nebaika
579
#1415595 2019-07-22 12:58 nebaika

Niemand rašė:


Atostogos kaupiamos ir suteikiamos tik pagal pagrindinį darbą. (bent jau toks vyraujantis požiūris)
Atostoginiai apskaičiuojami atskirai pagal pagrindinį ir papildomą. Konkrečią metodiką pasirenka pačios įmonės. Svarbu tik kad darbuotojui atostogų laikotarpiu būtų išlaikytas daugmaž toks pats bendras pajamų lygis lyg jis dirbtų. Pvz., galima naudoti darbo dienų koeficientą (kiek d.d. vidutiniškai tenka 100 k.d. ar pan.), tada dauginti koeficientą iš atostogų trukmės k.d. ir dienos VDU.


Ačiū jums.
o jei šioje situacijoje, dirbantis pagal papildomą darbą, išeina trumpų atostogų, ir jam pagal grafiką jo atostogų metu nereikia dirbti papildomo darbo. Ar tokiu atveju vistiek skaičiuoti atostoginius pagal papildomą darbą? Ir kai pasibaigs aplinkybės, dėl kurių sutarta dirbti - vėliau skaičiuojant atostoginius, į VDU įskaičiuoti jo užmokestį už papildomą darbą?

Atlaiskit, jei kas ne taip.

Girele
9659
2   #1415634 2019-07-23 12:24 Girele

nebaika rašė:



Ačiū jums.
o jei šioje situacijoje, dirbantis pagal papildomą darbą, išeina trumpų atostogų, ir jam pagal grafiką jo atostogų metu nereikia dirbti papildomo darbo. Ar tokiu atveju vistiek skaičiuoti atostoginius pagal papildomą darbą? Ir kai pasibaigs aplinkybės, dėl kurių sutarta dirbti - vėliau skaičiuojant atostoginius, į VDU įskaičiuoti jo užmokestį už papildomą darbą?


Užklausa VDI ir jų atsakymas:

Interesanto klausimas
„Darbuotojas dirba pagrindine funkcija ir turėjo papildoma susitarimą (funkcijų jungimas) dėl kitų pareigų atlikimo nuo 2019-01-02 iki 2019-05-31. Darbuotojas išeina kasmetinių atostogų nuo 2019-06-20. Ar skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį atostoginiams - skaičiuojama tik nuo darbo užmokesčio už galiojančios pagrindinės funkcijos, ar pridedamas ir darbo užmokestis už papildomą (pasibaigusią) funkciją? Pagal LRV nutarimo Nr.496 8 punktą - VDU reikia skaičiuoti atskirai pagal funkcijas. Tačiau einant atostogauti papildoma funkcija jau pasibaigusi, o ji - atostogų nekaupia. Ar skirtųsi VDU skaičiavimas, jei papildoma funkcija būtų gretinimas?“
KONSULTACIJA Į PAKLAUSIMĄ

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir vadovaudamiesi VDI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-595 redakcija), 8.3.5. papunkčiu, teikia konsultaciją darbo įstatymų vykdymo klausimais.
Informuojame, kad VDI specialistai nepasisako fakto klausimu, taip pat neatlieka įmonės, įstaigos ar organizacijos buhalterinės apskaitos specialistų funkcijų, t. y. neskaičiuoja darbuotojui tenkančio darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, priklausančio kasmetinių atostogų skaičiaus, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, neatlieka kitų skaičiavimų. Toliau Jums teikiama konsultacija susijusi tik su teisės normų reguliavimu paklausimo dalyko atžvilgiu ir jų aiškinimu.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnis reglamentuoja susitarimą dėl papildomo darbo. Darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Jeigu atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis DK ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita), jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama.
Dėl kasmetinių atostogų apmokėjimo paaiškintina, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai) (DK 130 straipsnio 1 dalis). Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja „Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Aprašas). Aprašo 5.1. punktas numato, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus.
Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). Paminėtina, kad vidutinis darbo valandos užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės, palyginti su normalia darbo laiko trukme.
Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų (Aprašo 6 punktas). Darytina išvada, jog konkrečios vidutinio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas apskaičiavimo tvarkos Aprašas nenumato, t. y. skaičiuojama vadovaujantis bendrosiomis nuostatomis.
Atkreipiame dėmesį, jog Aprašas taip pat nereglamentuoja atvejų, kaip turėtų būti apskaičiuojami darbuotojo atostoginiai, jeigu keitėsi darbuotojo darbo laiko trukmė (pvz., dirbo 8 val./dieną, 5 d. d. / savaitę, o susitarus dėl papildomo darbo – 10 val./ dieną, 5 d. d. / savaitę). Atitinkama apskaičiavimo tvarka galėtų būti nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio lokaliniuose (vidaus) teisės aktuose.
Tuo atveju, jeigu konkrečios tvarkos nėra ir darbuotojo darbo laiko norma už laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, keitėsi, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip pat pagal Aprašą, tačiau laikas, už kurį mokami atostoginiai, galėtų būti apmokamas proporcingai darbuotojo darbo laiko normai už tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, galėtų būti apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu atitinkamai (proporcingai) atskirai už atostogų dalį, sukauptą darbo metais, kuriais darbuotojas dirbo visą darbo laiką, be susitarimo dėl papildomo darbo (pvz., 40 val. savaitės norma, dirbant 5 d. d. ir 8 val. per dieną) ir atitinkamai (proporcingai) atskirai už kasmetinių atostogų dalį, sukauptą darbuotojui jau dirbant sudarius susitarimą dėl papildomo darbo (pvz., 50 val. savaitės norma, dirbant 5 d. d. per savaitę, 10 val. per dieną.).
Kaip jau minėta, nei DK, nei Aprašas konkrečios atostoginių apskaičiavimo tvarkos nenumato, taigi atitinkama tvarka galėtų būti numatyta įmonės vidaus (lokaliniuose) teisės aktuose.
Tarp šalių kilęs ginčas dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos ar apmokėjimo galėtų būti sprendžiamas kreipiantis į darbo ginčų komisiją DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka.
Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistų konsultacijos darbo ginčus nagrinėjantiems subjektams neprivalomos.
Taip pat informuojame, kad konsultacijas bei aktualią informaciją dėl Darbo kodekso galite rasti skiltyje „DUK“.


Amžius skaičiuojamas ne metais, o nužudytomis iliuzijomis.

leliuks
1316
#1416543 2019-08-29 14:13 leliuks
Darbuotojas nuo 2017 dirbo įmonėje elektriko pareigose, bet nuo 2018.07mėn pareigos papildytos traktorininko pareigomis.DU liko toks pat ir darbo laikas toks pat.DS papildyta šiuo atveju direktoriaus įsakymu ir darbuotojo supažindinimu. Tai dabar ar tokiam darbuotojui priklauso 20 d.d. atostogų ar daugiau?

Girele
9659
#1416547 2019-08-29 15:07 Girele

leliuks rašė:


Darbuotojas nuo 2017 dirbo įmonėje elektriko pareigose, bet nuo 2018.07mėn pareigos papildytos traktorininko pareigomis.DU liko toks pat ir darbo laikas toks pat.DS papildyta šiuo atveju direktoriaus įsakymu ir darbuotojo supažindinimu. Tai dabar ar tokiam darbuotojui priklauso 20 d.d. atostogų ar daugiau?


Ar pakeistos (papildytos) darbuotojo pareigos ar susitarta dėl papildomų funkcijų atlikimo (funkcijų gretinimas)?.
Pirmu atveju - jau visiems aišku, kad niekas nesikeičia, o antru atveju - žr. DK 35 str. (taip pat niekas nesikeičia).


Amžius skaičiuojamas ne metais, o nužudytomis iliuzijomis.

leliuks
1316
#1416548 2019-08-29 15:35 leliuks
Manau kad pakeistos tik, ....keisiu DS 1.2 punktą ir jį išdėstysiu taip: Elektriko pareigos papildomos traktorininko pareigomis...
Reiškias niekas nesikeičia. Ačiū

naira
8
#1418923 2019-12-16 10:50 naira
Sveiki, norėčiau konsultacijos :)

Yra pasirašytas susitarimas dėl papildomo darbo. Darbas atliekamas po savo darbo laiko (0,25 etato). Noriu pasitikslinti, kai nutraukiamas susitarimas dėl papildomo darbo, už jį mokama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Ačiū :)

Girele
9659
#1418929 2019-12-16 11:18 Girele

naira rašė:


Sveiki, norėčiau konsultacijos :)

Yra pasirašytas susitarimas dėl papildomo darbo. Darbas atliekamas po savo darbo laiko (0,25 etato). Noriu pasitikslinti, kai nutraukiamas susitarimas dėl papildomo darbo, už jį mokama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Ačiū :)


Ne. DK 35str. 7d.

Amžius skaičiuojamas ne metais, o nužudytomis iliuzijomis.

lor_dr
2
#1419935 2020-01-24 22:54 lor_dr
Niekur nerandu atsakymo. Gal iš jūsų kas nors bus susidūrę? Situacija tokia, kad vienas darbuotojas (studentas) įsidarbino pas mus 0,5 etato. Dabar mato, kad kartais galėtų dirbti papildomai (t.y., daugiau nei 20 val. per savaitę). Kadangi tas "kartais" ne labai apibrėžtas ir nepastovus dalykas, daryti susitarimą dėl papildomo darbo ar keisti darbo sutartyje darbo normą neišeina (nebent kaitaliotume vos ne kas savaitę). Ar yra koks nesudėtingas būdas tuos papildomus padirbėjimus tinkamai įforminti, kad tai būtų apmokama kaip faktiškai dirbtas laikas, o ne kaip viršvalandžiai ar darbas poilsio dieną?

Drausmina
210
1   #1419937 2020-01-25 07:51 Drausmina

lor_dr rašė:


Niekur nerandu atsakymo. Gal iš jūsų kas nors bus susidūrę? Situacija tokia, kad vienas darbuotojas (studentas) įsidarbino pas mus 0,5 etato. Dabar mato, kad kartais galėtų dirbti papildomai (t.y., daugiau nei 20 val. per savaitę). Kadangi tas "kartais" ne labai apibrėžtas ir nepastovus dalykas, daryti susitarimą dėl papildomo darbo ar keisti darbo sutartyje darbo normą neišeina (nebent kaitaliotume vos ne kas savaitę). Ar yra koks nesudėtingas būdas tuos papildomus padirbėjimus tinkamai įforminti, kad tai būtų apmokama kaip faktiškai dirbtas laikas, o ne kaip viršvalandžiai ar darbas poilsio dieną?


Gal tiesiog tiktų parašyti įsakymą, kuriuo tam žmogui būtų skiriama konkreti suma prie to mėnesio ( kurį jis dirbo papildomai) atlyginimo kaip už gerai atliktą darbą. Tiesiog jūs žinotumėte, kad jis dirbo papildomai ( reikėtų tas valandas žymėtis), o mėnesiui pasibaigus, paversti jas pinigine išraiška ir apmokėti kaip už gerai atliktą darbą.

Gita1
7547
#1419939 2020-01-25 15:14 Gita1
Nu jo.. ar papildomai dirbo 20 val ar 1 val suma ta pati? O jūs taip dirbtumėt? :)

lor_dr
2
#1419940 2020-01-25 16:40 lor_dr

Gita1 rašė:


Nu jo.. ar papildomai dirbo 20 val ar 1 val suma ta pati? O jūs taip dirbtumėt? :)



O kas siūlo nemokėt? Mokėt už faktiškai dirbtą laiką laiką (t.y., viengubu tarifu už papildomas valandas, kurias darbuotojas dirba savo iniciatyva, o ne vadovų nurodymu) man ne tas pats, kas nemokėt. Tiesiog jei reikės mokėt dvigubai (nes greičiausiai dirbs papildomai savo laisvom dienom), tai vadovams netinka (per brangu).

Gita1
7547
#1419941 2020-01-25 16:47 Gita1
kiek prisimenu, tai darbo kodekse nebuvo numatyta galimybė tokia.. visi labai norėtų, kad mokėti už valandas, kurias išdirba žmogus.. nenumatant visiškai kokia jo norma tų valandų, bet deja norma turi būti...

mano vienoj įstaigoj darbuotojas turi vienos dienos per mėnesį krūvį ir darbo jis turi tik jeigu iš anksto pas jį užsiregistruoja vizitui.. tai mums būtų labai naudinga pasakyt prieš pora dienų, kad tu nevažiuok, nėra žmonių.. nieko nemokėsim :) deja.. tokios galimybės neturim..

Drausmina
210
1   #1419942 2020-01-25 18:34 Drausmina

Gita1 rašė:


kiek prisimenu, tai darbo kodekse nebuvo numatyta galimybė tokia.. visi labai norėtų, kad mokėti už valandas, kurias išdirba žmogus.. nenumatant visiškai kokia jo norma tų valandų, bet deja norma turi būti...

mano vienoj įstaigoj darbuotojas turi vienos dienos per mėnesį krūvį ir darbo jis turi tik jeigu iš anksto pas jį užsiregistruoja vizitui.. tai mums būtų labai naudinga pasakyt prieš pora dienų, kad tu nevažiuok, nėra žmonių.. nieko nemokėsim :) deja.. tokios galimybės neturim..


Vadovai visada tikisi iš buhalterio, kad jis pasiūlytų variantą, kaip išmokėti mažiau ir sutaupyti daugiau smile Šiuo atveju, gal tiesiog darbdavys ir darbuotojas galėtų aptarti, kokio priedo darbuotojas gali tikėtis prie atlyginimo, papildomai atlikęs konkretų darbą ( ar papildomai išdirbęs valandų) smile

Gita1
7547
#1419943 2020-01-25 19:42 Gita1
Aš paprastai į viską žiūriu įtartinai. Sakykim, kad sutaria, kad už valandą sumokės 10 eurų. Kad viskas būtų apiforminta surašinės kaskart įsakymą. Aišku joks tikrintojas negali kabinėtis dėl priedo dydžio, kurį vadovas skiria įsakymu, bet kažkur numatyta kuriuo metu tas darbuotojas dirba įmonėje, jeigu jį ras ne savo darbo metu ir bus mokėti priedai aišku bus, kad čia nerodytos tabelyje valandos.. Ir prasidės giluminis įmonės patikrinimas..

Drausmina
210
1   #1419944 2020-01-25 20:30 Drausmina

Gita1 rašė:


Aš paprastai į viską žiūriu įtartinai. Sakykim, kad sutaria, kad už valandą sumokės 10 eurų. Kad viskas būtų apiforminta surašinės kaskart įsakymą. Aišku joks tikrintojas negali kabinėtis dėl priedo dydžio, kurį vadovas skiria įsakymu, bet kažkur numatyta kuriuo metu tas darbuotojas dirba įmonėje, jeigu jį ras ne savo darbo metu ir bus mokėti priedai aišku bus, kad čia nerodytos tabelyje valandos.. Ir prasidės giluminis įmonės patikrinimas..


Aišku, kad reikia įsivertinti rizikas su nauda. Jeigu tas darbuotojas dirbs papildomai ne kiekvieną mėnesį, tai nebus pastoviai mokamas priedas prie atlyginimo. Bet jeigu koks nelaimingas įvykis darbe, ar koks patikrinimas, tada tektų aiškintis, kodėl pvz.tas darbuotojas ten buvo smile smile

pupyte
688
#1421135 2020-02-25 22:37 pupyte

Girele rašė:



martynas05 rašė:


...buhalterė porina, kad atlyginimas turi būti vienas, jei viena eilutė. smile Ar čia viskas tvarkoje, ar aš kažką ne taip galvoju, patarkite.Ačiū.


"ponia buhalterė'" neteisi, tegul darbo kodekse paskaito kuo skiriasi pareigybių jungimas ir gretinimas.




Na iš tiesų naujame DK daug painiavos su tuo gretinimu ir jungimu.
Tarkim kaip tokia situacija: darbuotojas dirba pagal pagrindinę DS 8d.val/40 d.val/sav. 1 etatas, pareiginės algos koeficientas 6 BD (bazinio dydžio), sudaromas papildomas susitarimas dėl gretinimo pareigų 0,25 etato, nustatoma šioms pareigoms pareigines algos koeficientas 5.32 BD. Pildomi 2 tabeliai, viename 2 d.val, kitame 8d.val. Darbo laiko norma ne daugiau 60 d.val. sav.
Bet aš skaitau ir taip ir kitaip ir DK 35 str. ir jo komentarai vėlesni nei 2018 m. mano akimis sako, kad jeigu yra pareigų greitinimas (darbas atliekamas pagrindinio darbo metu), t.y. per 40 d.val., tai turi būti skiriamas priedas už padidintą daro krūvį, o jeigu darbas atliekamas 8 d.val/ + 2 d.val., tuomet jau bus pareigų jungimas ir DU koeficientas gali būti nustatomas pagal papildomo susitarimo pareigybės aprašą.


Ar aš kažką jau grybauju?

Gita1
7547
#1421139 2020-02-26 07:38 Gita1
8 ir 2 nebūtinai yra 10. 8 val jis dirba savo darbą pagrindinį ir tam kitam gali skirti iki 2 val pagrindinio darbo metu.

pupyte
688
#1421144 2020-02-26 08:46 pupyte

Gita1 rašė:


8 ir 2 nebūtinai yra 10. 8 val jis dirba savo darbą pagrindinį ir tam kitam gali skirti iki 2 val pagrindinio darbo metu.



Bet mano silpnu supratimu, tabelyje negali žymėtis dviem eilutėmis 8 val. ir 2 val., žymi viso 8 val., o kada atliks tas pareigas pagal papildomą susitarimą tai čia jau darbo grafiko tvirtinimo reikalas. Ir tokiu atveju bus pareigų gretinimas, o jeigu aš tabelyje žymiu 8 val. viena eilute, 2 val. kita eilutė ir DU už 8 val. moku pagal vieną koeficientą, 2 val. apmoku pagal kitą koeficientą, tai man labiau jau panašu į jungimą pareigų. Aš galiu ir klysti, nes šiand tik 2 sav. kaip ėmiausio šios avantiūros (dirbti personalo specialistu), todėl šioje srityje esu žalia. Plius info labai daug ir kartais ji netgi skirtinga.

Drausmina
210
#1421145 2020-02-26 09:53 Drausmina

Gita1 rašė:


8 ir 2 nebūtinai yra 10. 8 val jis dirba savo darbą pagrindinį ir tam kitam gali skirti iki 2 val pagrindinio darbo metu.


Kiek aš suprantu, kad Papildomas darbas gali būti atliekamas tuo pačiu metu kaip ir Pagrindinis darbas ir tai yra darbo funkcijų sugretinimas. Šiuo atveju papildomam darbui atlikti nustatytos valandos atskirai tabelyje nežymimos.

pupyte
688
#1421149 2020-02-26 11:58 pupyte

Drausmina rašė:



Gita1 rašė:


8 ir 2 nebūtinai yra 10. 8 val jis dirba savo darbą pagrindinį ir tam kitam gali skirti iki 2 val pagrindinio darbo metu.


Kiek aš suprantu, kad Papildomas darbas gali būti atliekamas tuo pačiu metu kaip ir Pagrindinis darbas ir tai yra darbo funkcijų sugretinimas. Šiuo atveju papildomam darbui atlikti nustatytos valandos atskirai tabelyje nežymimos.



jeigu yra gretinimas tai ir man taip atrodo, kad neturėtų būti atskirai žymima ir apmokestinama kitu tarifu, bet jeigu yra jungimas, tuomet ir žymima atskirai ir galima apmokestinti kitu tarifu.... Ką mano mūsų profesionalai?


Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis