Darbo kodeksas: klausimai

181 straipsnis. Mokymosi atostogos
1. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui.
2. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:
1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui;
2) įskaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai įskaitai;
3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;
4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti - trisdešimt kalendorinių dienų;
5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti - po šešias dienas kiekvienam egzaminui.
3. Į mokymosi atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas.

210 straipsnis. Mokymosi atostogų apmokėjimo sąlygos
1. Šio Kodekso 181 straipsnyje nurodytiems darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas turėdami įmonių siuntimus, už suteikiamas mokymosi atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį.
2. Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, mokėjimo už mokymosi laiką klausimas sprendžiamas kolektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu.

O jūs su vadovu derinot tą klausimą pradėjusi dirbti ar įstojusi mokytis? Ar buvo koks susitarimas dėl mokymosi atostogų?
Mane visada biesino DK formuluotės.
Vietoj to, kad įvardintų "privalo suteikti" arba "gali suteikti" - suformuluota "suteikiamos".
Galima išvartyti ir taip "suteikiamos..... dienos, jei jos išvis suteikiamos". Ta prasme, jei jau sutinka suteikti, tai suteikia tiek ir tiek dienų.
Jei tas klausimas su darbdaviu nebuvo derintas, gal būt jūsų darbe išvis nėra tokios galimybės. Gal nėra kam už jus atlikti jūsų darbą, ir darbdavys, jei būtų iš anksto žinojęs padėtį, nebūtų priėmęs jūsų į darbą.
O jūs prašymą parašėt ir pristatėt pažymą iš mokymo įstaigos?

Mes parašom įsakymą, kad jis tą dieną dirba, o jis rašo kažką panašaus į prašymą (sutikimą?) ir jame nurodo, kaip jam apmokėti už tą dieną?
Nelabai įsivaizduoju dabar kaip teisingai suformint...

Darbuotojas manau turėtų raštiškai pareikšti savo pageidavimą.

AR GERAI DARAU KAI DARBAS PAGAL GRAFIKA IŠEINA DIRBTI SEŠTADIENI 5 VAL. GAUNASI PER 08 MĖN. ŽMOGUS DIRBO 22 D.D. 169 VAL. (TAI PAGAL GRAFIKĄ).Jo mėnesinis DU 850,00lT. Tai aš paskaičiavau ir man gavosi 903,46 Lt. ar gerai paskaičiavau.

Nesupratau: ar pas jį valandinis atlygis ar mėnesinis DU?
Kas gauna DU, tai jiems yra nustatytas pvz. 08 mėn. 22 d.d. 175 val..
Kas gauna valandinį, tai jiems mokama pagal valandas, bet jie neturi nustatyto DU.

Turiu ir aš klausimuką susijusį su darbo teise.
Darbuotoja virš 10 metų dirba vienoje darbovietėje. Netolimoje ateityje darbovietė planuoja keltis su visais įrengimais dirbti į kitą vietą tame pačiame mieste. Kilo klausimas - ar darbuotoja gali nesutikti keltis į kitą darbo vietą (pareigos ir darbas lieka tie patys, bet va darbo vietoves adresas visai kitas)?
Vartau DK 120 str. 1 d. "Kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos".
Mano nuomone, darbuotoja gali nesutikti keltis į kitą vietą ir ją turėtų atleisti laikantis numatytos DK 129 str. tvarkos. Ar aš teisingai mąstau? Juk darbo vietos (adreso) keitimas ir yra darbo sutarties sąlygų keitimas? Gal galite patvirtinti, kad "nenugrybaučiau į lankas".

o iš kur jūs esate tikra, kad ji nesutiks važinėti į kitą darbo vietą, juk manau keletis ne į kitą miestą. Bet to turite pranešti visiems darbuotojams iš anksto apie tai kad bus keičiama darbovietės vieta.

Domiuosi šia situacija dėl savo pažįstamos. Ji manęs užklausė, ar gali nesutikti važiuoti kasdien į kitą darbo vietą, nes jų darbovietė išsikelia į kitą vietą. Taip pat automatiškai iškilo klausimai kokiu straipsniu remiantis, ją atleistų jos darbovietė. Bandžiau vartyti darbo kodeksą. Radau DK 120 str. 1 d.
Mano nuomone, kad jei keičiamas darbo vietos adresas, vadinasi kinta ir sudarytos darbo sutarties sąlygos. Jei kinta darbo sąlygos - reikia skaityti DK 120 str. 1d. "Kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos" .
Iš to sektų, kad jei pati darbuotoja nesutinka važinėti į darbą kitu adresu, ją darbdavys gali atleisti remiantis LR DK 129 str, ir išmokėti visas DK nurodytas išeitines išmokas (DK 140 str.) ir kompensacijas už nepan. atostogas. Bet vėl klausimas: darbdavys gali atleisti pagal LR DK 129 str, bet neprivalo? O tai kokiu straipsniu remiantis darbdavys dar gali remtis atleisdamas darbuotoją, kuri nesutinka važinėti į kitą darbo vietą (kitu adresu)? Gal kas esate su tuo susidūręs?

Gal kas galite pakomentuoti mano aprašytą situaciją. Gal kam teko susidurti?

zinote realybej labai daznai darbdavys tiesiog papraso parasyti prasyma kad iseina savo noru ir viso gero, jei netenkina darbo salygos. aisku nuo darbdavio priklauso

Labai priklauso nuo darbdavio. Juk kaip pas mus yra, netinka darbo sąlygos, pasiieškok geresnių. Niekas čia labai nesicaskina. Taip, darbavys greičiausiai paprašys, kad darbuotoja parašytu prašymą savo noru. Darbuotoja tai gali padaryti, bet prašyme būtinai turi nurodyti dėl kokios priežasties išeina. Jei darbdavys atleidžia paprastai pagal 127 str., tada manau ji gali kreiptis ir į teisinęs institucijas, jei turės noro ir sveikatos. Gal gali ir laimėti. Neesu teisininkė, tai nelabai žinau. Čia jau reikalingas teisininko komentaras.
Turėjom panašų atvejį. Klaipėdoje uždarinėjom filialą ir dviem darbuotojams buvo pasiūlytas tas pats darbas Vilniuje , žinoma jie atsisakė, atleidom su visom reikiamom kompensacijom.

Ačiū už komentarus mergaitės.
Vis galvoju, kad "nenugrybauti į lankas". Va ir bandau pasiklausti pas gudresnius ir daugiau patirties turinčius. Kaip išsispręs situacija mano pažįstamai, ateitis parodys.
Dėkoju dar kartą

Situacija ne iš maloniųjų. Dirbo viena moteriškaitė gana šiaip sau. Išėjo i dekretą, paskui vaiką augino iki 3 metų, o dabar belikus porai savaičių iki tų 3 metų pareiškė norą sugrįžti. Vietoj jos tris metus dirbo labai šauni kita moteriškaitė. Ir kur mums dabar ją dėti? Anos kaip ir nebenorim. Pagal DK 180 str. privalom sugrąžinti į darbą tą senąją?

Aišku privalote.
Dar nepamirškite ir 132 str.
O kur dėti šaunią darbuotoją, na galite ją palikti.

Gal turite nuorodą į Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį papildomas ir specialias pertraukas, įskaitomas į darbo laiką (Darbo kodekso 159 str. 4 p.)
Ačiū iš anksto

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Sveiki, gal kai ką jau palietė krizė ir kažkaip trumpinate darbo laiką ir galite patarti ar užtenka direktoriaus įsakymo dėl , pvz 3 dienų darbo laiko įvedimo per savaitę, ar čia reikalingas darbuotojų sutikimas ir panašiai, pasidalinkite patirtimi ir žiniomis.

Tai būtinoji darbo sutarties salyga - todel turi buti darbuotojo prasymas.

Hmm idomi mintis, jus manote, kad krizes metu reikia dirbti mažiau ?

Na taip, darbų stipriai sumažėjo, o darbuotojus norisi išlaikyti kaip nors iki pavasario.