Apie kompiuterines laikmenas... :)

Uždrausti kopijuoti ar mokėti mokestį?

Vis daugiau Europos Sąjungos šalių susiduria su dilema – kaip elgtis su autoriniais kūriniais. Leisti juos kopijuoti asmeniniams tikslams ar išvis uždrausti. Autorių teisių įstatymas ir naujos jo pataisos mūsų šalyje susilaukia daug dėmesio ir tampa diskusijų objektu.

ienas iš pavyzdžių - prieš savaitę Lietuvos vyriausybė sutrumpino apmokestinamų laikmenų sąrašą. Iš jo išbraukta nuostata imti mokestį už kietuosius diskus ir skaitmenines atminties korteles, importuojamas iš Europos Sąjungos šalių. Tačiau apribojimai išlieka produkcijai iš kitų šalių, taip pat lieka galioti nuostatos dėl kitų optinių laikmenų – kompaktinių diskų, DVD ir pan. apmokestinimo.

Vadinamąjį „tuščios laikmenos mokestį“ tenka mokėti optinių ir kitų laikmenų importuotojams, o tuo pačiu ir pirkėjams. Šis mokestis yra dalis mechanizmo, kuriuo norima užtikrinti atlygį autoriams už jų kūrinių kopijavimą asmeniniams tikslams.

Europos Sąjungos valstybės įvairiai sprendžia autorių atlyginimo už fizinių asmenų kopijuojamus jų kūrinius asmeninėms reikmėms klausimą. Vokietija priėmė radikalią įstatymo pataisą, kuri nuo kitų metų pradžios uždraus šalies gyventojams kopijuoti bet kokias kompaktines ar DVD plokšteles, įrašinėti ir saugoti mokamų ir nemokamų televizijos kanalų laidas ir programas, kopijuoti įsigytus filmus bei muzikos albumus asmeniniam naudojimui. Šį kelią jau gerokai anksčiau pasirinko ir Didžioji Britanija.

Tuo tarpu Lietuvoje situacija yra kitokia. Lietuvoje autorių teisių įstatymas numato išimtis kopijuoti kūrinius asmeniniam naudojimui ir tvarką, kaip už tai atlyginama autoriams, tačiau kyla nemažai diskusijų, ar šis modelis yra optimalus.

Lietuvos autorių teisių įstatymas įtvirtina nuostatą, kad kiekvienas autorius turi teisę į atlyginimą už kiekvieną jo kūrinio panaudojimą. Viešam kūrinio panaudojimui reikia gauti autoriaus leidimą.

„Tačiau autorių teisių įstatyme yra numatyta išimtis – be autoriaus leidimo fiziniai asmenys, nesiekdami komercinių tikslų, savo asmeniniam naudojimui gali atgaminti ne daugiau kaip vieną išleistą ir viešai paskelbtą kūrinio egzempliorių, jei toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas“, – teigia advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ advokatas Andrius Iškauskas. – Pavyzdžiui, jei žmogus turi muzikinį kompaktinį diską, jis gali pasidaryti vieną kopiją asmeniniams tikslams, bet ne pardavimui ar platinimui internete“.

Dėl šios išimties – galimybės kopijuoti kūrinius – yra įtvirtintas kompensacinis mechanizmas, vadinamas „tuščios laikmenos mokestis“. Šis 6 proc. mokestis yra įtrauktas į optinių ir neoptinių laikmenų kainą.

„Europos Sąjungos autorių teisių direktyvoje apibrėžta, kad jei šalys narės numato asmeninio atgaminimo išimtį, turi būti nustatytas mechanizmas, kaip autoriui už tai turi būti kompensuojama. Vienas iš kompensavimo mechanizmų yra tuščios laikmenos mokestis. Juo preziumuojama, kad žmogus, perkantis tuščią laikmeną, ją galbūt panaudos asmeniniams tikslams perrašinėdamas autorinius kūrinius“, – aiškina advokatas. – Todėl tuščių laikmenų importuotojai moka 6 proc. mokestį, kurį Lietuvoje renka Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A)“.

Anot LATGA-A Kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais skyriaus specialistės Rasos Deveikytės, nuo autorinio atlyginimo, surinkto už tuščias laikmenas, pirmiausiai yra atskaitomos administravimo išlaidos, kurios skaičiuojamos pagal faktą, nes nėra nustatyto komisinio mokesčio. Surinktas autorinis atlyginimas yra skirstomas į dvi grupes – autorinis atlyginimas, surinktas už tuščias garso laikmenas ir autorinis atlyginimas už audiovizualines laikmenas.

25 proc. autorinio atlyginimo, surinkto už audiovizualines laikmenas, skiriama Nacionalinei kino rėmimo programai. Likusi „Tuščios laikmenos mokesčio“ dalis paskirstoma tarp LATGA-A ir AGATA (Lietuvos atlikėjų ir gretutinių teisių asociacijos) pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką: 40 proc. sumos skiriama autoriams, 30 proc. – atlikėjams ir 30 proc. audiovizualinių kūrinių ir fonogramų gamintojams.

„LATGA-A nariams autorinis atlyginimas pervedamas tiesiogiai į sąskaitas, o užsienio autoriai autorinį atlyginimą gauna per juos atstovaujančias užsienio autorių bendrijas, su kuriomis LATGA-A yra pasirašiusi atstovavimo sutartį“, – teigia R. Deveikytė.

Pasak A. Iškausko, „tuščios laikmenos mokestis“ Lietuvoje sukelia nemažai ginčų, nes, pavyzdžiui, žmogus tuščias laikmenas gali pirkti savo asmenims tikslams – vakarėlio ar kelionių nuotraukoms išsaugoti ir pan. „Mūsų šalyje socialinio teisingumo pagrindu šį mokestį moka visi, kurie perka laikmenas, nepriklausomai nuo to, kam jos bus panaudojamos. Tai yra vienas iš modelių asmeninio kopijavimo išimčiai įgyvendinti ir autoriams atlyginti“, – teigia advokatas.

Vokietija, pasak advokato, pasirinko kitą kelią – šalis atsisako suteikti teisę savo piliečiams asmeniniams tikslams kopijuoti autorinius kūrinius. Kai įstatymuose nėra tokių išimčių kūrinių kopijavimui, nereikalingas ir „tuščios laikmenos“ mokestis.

Toks sprendimas, anot A. Iškausko, galbūt būtų įmanomas ir Lietuvoje, tik reikėtų pasvarstyti, kas nuo to laimėtų ir kas pralaimėtų.

„Iš tikrųjų dėl to, kad Lietuva panaikintų įstatyme tokią teisę, nereiškia, kad žmonės nustotų kopijuoti kūrinius asmeniniams tikslams. Tuomet tie, kurie taip daro, būtų pripažinti pažeidėjais, o tokia veikla – neteisėta. Niekas greičiausiai nepradėtų jų persekioti, nes tai yra sudėtinga procedūra ir neaišku, ar ją apsimokėtų vykdyti. Tiesiog pati veikla turėtų neigiamą moralinį aspektą. Priėmus tokią įstatymo pataisą, nereikėtų mokėti daug diskusijų sukėlusio „tuščios laikmenos“ mokesčio. Jei Seimas apsispręstų eiti tokiu keliu – jis būtų įmanomas, – teigia A. Iškauskas.

„Tuščios laikmenos“ mokestis yra tik vienas iš būdų kompensuoti autoriams. Sunku pasakyti, kuris iš sprendimų – Lietuvos ar Vokietijos – yra geresnis. Mano vertinimu, turėtų būti rastas optimalus sprendimas, kuris išspręstų dabartinę polemiką. Galbūt vienas iš variantų – valstybės skiriamos dotacijos autoriams“.

Jei įmonė savo esme atitinka apmokestinamąji asmeni - tada tai neobjektas Lietuvoje.

Dirbtinis sąskaitos skaidymas nekeičia prasmes: detalės reikalingos remonto atlikimui, dominuoja paslauga - todėl laikoma kai atlikta remonto paslauga.

Nebutinai
Kas pirkėjas ?

Ne PVM mokėtojas išrašinėja sąskaitas faktūras , neišskirdamas jokio PVM visiems iš eilės. Nesvarbu ar jo pirkėjas PVM mokėtojas ar ne PVM mokėtojas , ar fizinis asmuo. :)

Ateityje jei kada būsite PVM mokėtojais - išskirsite PVM visiems iš eilės, nuo įsiregistravimo PVM mokėtoju dienos. Tuomet jau išrašinėsite ne sąskaitas faktūras, bet PVM sąskaitas faktūras.

o sekmadienis darbo diena ?
jeigu ne, tai kam - darykit iki penktadienio 12-sd.

Žinoma :))

Labas. Viskas čia gerai.
Pas mus buvo atvejis, kai įdarbinome.. Ir po 5 dienų pareiškė norą išeiti.
Išleidome. Juk yra darbuotojo noras.
P.S. - darbadvys, o ne darbdavis. Lietuvybių buhalterijoje irgi nenaudojate ?

Kiek žinau parduodant rekes ar paslaugas užsienio piliečiams (nesvarbu kad ir europos sajungos piliečiams) registruotis PMV mokėtuoju butina nuo pirmo gauto lito. Perkat tekes iš europos sajungos PVM mokėtuoju reike registruotis viršijus 35000 litu suma, bet jai per klaida užsisakisite paslaugas iš užsienio piliečių PVM moketojų turesite tapti nuo pirmo lito.