sutartį, o dėl automobilio, su darbuotoju galite pasirašyti automobilio nuomos sutartį. Mokėsite DU ir automobilio nuomą. DU apsimokestins paprastai - jei pagrindinė darbovietė, taikote darbuotojui priklausantį , o tuomet skaičiuojate GPM ir SOdrą. Nuo nuomos sumos, skaičiuojama 15 proc. GPM.

O kiek laiko praėjo, nuo tada, kai pamiršote? Galbūt dar visai nevėlu jį pristatyti? Siūlau pabendrauti su savo buhalteriu ir jis tikrai suteiks jums visą reikiamą informaciją.

P.S. Mes, forumo dalyviai, mėgstame, kad klausimus mums uždavinėtų tam jau sukurtose temose, todėl sekantį sykį nepatingėkite paieškoti ar jau nėra sukurta panaši tema. Pvz., temą apie nedarbingumo lapelius ir viką kas su jais susiję rasite adresu:
tax.lt/postx1883-0-1220.html

LR Vyriausybė pritarė FM siūlomam projektui:
www.lrv.lt/main.php?id=aktualijos_su_vide...

LR DK 136 str.
3. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:
1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

Darbo užmokestis yra privaloma darbo sutarties informacija, todėl turi būti nurodytas tiksliai. Kiek žinau, darbo inspekcija, už tokius parašymus sutartyse baudžia.
Įrašydami frazę, jog darbuotojo DU tiesiog ne mažesnis negu MMA iš karto darote prielaidą, kad tas darbo užmokestis gali kisti. Pagal darbo kodeksą, sumažinti darbuotojui darbo užmokesčio be jo raštiško sutikimo negalite, vadinasi, po direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas vienas DU, sekantį mėnesį jį galite tik didinti.
Jei kiti darbuotojai neprieštarauja, dar nereiškia, kad tokia sistema yra gera. Ir labai abejoju, kaip jūs ją įteisinsite.
Reikėtų patvirtinti darbuotojų darbo užmokesčius ir įrašyti juos sutartyse, pvz., 700 Lt, o kiekvieną mėn. vadovas įsakymu patvirtintų priedus prie darbo užmokesčio.

Aš šiek tiek aukščiau nusišnekėjau į lankas, tai užtata dabar labai supratinga :D

Iš visų čia esančių nėra nė vieno, kuris mokėtų viską.

Faktą, kad vaikus augina abu tėvai reikia pagrįsti dokumentais.
Jeigu tas darbuotojas nuomojasi butą, o gyv. vietą deklarabvęs skirtingai nuo sugyventinės, tokiu atveju praktiškai neįmaoma įrodyti vaiko auginimo fakto.
Tikiuosi dabar gerai viską supratau

Petronėle, kažkur skaičiau, bet gyvenu atostogų nuotaikomis, tai nepamenu kur, apie tai. Dabar nepamenu kaip ten buvo išsireikšta, bet išvada buvo tokia, kad taikomas tik santuokoje gyvenantiems vaiko tėvams.

kažką girdėjau, kad norima keisti tą nuostatą, kad galėtų pasinaudoti ir sugyventiniai, bet kol kas man rodos 320 Lt.

Nemanau, kad slenkantis grafikas = suminė darbo laiko apskaita.

Dabar ir pati suabejojau, bet manau DS rašyčiau, kad dirba numatytą valandų skaičių per dieną, pagal slenkantį grafiką.

Nors tiksliai nežinau, gal kas galite paoponuoti ar pritarti?

Už darbą poilsio dieną suteikiama poilsio dieną kitu laiku arba mokama dvigubai, o už tas suteiktas poilsio dienas niekam nieko nemokam.
Ir kaip tai atrodytų? Žmogus dirbo 20 dienų, o mes mokam už 22...

Atsiprašau, kažką nusvaigau, ryškiai atostogų trūkumas :) Iš tirkųjų, tai viskas, ką parašiau, bent juo šiuo metu galioja papildomoms atostogoms DK 168 str.

Ačiū, Tininga, kad atvedėt į protą

Svarbu nurosyti atleidimo datą ir priežastį (DK straipsnis). Mes dar rašom už kiek nepanaudotų atostogų sumokėti.

Manau, kad galima, nes sodros puslapyje radau paaiškinimą apie tėvystės pašalpas ir ten yra toks sakinys:
[quote:9dd0599caa]Tėvystės pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu (nuo vaiko gimimo dienos iki jam sukanka vienas mėnuo) už darbo dienas, Jeigu apdraustasis asmuo pasinaudoja ne visomis tėvystės atostogomis, o tik dalimi, tėvystės pašalpa mokama už šią atostogų dalį, bet ne ilgiau kaip iki vaikui sukanka vienas mėnuo. Tėvystės pašalpa išmokama pasibaigus tėvystės atostogoms[/quote]

Tiesiog įstaigos vadovo įsakyme turi būti nurodytas tėvystės atostogų laikotarpis.

Bet ir 1998 man rodos, kaip ir dabar, buvo galimybė darbdaviui kolektyvinėje sutartyje ar kituose įmonės tvarkos dokumentuose numatyti kitokią, didesnę atostogų trukmę.

Atleisti galite pirmąją jo darbo dieną po ligos.

Kad tik suprastų tas, į kurio klausimą atsakinėjome

Kristiana_, matau, kad mes čia apie tą patį, tik kitais žodžiais :)
Pagal raštvedybos taisykles, vadovas turi vizuoti prašymą ir atiduoti vykdymui. Žinoma, viza įvestų daugiau aiškumo, tačiau žmogus klausia, nuo kada skaičiuojamos tos 14 dienų. Atsakymas: nuo prašymo įteikimo dienos, kadagi tai ir yra pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą.
O jei vadovas uždėtų vizą atleisti praėjus 14 dienų po nurodytos prašyme atleidimo dienos? Tokios teisės jis neturi, bet taip pasielgti žinoma gali (niekada negali žinoti, ant kokio "frukto" pataikysi), ir jokios vizos tokiu atveju aiškumo neįves.

Taip, sutinku, šis terminas nėra privalomas, bet tik tuo atveju, jei darbuotojas susitaria su darbdaviu.

O žiūrint iš kitos pusės, jei mes, darbuotojai vis daugiau savo teisių pradedame žinoti, tai pats laikas būtų ir su pareigomis susipažinti.
Jei reikalaujame, kad pvz., atostoginius mums išmokėtų prieš tris dienas iki atostogų, o galutinį atsiskaitymą paskutinę darbo dieną, tai darbdavys turi pilną teisę reikalauti, kad darbuotojas apie savo ketinimus išeiti iš darbo, praneštų darko kodekse numatytais terminais.

Leiskit žmonėms bent kavą ramiai išgerti - ne visi pradeda nuo 8 darbą, jei taip įmonės tvarkoje parašyta

O ar nepatogiau būtų paskambinti tam gydytojui ir paklausti? Kaip manot, kas žino geriau?

Pirmiausiai siūlyčiau iš darbdvavio paprašyti atsiskaitymo lapelių už tuos mėnesius ir įsitikinti, ar atostoginiai nebuvo priskaityti, be to, prisiminti, ar atostoginių kartais nepaprašėte išmokėti su darbo užmokesčiu.
Jei ne, atostogos turėjo būti pratęstos, tačiau, deja, Lietuvoje ši darbo kodekso nuostata labai retai taikoma

Atsiskaityti reikia paskutinę to darbuotojo darbo dieną, nebent darbdavys su darbuotoju RAŠTU sutaria kitokią atsiskaitymo tvarką.

Nedarbingumo lapelis turi būti užpildytas tvarkingai. Jei jame nėra uždarymo datos ir gydytojo antspaudo bei parašo, vadinasi žmogus tiesiog nenuvyko pas gydytoją, kad šiuos duomenis į nedarbingumo lapelį užrašytų. Tokiu atveju Sodroje tokio lapelio vistiek nepriims, taigi, teks važiuoti tuos 300 km.

Bandomojo laikotarpio metu darbuotojas ir darbdavys gali nutraukti darbo sutartį pranešęs apie tai raštu kitai šaliai ne vėliau kaip likus trims dienos iki sutarties nutraukimo.
Nutraukiant darbo sutartį išbandymo laikotarpiu, darbdavys turi atsiskaityti su darbuotoju išmokėdamas jam DU, komp. už nepanaudotas atostogas. Išeitinė išmoka tokiu atveju nepriklauso.

Pagal darbo kodeksą darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį, turi apie tai darbdaviui pranešti ne vėliau, kaip likus 14 dienų iki sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad norėdamas išeiti iš darbo jūs turite apie tai darbdaviui pranešti prieš 14 dienų. Tos 14 dienų skaičiuojamos nuo pranešimo darbdaviui datos, t.y., nuo prašymo įteikimo darbdaviui datos.
Iš esmės, rašydamas prašymą atleisti iš darbo turėjote numatyti atleidimo datą po 14 dienų.