Darbo teisė

LR DK 126 str. 1 d.

Su darbuotoja buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2007-03-31, tačiau 2007-02-23 darbuotoja pateikė pažymą apie nėštumą. Ar suėjus terminui, t. y. 2007-03-31, nenutraukta darbo sutartis (dėl to, kad darbuotoja yra nėštumo ir gimdymo atostogose) tampa neterminuota kaip tai numato DK 126 straipsnio 2 dalis?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartyje (Civilinė byla Nr. 3K-3-423/2005) konstatavo, kad terminuotos darbo sutarties nenutraukimas suėjus jos terminui dėl to, kad ją nutraukti draudžia įstatymas (DK 132 str.), negali būti vertinamas kaip sukeliantis darbo sutarties tapimo neterminuota teisines pasekmes.

Dėl to, kad darbuotoja pasinaudojo DK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija ir pateikė pažymą apie nėštumą, darbo sutartis negalėjo būti nutraukta su šia darbuotoja nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms (išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus). Todėl nenutraukta terminuota darbo sutartis suėjus joje sulygtam terminui (t. y. 2007-03-31) savaime netampa neterminuota, o terminas bus laikomas suėjusiu praėjus garantijos taikymo laikui.

Šiuo atveju ji irgi turėjo NL.Nėščios atleisti negalima.

Su darbuotoju sudaryta terminuota darbo sutartis iki iš atostogų vaikui prižiūrėti grįš nuolatinė darbuotoja. Nuolatinė darbuotoja grįžta į darbą, o pavaduojantis ją darbuotojas serga. Prašome paaiškinti, ar ligos metu galima nutraukti terminuotą darbo sutartį ar būtina laukti, kol darbuotojas grįš į darbą ir tik tada jį atleisti iš darbo suėjus terminui?

Sudarydamos terminuotą darbo sutartį šalys sulygsta sutarties galiojimo terminą. Vadovaujantis DK 110 straipsnio 1 dalimi, šis terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data, bet ir iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (Jūsų nurodytu atveju- iki iš atostogų vaikui prižiūrėti grįš nuolatinė darbuotoja).

Pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Atsakydami į Jūsų klausimą, ar galima nutraukti terminuotą darbo sutartį suėjus terminui tuo atveju, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas, paaiškiname, jog sutarties terminas buvo sulygtas sudarant darbo sutartį, darbuotojas iš anksto žinojo apie tam tikrų aplinkybių atsiradimo (nuolatinės darbuotojos grįžimas į darbą iš vaiko priežiūros atostogų) pasekmes, taigi darbo sutartį pagal DK 126 straipsnio 1 dalį nutraukti galima, nereikia laukti, kol darbuotojas grįš į darbą po laikino nedarbingumo. DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta garantija darbuotojams, jog draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, yra taikytina tais atvejais, kai darbo sutarties nutraukimas siejamas su DK 129 straipsniu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės).

O sergantį galima...

Gal galit pasakyt nuo kada pradėta trumpinti darbo diena prieš šventinę? Man įdomu ar 2004 metais jau turėjo būt trumpinama.
Ačiū.

[quote:6507f0d255="LR DK įsigaliojo nuo 2003-01-01"="LR DK įsigaliojo nuo 2003-01-01"]
153 straipsnis. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse
1. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.
2. Esant šešių dienų darbo savaitei, prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas.[/quote]
Net kai galiojo Darbo kodekso įstatymas reikėjo trumpinti.

Tess

O galima taip daryti?

Darbuotojas sirgo, atnešė nerabing.paž. šiandien uždaryta ir paprašė, kad nuo šios dienos jį atleistumėm, nu mes ir atleidom.

Čia nieko baisaus, kad šia diena jam ir liga ir atleidimas ?

Jei pats prašo, galima.

Sveki, šiandien darbe iškilo diskusija dėl personalo darbuotojo. Mūsų įmonėje personalo darbuotojas atleistas nuo sausio 31 d., į jo vietą nieko naujo nepriima, bet jo darbą perduoda kitam žmogui, kuris išklausė kursus apie personalo dokumentacijos valdymą ir nori tam žmogui pakeisti pareigas. Žmogus nesutinka, nes jam pagal specialybę tai visai netinka, jis baigęs informatiką ir nenori keisti pareigų. Klausimas toks ar gali personalo darbą dirbti bet kas (ne buhalteris), nekeičiant jo pareigų į personalo inspektorių? Kaip tai traktuotų VDI?
Iš anksto ačiū už atsakymus

Kiek žinau, tai VDI reikalauja kad darbų sauga užsiimtų žmogus, išklausęs kursus. O su personalu Kaip jums atrodo, kas užsiima personalu mažose įmonėse

Lielupe, o jūsų nuomone - ar gali buhalterinę apskaitą tvarkyti vadybininkas, kad ir personalo vadybininkas? Kažkodėl mūsuose labai jau nuvertinti personalo tarnybų darbuotojai. Manoma, kad darbo teisė - tai kažkas tokio elementaraus, kad šį darbą gali dirbti bet kas. O juk visame pasaulyje universitetai rengia specialistus - personalo vadybininkus, kurie įgyja ne tik darbo teisės, bet ir darbo saugos, vadybos, verslo administravimo pagrindus. O finansininkai (ar buhalteriai - mūsuose painioja šias dvi specialybes) - atskira kategorija itin siauros specializacijos, tačiau kvalifikuotų darbuotojų, dirbančių tik savo tiesioginį darbą. Nejaugi buhalteriai neturi ką veikti, kad tvarkosi ir su darbuotojais (priėmimas-atleidimas, nuobaudų skyrimas ir t.t.), ir su darbų sauga? Skaitau forumiečių pasisakymus (ar klausimus-atsakymus) ir žaviuosi Lietuvos buhalteriais.... Iš kur jūs turite tiek drąsos ir tvirtybės?

Na mes tiesiog Marytės Melnikaitės....Kankinkit budeliai smarkiau..
Vistiek aš savo darbą dirbsiu...

Ech, sekasi kai kuriems darbdaviams!.....
O jei rimtai - jei gerai primokės ir reguliariai į kursus siuntinės, manau, kad ir "kompiuterastas" personalą neblogai prižiūrės. Aišku, jei jam padės buhalteris!

Niekas nieko nenuvertina. Mes turejom personalo inspektore, kuri aplamai nieko nedirbo. Jei ko reikedavo direktoriui, pamesdavo koki tel. ar koki sarasa ir aiskinkites, o kas aiskindavosi? Aisku vyr. buhaltere. Tai tiesiog vadovas neapsikente ir atleido ja. O jei is dalies ismanantis personala zmogus nenori, kad keistu jam pareigas? Direktorius nezino ar pakanka tik moketi priemoka uz personala ar reikia, ka dbutinai pareigos butu personalo inspektorius? O zmogus ikslauses ne viena seminara ir senai dirba buvusios personalo inspektores darba.

Tokioje situacijoje, jei pavyks įtikinti tą darbuotoją tvarkyti personalo reikalus, jokio išsilavinimo niekas nereikalaus (nei VDI, nei SoDra ar pan.). Jei žmogus sugeba ir NORI - tik reiktų suderinti normalų atlygį už papildomą darbą. Jei šefas nori, kad pareigybė skambėtų "personalo vadybininkas" ar pan.: VDI konsultuoja, kad Darbo kodekso 114 str. 1 dalyje numatyta, kad, jei to nedraudžia įstatymai, darbuotojas gali susitarti, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Dirbant papildomą darbą ar einant papildomas pareigas, susijusias su pagrindiniu darbu (pareigomis), naujos darbo sutarties sudaryti nereikia. Dėl papildomo darbo (pareigų) sulygstama galiojančioje pagrindinio darbo sutartyje. Tačiau vienoje darbovietėje einant dvi visiškai nesusijusias pareigas, viršijant DK 144 str. 2 dalyje nustatytą aštuonių darbo valandų kasdieninę darbo laiko trukmę, rekomenduotina sudaryti atskirą (t.y. papildomo darbo) sutartį. Pažymėtina, kad dirbant toje pačioje darbovietėje pagal dvi darbo sutartis, darbuotojo darbo laikas turi būti apskaitomas pagal kiekvieną darbo sutartį atskirai. Darbuotojų, dirbančių vienoje darbovietėje pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų (DK 144 str. 2 dalis).

Atleidžiant darbuotoją pagal LR DK 136 str. 1 d. 4 p. (dėl neįgalumo), privaloma išmokėti dviejų mėnesių VDU dydžio išmoką pagal LR DK 140 str. 2 d. Ar taip?
Ačiū už atsakymą.

Tikrai taip.

Dar kartelį labai dėkui, Loreta.

Sveki,
Gal kas zino ir gali paраsyt:
1) Ar gali paprastas Lietuvos gyventojas parduoti
konsultacines paslaugas (i užsieni)? Gal reikia, kad butu patentas, ar pan...
2) Ar bus gautоs uz paslaugas pajamos apmokestinamos?
3) Kiek, kada ir kas turi sumoketi mokescius?
Labai, labai aciu.

Labai nekonkretus klausimas, todėl toks ir atsakymas: paprastas Lietuvos pilietis gali konsultuoti ką nori ir kiek nori - tiek dirbdamas, pvz. UAB'e ar kitoje įmonėje, tiek įregistravęs individualią veiklą. Bet: kokio pobūdžio tos konsultacijos? Ar jos telpa į, pvz., individualios veiklos rėmus? Kokios šalies asmenis konsultuos? Juk su kai kuriomis šalimis Lietuva yra pasirašiusi eilę įvairiausių sutarčių (dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir pan.). Apie mokesčius - kas (fizinis ar juridinis asmuo) mokėtų, nuo to priklausys, kada ir kiek.

Patikslinu klaisima:
1)Konsultacijos ko gero telpa i indv. veiklos remus, atvejis toks kaip taxe (tik ne mokesciai:) atsakimai i klausimus, bet uz mokesti
2)Konsultuos is Lietuvos i Kazachstana
3)Jeigu tai yra Lietuvos gyventojas cia ir gyvena, tai mokescius mokes pats ko gero.