Atsisprašau už kvalus klausimus prieikė ir man programos.
Padėkite. Ar yra kur sukurtos failuose standartinės fin. atskatomybės atask. sktruktūros failuose. Apskaita5 instaliacijos folderyje nieko tokio neradau.

Dar vienas darbas laukia - kuris susijęs su deklaravimų. 2018 ir 2019 m. atostoginių išmokų atskirimas, kai 2018 m. sumoka visas suma už 2018/2019 m. laikotarpį.

2019 m. dalį reikės atskirti ir padeklaruoti 2019 m. sausio mėn.GPM313 (panašiai kaip VSD įmokas), nepriklausomai nuo to kad išmoka padaryta 2018 m. gruodį.

Šis deklaravimo principas dar diskutuojamas - bet greičiausiai bus patvirtintas.

Manau apvalinimas šio atveju turi būti pilnai pagal matematikos taisykles iki 2 skaičių po kablelio.
Jei darysite kitaip tada jau bus privalus darbuotojo sutikimas, nes pokytis jau neatitinka perskaičiavimo principo.

Tikrai ne - Jei darbuotojo sutartyje nurodyta kad jis taiko MMA - keisti nieko absoliuciai nereikia, nuo 2019 01 01 įsigalioja indeksuota MMA - 555 Eur (430 * 1,289)

Nors VSDĮ nurod įsakmiai keisti sutartį. Teisininkai komentuoja, kad pakanka perskaičiuoti. Aš viskgi už tai kad ta formaluma padaryti ir pakeisti, kad ir be darbuotojo parašo.

Marynas05 siūlau suderingi su buhalterija skaičiavimus ir apvalinima, kad po to nebūtų neatitikimų.
Skaičiavimas paprastas Alga * 1,289 apvalinimas matematinis iki 1 cento.

Mes darėm vidinį seminarą, Tai planuojame prateikti informaciją eil. paštu, bet bendrais bruožais (koeficientai, tarifai, principai), o kaip kiekvienam individualiai kažkas pasikeis.
Palyginimų nedarysime - tai gali padaryti kiekvienas individualiai - www.kiek.lt

Darbuotojų sutikimas nebūtinas jei vienintelis pakeitimas yra koeficiento pritaikymas.

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo.


Mes DS keisime pasirašytinai, nes turėsime daugiau pakeitimų nei vien dėl koeficiento.

www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c55830907c4...

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas
2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1336

Tai dabartiniu metu tokia informavimo sistema yra. Bet reikėtų daugiau informacijos, kaip visks veiks nuo 2019-01-01 iki 2019 06 30 dienos imtinai.

Po vakar dienos paieškų paaiškėjo tik vienas aspektas:
www.sodra.lt/lt/situacijos/pasikeitimai-nuo...

Įmokos įtrauktiems į pensijų kaupimą bus pradedamos nuskaičiuoti nuo 2019 m. liepos 1 d.
Tiems, kas per įtraukimo metų pirmus šešis mėnesius savo iniciatyva sudarys pensijų kaupimo sutartį, sutartis įsigalios nuo trečio mėnesio 1 d. ir nuo to laiko bus pradėtos skaičiuoti įmokos.

Pavyzdžiui, jei asmuo kovo 5 d. sudarys pensijų kaupimo sutartį, jam įmokos bus pradėtos skaičiuoti nuo birželio 1 d.


Visgi dauguma klausimų kurios suformulavau liko neatsakyti.

Teisingai pastaba, kol VSD ir PSD yra ir išskaitos ir darbdavio dalys - nematau jokių šansu, kad Sodra per ims įmokų skaičiavimą - kas alga moka paskutinio mėnesio diena, kas 1-ą ar 3-ą mėn. diena - t.y. turi kompleksinis visų įmokų skaičiavimas ir tikrai ne matau galimybės pradžiai pateikti SAM - tada gauti informaciją iš Sodros, tada ta informaciją į keleti į apskaitos sistema su 200 ar daugiau darbuotojų, suformuoti algalapius - galutines mokėtinas sumas. O kur dar perskaičiavimai ?
Net jei kalbame vien apie papildomos pensijos dalį - nematau galimybės realizuoti taip pagal principa kad skaičuos Sodra - šiandien man reikia kažka paskaičiuoti atostoginius, atleidimą ar pan. ir man reikia tiesiog žinoti ar jau žmogus pasirinkęs 3% ar 1,8% ir t.t.

Dėl VSD/PSD tarifų 2019 metais yra projektas - e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2dc7662...

Dar mintis po vidinio seminaro.

II pensiju pakopa.
1) Dabar turime darbuotojų sąrašą jis yra Sodroje. Pagal ji darome 2 proc. išskaitymą.
2) 2019-01-01 jaunuolius iki 40 m. automatiškai (jei jei nedalyvavo 2 pensijos kaupime) įtrauks į busimus 2 pakopos pensininkus.
3) Kiti (jaunoliai ir ne jaunoliai), kurie jau dalyvavo 2 pensijos kaupime ir toliau jame dalyvaus tik keisis tarifai.
4) Absioliučiai visi pusę metų turės pasirinikimą - kažka pakeisti.
5) 2019 Liepos 1 d. pasirinkimai bus užfiksuoti ir bus aišku ir kur dalyvauja.

Man kaip buhalteriui svarbu kol vyksta visos pasirinikimo procedūros, kaip man skaičiuoti VSD įmokas ?
a) ar bus taikomas tęstinumas ir aš toliau pvz. kam buvo taikomas 2%, sausio mėn. skaičiuosiu 3 %.
b) jei skaičiuosiu 3 % ar jos skaičiuosiu iki to momento, kad darbuotojas apsispres ką jis daro toliau pvz. stabdo kaupimą. ar Birželio 30 d., o nuo Liepos 1 d. jau stabdau.
c) ir fantastinis variantas gal sausio - birželio mėn. niekam išskaitų nedarau, o darau tik nuo liepos 1 d. kai aišku kam ir kas.

Jei turėsite pagrįstos argumentuotos ar patirtintos informacijos informuokite.

Po vakar dieno seminaro atsirado dar daugiau pamąstymų, nes kaip žinote Ligos pašalpa už 2 dienas bus apmokestinama 15% GPM tarifu, visa kita alga bus apmokestinama 20% GPM tarifų. Jei NPD netaikomas - turėsime kaip ir 2 GPM'us, kurios reikės DU žiniaraštyje sudėti - o metinėje deklaracijoje manau parodyti atskirai.

Blogybės prasideda ties tuo, kai (VMI raštas - 28944) taikomas NPD:
1) NPD be abejo reikės paskaičiuoti nuo visos DU + ligos pašalpa sumos
2) Gauname vieną NPD sumą ir jei daryti "labai" teisingai ją reikią paskaidyti - kiek tenka ligos pašalpai, o kiek DU. Taigi GPM skaičiavimas sudėtingėja, nes tada iš kiekvienos atskirai sumos reikia atiimti jai tenkančia NPD dalį ir taikyti atskirus tarifus. Klausimas ar tikrai jūs programa be papildomų programavimo pokyčių tai gali padaryti ?

Jei visgi negali pradedame galvoti ir mąstyti kaip apeiti šią nesąmonę, kad per daug nenuskriausti darbuotoją, variantai:
1) Įkalbėti darbuotoją netaikyti NPD - idealus variantas
2) NPD skaičiuoti bendrą bet visą jį taiky DU - minusas - bus daugiau GPM - reiškias ir mažiau algos - kiek mažiau reikia skaičiuoti.
3) ....

Kad jūsų šviesus protai nesurūdytų turiu klausimą:
Darbuotojas išeina atostogų rugsėjo 28 d.(iki spalio 4 d.) - pateikia atskirą prašymą pagal DK 130 str. 3 d. darbo užmokestį gauti su algą. Pagal įmonės tvarka alga sumokama iki kito mėnesio 5 d. Alga spalio 5 d. neišmokama dėl finansinių problemų.
Spalio 8 d. darbuotojas pateikia prašymą pagal DK 130 str. 4 d. ir prašo už delsimo laika suteikti kasmetines atostogas. Įmonė sako kad nuo spalio 6 d. imtinai pagal DK 147 str. skaičiuojami delspinigiai ir dvi sankcijos vienu metu negali būti taikomos.

Kas teisus ?

Dar viena įdome Bet logiška VDI pastaba - kad jei vėlavimai yra trumpiau ne 1 mėn., tai netesybos skaičiuojamos 1 d VDU, kar pradelstad darbo dienas (tikėtina pagal darbtuotojo numatoma darbo grafiką, jei jis dirbtų).

Logiška todėl, kad 1 mėnesio VDU * 1 mėnuo, yra 1 d. VDU *21/22 d., o ne kart 30/31 d.

O kuris VDU šio atveju teisingas visgi klausimas.

Tai visgi kokie praktinai patarimai dėl VDU skaičiavimo šiais atvejais ?

Noriu dar grąžinti šią diskusiją - kad turime - kita VDU.

Situacija pvz. asmuo atleidžiamas 08 24 d. - VDU bazės: 5-7 mėn., vėlavimas tesiasi iki rugsėjo 6 d. Tai klausimas lieka ar skaičiuoti nuo 5-7 mėn. VDU ar jau 6-8 mėn.

Dar veina situacija irgi ne dirbtinė. Atleidimas tą pačia 08 24 d. - sutarta dėl 10 d. atidėjimo pagak DK 146 str, 2 d., t.y. 09 05 d., Faktiškai atsiskaitomai 09 11 d. vėl kyle klausimas ar iš šioje situacijoje koks VDU ar jau 6-8 mėn. ?

Vienintelis atvejis yra aiškus jei atleidimas vyksta paskutinio mėn. dieną - tada VDU yra toks kosk yra įskaitant paskutini mėn. ir jis jau taikomas visiems kitiems skaičiaivimams ir netesyboms ir gi.

Sveiki,
kam teko praktiškai susidurti su liga komandiruotės užsienyje metu ?
Daugiausiai domini - ligos pašalpos klausimas.
Už liga, nei DU, nei VDU nemoku - nes išesmės tai nėra "liga" teisiškai, tai nebuvimas darbe dėl sveikatos problemų. Neturėdamas ND pažymėjimo - nėra jam pagrindo mokėti pašalpos.
Sodrai gi irgi nieko nedeklarauojame ...

Ačiū už pamąstymus.

Ačiū. Tikslas yra viso šio proceso metu nepamiršti pasidalinti savo įžvalgomis, kad sąrašas pasipildytų ir pasidarytų maksimaliai naudingas.

Sveiki,
Siūlau čia formuoti "protingą" sąrašą. Ką mums visiems reikia padaryti iki 2019-01-01.
Sąrašą numeruojame ir kiekvienas naujas rašytojas kopijuoja prieš tai suformuotus patarimus, kad nereikėtų ieškoti visoje temoje.

Aš jau kiek galvuoju, kiek darau tokius darbus:

1. Pakeisti įsakymą dėl ligos % už 2 pirmas ligos dienas. Yra patarimas sumažinti procenta iki 62,06% - nes tai yra mažiaus galimas procentas. (kiek skaičiavau beveik idealus variantas (net jei anksčiau mokėjote ne 80%, o 100% nustačius 62,06% darbuotojas nieko nepraras, o jie mokėjote 80% tai gaus daugiau) - manau mažinsiu būtent iki to procento, nes kitaip didėja DU biudžetas)

2. Pakeisti Premijavimo, priedų skyrimo ir kitas DU apmokėjimo tvarkas

3. Svarstyti ir apsispręsti ar keisti pašalpų ir kitų panašių išmokų dydžius jie tokie yra

4. Paruošti DS pakeitimus (nors yra nomuonė,kad to nebūtina daryti - todėl tai Jūsų pasirinkimas ar tiesiog taikote koeficientą be DS pakeitimo). Svarbu atsižvelgt ir DS specifika, rečiau būna DS kur nurodyta suma į rankas - tokiu atveju tikriausiai nėra prasmės kažko keisti. Jei starti nurodyta kad alga lygi MMA - tai irgi nėra ko kiesti.

5. Kaip apskaitos sistemas reikės tobulinti tai faktas, nebent Jūsų sistema pakankamai lanksti: nes pvz. GPM, visam DU taikomas 20% GPM, ligos pašalpai - 15%. NPD formules pakeisime, GPM ir VSD tarifus pakeisime - taigi čia tik keitimo klausimas + viska pratęstuoti ir perskaičiuoti Excel'yje ar viska gerai skaičiuojama. Problema yra VDU, nes pirmus mėnesius ar viska reikia perskaičiuoti rankomis, ar pritaikyti apskaitos sistemą.

6. Jei turite kilnojamojo pobūdžio komensacijas ir esate nustate procentą, tikra verta pasvartyti ji mažinti, nes procentas skaičiuojamas nuo bazinio DU kuris padidės 1,289.


bus daugiau.....

Jei komandiruotė pradiseda 06 28 ir baigiasi 07 04 tai dienpingius perskaičuojant atskira už 06 mėn. pagal seną nutarima, už liepos mėn. pagal naują ?

gal kad turite detalesnes avanso apyskaitos formą ?
standartinė nelabai patinka - tobulinti ją nėra laiko.

Ačiū padariau sprendima be DK įrašo, padėja apyvartos bet galutinis rezultatas tenkina.
Su dviem eilutemis irgi bet, svarbu kad PVM atskatos skaidymas iškarto.

Sveiki kolegos nerandu - gal turite aprase reprezentacijos sprendimą - viską vedant tik pirkime su sąnaudų paskirstymu ir PVM ?

Ne visai taip. Metinio pranešimo rengimą reglamentuoja ĮFAĮ 23 str. Jokių panaikinimų čia nėra ir toliau galioja prievolė rengti metinį pranešimą, tačiau ir toliau galioja išimtis:

- Labai mažos ir mažos įmonės gali nerengti metinio pranešimo, tačiau informaciją turimas "savas" akcijas ir sandorius su jais pateikiama taip: labai mažos įmonės turi pateikti po balansu, o mažos įmonės – aiškinamajame rašte.

Taip sutinku Tininga buvo tokia teismo nuomonė.
Bet buvo ir tokia:

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje šalys, pasirašydamos susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, susitarė dėl esminių darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad šalys 2011 m. sausio 31 d. susitarė nutraukti darbo santykius pagal DK 125 straipsnio 1 dalį; susitarime nurodė šią teisės normą kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nustatė darbo sutarties nutraukimo datą bei darbuotojui priklausančių išmokų dydį ir jų išmokėjimo terminą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami 2011 m. sausio 31 d. susitarimą pagal Darbo kodekso straipsnius, išnagrinėję šalių ketinimus, nustatė, kad šalys susitarė dėl visų darbo santykių nutraukimo sąlygų, o šalių susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo atitiko DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 125 straipsnį teisėtas, konstatavo, jog kasatorius pažeidė atleidimo iš darbo tvarką, nes darbuotojas buvo atleistas iš darbo laikinojo nedarbingumo dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų (ne dėl sužalojimo darbe arba profesinio susirgimo) laikotarpiu šalių susitarime nutraukti darbo sutartį nustatytą dieną, t. y. 2011 m. vasario 28-ąją. Pripažinęs, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo apribojimas taikytinas darbo sutarties nutraukimui pagal DK 125 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kokių atsiranda padarinių, kai darbuotojas jo nedarbingumo laikotarpiu atleidžiamas iš darbo nurodytu pagrindu tą dieną, kurią šalys susitarė. Pažeistą garantiją dėl darbo vietos išsaugojimo ir teisę pasinaudoti darbuotojo socialinėmis garantijomis Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi apgynė perkeldamas darbo sutarties nutraukimo laiką į pirmąją dieną po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo, t. y. į 2011 m. balandžio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovo prašymą priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė išeitinę išmoką už laikotarpį, per kurį darbuotojas buvo nedarbingas ir dėl to buvo perkelta atleidimo iš darbo data (t. y. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d.). Kasatorius, skųsdamas apeliacinės instancijos teismo papildomą nutartį, nurodo, kad, esant teisėtam atleidimui iš darbo DK 125 straipsnio pagrindui, netaikoma DK 140 straipsnyje nustatyta išmoka.


taigi reikia naujo ginčo, nors visiškai nematau prasme darbuotojo atleidinėti nedarbingumo metu.

Ir aš nesutinku - pradekime nuo pagrindų: skaitymo ir gramatikos, nes:
- darbuotojo iniciatyva ir
- darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui

Yra skirtingi dalykai.

Nesutinku nei su judickiene nei su Merits, parašyta tikrai nei taip kaip tie tai traktuoja. Taip tai jų nuomonė - bet atitikimo DK nėra, nes informacija skaitoma taip:
darbo sutartis nutraukiama: šalių susitarimu ARBA darbuotojo iniciatyva ARBA suėjus terminuotos darbo sutarties terminui ARBA pasibaigus darbdaviui - bet taip nėra prašyta.

Melaja - atleiskite 18 d., tada darbo ginčų komsija nuspręs ar atleidimas tinkamas ar ne.

Niekada anksčiau pagal 127 str. neatleisdavome Ligos metu. Būtent kad ir anskčiau galiojo termino nukelimas į pirmą po ligos dieną. Atostogos, kas kita nes tai darbuotojo valia jis pasiima atostogas, nori išeiti atostogos nutraukiamos ir forminamas ateldimas čia viskas neproblematiška, liga tai privestinis dalykas.

Be kurio atveju 65 str. išimtis numatyta tam atveju kai DS nutraukiama darbuotojo iniciatyva Suėjus term. DS terminui (terminuotos DS terminas pasibaige,bet dardavys jo neatleidžia, bet darbuotojas nenori toliau dirbti) - būtent apie tai punktas.

Be abejo terminuotos pasibaigimas ir DS nutraukimas DS iniciatyva skirtingi dalykai. Bet Terminuota DS dabar yra tikrai kitokia nei buvo.

Būtent nesiklaidinkime "išskyrus" GABALUS reikia skaityti, pilnai o ne atskirais žodžias: čia kalbama apie terminuotos sutarties nutraukimą.

(išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu ARBA darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui ARBApasibaigus darbdaviui)

Manau nereikia būti tokiam ramiam.
DK 65 str.

6. Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Taip kaip skaičiuojate, kaip mokat taip ir rašot. Turite faktą jį reikia ir aprašyti.
Kintamąją dalį taip ir įvardinti ir per daug nedetalizuoti.