Suminė darbo laiko apskaita

Komentaras atsirado labai neseniai, tai manau po DK pakeitimų, bet.... žinant VDI tai nelabai jei galėjo asptebėti, kad DK pasikeitė

N kartu skaičiau, Tininga, jūsų pariškintas eilutes. Priėjau išvada, kad esnat suminei, šio komentaro tikrai negalima taikyti. Nors įstaytme rašoma....

Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius,

Taigi čia gaunasi, kai apskaitinio laikotarpio pabaigoje gaunasi 8 val. viršaus. Ir nekalbama apie tai, kad pirmadieni susitari, jog darbuotojas dirbs vietoj 8 val. devynes valandas, o antradieni vietoj 8 valandų septynias. Pagal VDI taip galima ir pagal DK taip galima. Beja DK nereglametuoja viršvalandžių, kaip darbo nukrypimas nuo grafiko, DK juos reglamentuoja, kaip daugiau nei 40 val. per savaite paprastu rėžimu, arba kaip viršijus apskaitiniu laikotarpiu suminės darbo laiko apskaitinio periodo pabaigoje.
Taigi galima išskirti du viariantus.
Kai apskaitinio laikotarpio pabaigoje viršijam, tai galima:
apmokėti kaip viršvalandžius 1,5 karto.
apmokėti paprastai ir suteikti papildoma poilsio diena (gaunasi 2 kartai). Įmonei naudingesnis pirmas variantas.
Kai dirbama vieną dieną ilgiau ir suteikiama dirbti trumpiau kitą dieną neperlipus suminės laikotarpio. Tada tinka VDI komentaras.

Tęsiant ankstesnį mano svarstymą, tai įdedu savo DK santrauką apie viršvalandžius.
DK aiškiai pasako, kad viršvalandžiai skaičiuojami pagal savaitės trukmę arba pagal apskaitinį laikotarpio trukmę, jei suminė, bet jokiu budu ne pagal neatitikima dienos trukmės. Jei šios dvi ribos (savaitė arba apskaitinis laikotarpis) neperlipamos, tai mano galva viršvalandžius galima išlyginti duodant laisva diena arba dirbant trumpiau ir prievolės už tai mokėti negali atsirasti.

150 straipsnis. Viršvalandinių darbų apribojimas
1. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant šio Kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę.

144 straipsnis. Darbo laiko trukmė
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.

145 straipsnis. Sutrumpintas darbo laikas
1. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas:
............
2. Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.


146 straipsnis. Ne visas darbo laikas
1. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas:
...........
2. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatytos sąlygos gali būti netaikomos, kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje.
3. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

149 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita
1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.
2. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo būti garantuota šio Kodekso nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (Kodekso 195 straipsnio 1 dalis).

turiu spalio mėn grafiką tai tarkim darbuotojas dirbo 172 val, tai tada tiesiog 800/172 * faktiškai dirbtų valandų skaičius už rugsėjį?

Čia mes daug galime mąstyt...
Bet - kai kažkurią dieną darbuotojas viršija grafiko valandas, mes, tarkime, jau iš anksto žinome, jog tokiu atveju bus viršytas ir apskaitinio laikotarpio valandų skaičius. Todėl mes tas valandas kompensuojame dar tą patį apskaitinį laikotarpį sutrumpindami kurią nors darbo dieną.
Pagal VDI specialistę (dirbančią centrinėje VDI, Vilniuje) Iriną Janukevičienę, ta kompensuota valanda (-os) turi būti apmokama VDU. (Koks skirtumas - tą patį laikotarpį kompensuojam, ar kitą).

Aišku, mes ten gerokai sušurmuliavom, bet - esą taip turi būt, ir viskas...

Mūsų įmonė kol kas tai ignoruoja. Bet mūsų veikla specifinė, jūrinė, ten galioja ir kitokie ypatumai.

Nemanau, kad spalis tas pats, kas rugsėjis.
Tad kokiu grafiku dirbo tie darbuotojai rugsėjį?

Nu ir kodėl žinom? Juk grafikai laikotarpis tris mėn. grafikai dar nesudaryti..... Va ir sudarai, kad kitą būtų mažiau. Nes kaip minėjau pagal DK viršvalandžiai dirbant ilgiau vieną dieną neatsiranda, jei jie per savaite arba apskaitini laikotarpį išsilygina.

Čia jau kaip kas. Priklauso nuo įmonės specifikos.
Be to, juk aš primygtinai nesiūlau už kiekvieną (atsiprašau - pradrybsotą) sutrumpintą valandą VDU mokėti. Tik pasidalinau tuo, ką išgirdau seminare (Pats pirmas mano sakinys juk ir buvo: jei išsilygina - viskas gerai, ir nėra čia jokių viršvalandžių).

O dėl grafikų - mes juos žinome... Darbas - 24 val. per parą, griežtai pamaininis. Jau turiu sudariusi visų 2011 metų grafikus Aš net ir neturėčiau ko sutrumpinti, tiesą pasakius. Mūsų rūpestis - kaip įtilpti į leidžiamus viršvalandžių rėmus, nes jų visuomet yra.

Acha

na kartoju, kad tas grafikas sudarytas tik nuo 09.24 kai įmonė pradėjo veiklą ir įdarbi žmones...

aš galvoju 4,85 padauginsiu iš dirbtų valandų skaičiaus rugsėjo mėn ir vsio

Apskaitinis laikotarpis 3 mėn.
1. Darbo grafikus turime paruošti už visus 3 mėnesius į priekį?
2. Grafikus paskelbti darbuotojams prieš 2 savaites ar prieš 1 savaitę?
Ačiū

Nėra reglamentuojama už koki perioda reikia paruošti grafiką. Paprastai jie ruošiami už mėnesį. Mes dėl darbo organizavimo ruošiame už pusę mėn.
Pagal naujausius DK pakeitimus grafikas skelbiamas prieš 1 savaitę, jei tai suminė daro laiko apskaita.

Kartoju: kaip žmonės dirbo nuo 09.24 iki 30? Kokiu grafiku dirba dabar?

Dauginti iš 4.85 yra neteisinga...

Tai štai ir suabejojau dėl grafikų sudarymo - per seminarą išgirdau, kad turėtų būti sudaromi visam apskaitiniam laikotarpiui. Kas, žinoma, nelabai realu...

Nėra tokio reikalavimo.

Kai nustatytas mėnesinis atlyginimas (ne valandinis), o darbuotojas dirbo ne visą mėnesį - lyginam su 5 d.d. grafiku.

Laba diena, prašau pagalbos ,
Ar galima kad, ind. įm. darbuotojas dirbtų 3 d.d. po 8 val . ir 1 d.d. - 6 val. Žodžiu, 4 d.d. per savaitę. Darbo sutartyje įrašoma, kad už tam tikrą DU darbuotojas per savaitę dirbs 4 d.d.. iš jų tris d.d. po 8 val. ir 1 d.d. 6 val. pagal darbo grafiką , kuris ind. įm. sudaromas prieš, tarkim, mėnesį laiko ar dvi savaites.

Žinoma galima. Ir suminė tam nebūtina

Ačiū Jums labai