Vat vat, kol nėra tos naujos tvarkos, mes čia galim tik spėliot.

Kai įmečiau tą ištraukėlę, tai su ta mintim, kad ji tiks kai kurioms mamytėms, kurios šiuo metu jau negauna motinystės(tėvystės) pašalpos, bet vaikučiui sakykim 1 m. ir keli mėn., ir ji yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna tą soc.pašalpą. Tada ji galės kreiptis, kad jai atnaujintų motinystės(tėvystės) pašalpos mokėjimą ir manau, kad ji būtų skaičiuojama pagal anksčiau gautąją pašalpą .
Jei vaikučiui jau virš dviejų metukų, tai į komp.uždarbio skaičiuojamą laikotarpį jau nepatenka toji pašalpa, tai turbūt bus "ne mažiau negu..."

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114), taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 4-26).

Na va, Rolanda, perskaičiau tas nutartis. Pripažįstu, kad teisiniai ginčai yra gana sudėtingas dalykas, ir, kaip Muuuse kiek aukščiau minėjo, čia dar labai svarbų vaidmenį vaidina geras advokatas
Bet kuriuo atveju, jei yra koks nors ginčas ar nesutarimas, ar netiksliai surašytas prašymas ar dar kas nors, tai įsakymas su darbuotojo parašu gali kažkiek padaryti padėtį aiškesnę, bet tai netrukdytų turbūt darbuotojui užprotestuoti atleidimą...
Taigi matyt tiesiog reikia visada gerai apgalvoti visus savo žingsnius darbo teisėje ir bent jau stengtis dokumentuose nepalikt spragų...
Gero vakaro

Gerb Rolanda, panašu, kad mes ginčijamės tam, kad ginčytis
Jei atidžiau būtumėt skaičius mano žinutę, tai matytumėt, kad jūsų minimas situacijas aš minėjau kaip tas, kada įsakymas būtinas, ir niekas to neneigia.
Kai darbuotojas atleidžiamas savo noru ir tai nurodo savo prašyme - įsakymas nebūtinas; kai DS nutraukiama pasibaigus terminui - net ir jo parašas ant sutarties nebūtinas; kai atleidžiam už drausmės pažeidimą - būtinas, plius dar su krūva aktų ir kitokių popiergalių.
Tai visuomet priklauso nuo situacijos ir nuo to, kaip įmonėje vyksta informacijos mainai.
Na aš ir sakau - kaip kam...

Net jei jūs ir raštu to paprašysite, tai nebūtinai reiškia, kad ta įmonė laiku pateiks duomenis VMI. Jei taip bus, tai tikrai mokesčių permokos grąžinimas užtruks. Bet už tą įmonę jūs vis tiek gi duomenų VMI nepateiksit.

Man irgi yra tekę su panašiais atvejais susidurti: tada - kaip VMI sako - jie pradeda papildomą tyrimą, jie greičiausiai paskambins (arba laišką atsiųs)ir pasakys ką daryt: pvz. sąskaitą parodyt. Yra buvę, kad jie patys skambina nurodytai deklaracijoje įmonei, kad ji pateiktų duomenis.

Nesuprantu, kam įrodinėti? Žmogus parašo deklaracijoje, o VMI paskiau pati aiškinasi toje firmoje, ar tikrai tokia paslauga suteikta. Tai ta firma gautų velnių, kad nepranešė, nors turėjo. O iš to žmogaus reikalaujama tik sąskaitos.

Aš tai rašyčiau pagal darbuotojo grafiką. Juk atostoginiai mokami už darbo dienas, tenkančias atostogoms pagal to darbuotojo grafiką. Taip pat ir su liga. Ir jei pagal grafiką turėjo dirbti, reikia mokėti pašalpą.

Na, jau kiek yra tikrinę, tai tikrai nesidomėjo jokiais įsakymais, o būtent tai ir akcentavo, kad jais nebūtina apsikrauti, o rašyti tik tada, kai tai būtina: kai skiriamos nuobaudos, kai atšaukiama iš atostogų ir t.t. Čia daug kas ir nuo tikrintojų priklauso.
Domėjosi registrais, žiniaraščiais, darbo sutartimis ir jų teisingu įforminimu...Aš, tarkime, prieš kokį penkmetį rašinėdavau daug daugiau įsakymų, bet paskui pasirodė (pagaliau - seminaruose paprotino), kad galima kai kuriais atvejais apsieiti ir be jų.
Tačiau vis tiek - daugeliu atvejų pati įmonė nustato, kokie dokumentai jai būtini.
Na tarkime, atleidau šiandien žmogų, parengiau visą reikalingą informaciją buhalteriui, darbuotojas pasirašė ant darbo sutarties - ir viskas. Įsakymo neparašiau. Tai kas tikrintojui būtų svarbu? Ar laiku atsiskaityta, ar teisingai paskaičiuota ir t.t. Bet tai atsispindi kituose dokumentuose, o ne įsakyme. Ir jei tai teisinga, tai aš tikrai negausiu pylos už tai, kad nėra to įsakymo.

Kai keitėsi GPM tarifas, tai kažkaip visi, kas tik ėjo tuo metu atostogauti, tuos prašymus rašė, ir mokėjom viską po atostogų, žmonės "ant mokesčių pataupė" ir nebuvo jokių problemų Jaučiu, ir šiemet taip gali nutikt. Tikrai nežinau, ar verta darbdaviui taip užsispirt tokiu atveju...

Na ko gi jūs taip prisisegate prie to skaičiuko?
Juk jei pasakyta ne vėliau, tai dar nereiškia, kad ir ne anksčiau Jūs galite atostoginius išmokėti ir prieš savaitę

Tikrai neprivalo, nes tai būtų nesąmonė.

Apie kokį prašymą jūs čia kalbate?
Ta įmonė kuri įrengia - tiesiog turi išrašyti sąskaitą, o po to ji turi informuoti VMI. Tada, kai žmogus deklaruos pajamas, nurodys tą sumą deklaracijoje.

Yra jau buvę daug diskusijų tuo klausimu, ypač kai keičiasi GPM tarifas.

Tai va - prisiminkim.
tax.lt/postp284841.html

Aš pati esu skaičius VDI komentarą ta tema, tai jie čia labai mėgsta vartoti savo auksinę frazę:
"Vadovaujantis DK 4 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai DK ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais."

Muuuse - ačiū Tu tiesiog visas mano mintis išdėstei, tik daug gražiau ir geriau, nei aš

Sakyčiau - Jūs labai kategoriška Žinoma, jūs teisi dėl tų įsakymų. Tačiau aš ir kalbu apie tai kas teisiniu požiūriu būtina, o ne apie tai kas praktiška ir konkrečiai naudojama įmonės veikloje; įsakymų kiekis priklauso nuo įmonėje nustatytos tvarkos. Tarkime, pas mus jie nerašinėjami, nes informacija keičiamės kitokiais būdais. Ir kur teisiniu požiūriu mes neteisūs (Pas mus tikrai darbuotojai nelaksto pas buhalterius nešini darbo sutartimi)

Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Čia VDI atsakymas į panašų paklausimą. Situacija kiek kitokia, bet esmė ta pati:
Klausimas:

Derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis (vadovaujantis Darbo kodekso 161 straipsnio 8 dalimi) įmonėje yra perkeliamos poilsio dienos. Vyriausybės nutarimu poilsio diena perkelta iš 2006-07-01 į 2006-07-07.
Ar 2006 m. liepos 1 d. (šeštadienį) turi dirbti darbuotojas, kuriam nuo 2006 m. liepos 3 d. suteiktos kasmetinės atostogos?

Atsakymas:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.
DK 161 str. 8 dalis numato, kad derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis, poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu, kuris kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms būtų rekomendacinio pobūdžio.
Vadovaujantis DK 161 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1413 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2006 metais“ (VŽ, 2005-12-29, Nr. 151-5554) poilsio diena 2006 metais iš liepos 1 d., šeštadienio, perkelta į liepos 7 d., penktadienį, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, finansuojamose iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų. Šio nutarimo nuostatas dėl poilsio dienos perkėlimo rekomenduojama taikyti ir kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.
DK 147 str. 3 dalyje numatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Kaip minėta, kasmetinės atostogos yra skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Todėl tuo atveju, kai įmonėje, vadovaujantis Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1413, poilsio diena perkeliama iš 2006-07-01 į 2006-07-07, o darbuotojui kasmetinės atostogos suteiktos nuo 2006-07-03, tai darbuotojas 2006-07-01 turi atvykti į darbo vietą ir dirbti.

Na tai taip ir parašykite, nurodydami jog nustatomas ne visas darbo laikas. Mes dar kartais nurodome valandas, bet nebūtina to daryti, jei yra grafikas.

Įtariu, kad nedaug liko laukti... Ryt jau bus aišku.
Kita vertus, mamytės tikrai dažnai tuo piktnaudžiaudavo ir tai buvo vieša paslaptis... Todėl ir bando valstybė savo pinigus "suturėti".

Kai dėl sviesto - tai gal ir taip; bet teisiniu požiūriu - tai net įsakymas dėl atleidimo nėra būtinas; svarbiausias dokumentas yra tinkamai įforminta ir pasirašyta darbo sutartis.

Viskas priklauso nuo darbuotojo grafike numatytų valandų skaičiaus.
Siūlyčiau peržvelgti ankstesnes šios temos (ir ji ne vienintelė šiame forume)diskusijas, labai daug pliurpta apie tai.

Kai skaičiuoji atostoginius, apmoki gi už ne visas kalendorines atostogų dienas, o tik už darbo dienas, kurios pagal grafiką įkliūna į atostogas. Tas koef. 0.7 maždaug atspindi tą darbo dienų skaičių, tenkantį kalendorinėms atostogų dienoms. (esant 5 d.d. savaitei)

Vat šioje vietoje ir kiša koją tas fiksuotas DU: jei darbuotojas dirbo pagal savo grafiką, bet gavosi mažiau valandų, mažinti mėnesinio DU negalima.

Juokas juokais, bet aš irgi neįžiūriu prasmės tokiame trumpinime

Mes nerašome, bet nepakenktų...

PB skaitosi kaip dirbtos dienos tiktai skaičiuojant VDU, tiksliau jį sumažina, tačiau neįskaitomos į laikotarpį, už kurį skaičiuojamos atostogos.
Būna, kad tai painiojama...

Pirmiausia reikia rezervuoti Juridinių asmenų registre įmonės vardą (JAR-5). O paskui kad nebūtų taip: suruošėte steigimo dokumentus, o paaiškėjo, kad tokiu vardu įmonė jau yra Ir viskas iš naujo....

Čia dar yra esminis klausimas, ar abi šalys dėl to sutaria. O dar blogiau, jei tik žiniaraščiuose rašo pusę laiko, o realiai žmonės dirba tiek, kiek reikia. Tuomet jau ir prasideda darbo teisės pažeidimai.
O jei dirba pusę dienos, o už ją gauna kaip už visą, gal tai nėra blogai?

Čia yra grafiko pakeitimas, o tai atliekama prieš dvi savaites iki jo įsigaliojimo. Visokių tokių dalykų tikrai nesurašysi į darbo sutartį, tam ir yra grafikai.