nebaika
576
#1415595 2019-07-22 12:58 nebaika

Niemand rašė:


Atostogos kaupiamos ir suteikiamos tik pagal pagrindinį darbą. (bent jau toks vyraujantis požiūris)
Atostoginiai apskaičiuojami atskirai pagal pagrindinį ir papildomą. Konkrečią metodiką pasirenka pačios įmonės. Svarbu tik kad darbuotojui atostogų laikotarpiu būtų išlaikytas daugmaž toks pats bendras pajamų lygis lyg jis dirbtų. Pvz., galima naudoti darbo dienų koeficientą (kiek d.d. vidutiniškai tenka 100 k.d. ar pan.), tada dauginti koeficientą iš atostogų trukmės k.d. ir dienos VDU.


Ačiū jums.
o jei šioje situacijoje, dirbantis pagal papildomą darbą, išeina trumpų atostogų, ir jam pagal grafiką jo atostogų metu nereikia dirbti papildomo darbo. Ar tokiu atveju vistiek skaičiuoti atostoginius pagal papildomą darbą? Ir kai pasibaigs aplinkybės, dėl kurių sutarta dirbti - vėliau skaičiuojant atostoginius, į VDU įskaičiuoti jo užmokestį už papildomą darbą?

Atlaiskit, jei kas ne taip.

Girele
9534
2   #1415634 2019-07-23 12:24 Girele

nebaika rašė:



Ačiū jums.
o jei šioje situacijoje, dirbantis pagal papildomą darbą, išeina trumpų atostogų, ir jam pagal grafiką jo atostogų metu nereikia dirbti papildomo darbo. Ar tokiu atveju vistiek skaičiuoti atostoginius pagal papildomą darbą? Ir kai pasibaigs aplinkybės, dėl kurių sutarta dirbti - vėliau skaičiuojant atostoginius, į VDU įskaičiuoti jo užmokestį už papildomą darbą?


Užklausa VDI ir jų atsakymas:

Interesanto klausimas
„Darbuotojas dirba pagrindine funkcija ir turėjo papildoma susitarimą (funkcijų jungimas) dėl kitų pareigų atlikimo nuo 2019-01-02 iki 2019-05-31. Darbuotojas išeina kasmetinių atostogų nuo 2019-06-20. Ar skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį atostoginiams - skaičiuojama tik nuo darbo užmokesčio už galiojančios pagrindinės funkcijos, ar pridedamas ir darbo užmokestis už papildomą (pasibaigusią) funkciją? Pagal LRV nutarimo Nr.496 8 punktą - VDU reikia skaičiuoti atskirai pagal funkcijas. Tačiau einant atostogauti papildoma funkcija jau pasibaigusi, o ji - atostogų nekaupia. Ar skirtųsi VDU skaičiavimas, jei papildoma funkcija būtų gretinimas?“
KONSULTACIJA Į PAKLAUSIMĄ

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir vadovaudamiesi VDI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-595 redakcija), 8.3.5. papunkčiu, teikia konsultaciją darbo įstatymų vykdymo klausimais.
Informuojame, kad VDI specialistai nepasisako fakto klausimu, taip pat neatlieka įmonės, įstaigos ar organizacijos buhalterinės apskaitos specialistų funkcijų, t. y. neskaičiuoja darbuotojui tenkančio darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, priklausančio kasmetinių atostogų skaičiaus, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, neatlieka kitų skaičiavimų. Toliau Jums teikiama konsultacija susijusi tik su teisės normų reguliavimu paklausimo dalyko atžvilgiu ir jų aiškinimu.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnis reglamentuoja susitarimą dėl papildomo darbo. Darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Jeigu atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis DK ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita), jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama.
Dėl kasmetinių atostogų apmokėjimo paaiškintina, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai) (DK 130 straipsnio 1 dalis). Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja „Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Aprašas). Aprašo 5.1. punktas numato, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus.
Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). Paminėtina, kad vidutinis darbo valandos užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės, palyginti su normalia darbo laiko trukme.
Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų (Aprašo 6 punktas). Darytina išvada, jog konkrečios vidutinio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas apskaičiavimo tvarkos Aprašas nenumato, t. y. skaičiuojama vadovaujantis bendrosiomis nuostatomis.
Atkreipiame dėmesį, jog Aprašas taip pat nereglamentuoja atvejų, kaip turėtų būti apskaičiuojami darbuotojo atostoginiai, jeigu keitėsi darbuotojo darbo laiko trukmė (pvz., dirbo 8 val./dieną, 5 d. d. / savaitę, o susitarus dėl papildomo darbo – 10 val./ dieną, 5 d. d. / savaitę). Atitinkama apskaičiavimo tvarka galėtų būti nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio lokaliniuose (vidaus) teisės aktuose.
Tuo atveju, jeigu konkrečios tvarkos nėra ir darbuotojo darbo laiko norma už laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, keitėsi, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip pat pagal Aprašą, tačiau laikas, už kurį mokami atostoginiai, galėtų būti apmokamas proporcingai darbuotojo darbo laiko normai už tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, galėtų būti apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu atitinkamai (proporcingai) atskirai už atostogų dalį, sukauptą darbo metais, kuriais darbuotojas dirbo visą darbo laiką, be susitarimo dėl papildomo darbo (pvz., 40 val. savaitės norma, dirbant 5 d. d. ir 8 val. per dieną) ir atitinkamai (proporcingai) atskirai už kasmetinių atostogų dalį, sukauptą darbuotojui jau dirbant sudarius susitarimą dėl papildomo darbo (pvz., 50 val. savaitės norma, dirbant 5 d. d. per savaitę, 10 val. per dieną.).
Kaip jau minėta, nei DK, nei Aprašas konkrečios atostoginių apskaičiavimo tvarkos nenumato, taigi atitinkama tvarka galėtų būti numatyta įmonės vidaus (lokaliniuose) teisės aktuose.
Tarp šalių kilęs ginčas dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos ar apmokėjimo galėtų būti sprendžiamas kreipiantis į darbo ginčų komisiją DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka.
Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistų konsultacijos darbo ginčus nagrinėjantiems subjektams neprivalomos.
Taip pat informuojame, kad konsultacijas bei aktualią informaciją dėl Darbo kodekso galite rasti skiltyje „DUK“.


Amžius skaičiuojamas ne metais, o nužudytomis iliuzijomis.


Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis